Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

2021-02-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-168-540/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-02-04
Bylos Nr.
A5.-168-540/2021
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-02345-2020-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Violeta Miceikienė (pirm.)
Pažeidėjas
M. K.
Institucija
LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinis skyrius
Advokatai
Valda Grigonytė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-168-540/2021Teisminio proceso Nr. 4-69-3-02345-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 1.4.4.; 6.1.; 21.9.10; (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. vasario 4 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Violeta Miceikienė,sekretoriaujant Ernestai Vansevičiūtei,

dalyvaujant institucijos, surašiusios protokolą –Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) atstovui Nerijui Lašinskui.

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. K., jo atstovei advokatei Valdai Grigonytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), MB „V.“ direktorius, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. spalio 12 d. nuo 11.00 val. iki ne vėliau 13.00 val. vykdant Valstybinės darbo inspekcijos (toliau -VDI) Kauno teritorinio skyriaus vedėjo 2020 m. spalio 8 d. pavedimą Nr. 1697, dalyvaujant VDI Kauno skyriaus vyr. darbo inspektoriams Nerijui Lašinskui ir Andriui Pociui, atlikus statybos objekto (daugiabučių gyvenamųjų namų statyba) patikrinimą, adresu (duomenys neskelbtini), statybos objekte prie fasado apdailos darbų buvo rasti dirbantys darbuotojai -Ukrainos piliečiai I. S. ir T. O., su kuriais buvo sudarytos darbo sutartys, ir kurie dirbo įmonės MB „V.“ naudai, samdomi įmonės direktoriaus M. K., ir vykdė darbdavio nurodymus dirbti prie fasado apdailos užbaigiamuosius darbus, t. y. dėjo kampus, suformavo angokraščius.

Patikrinimo metu sutikrinus darbuotojų I. S. ir T. O. duomenis su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - VSDFV) duomenų baze buvo nustatyta, kad apie jų įdarbinimą įmonėje MB „V.“ nuo 2020 m. spalio 12 d. įstatymų nustatyta tvarka nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, todėl darbuotojai I. S. ir T. O. įmonėje MB „V.“ dirbo nelegaliai.

Tuo M. K., būdamas įmonės MB „V.“ direktoriumi ir atsakingu asmeniu, esant darbinių santykių požymiams ir atlygintinumui, leido 2020 m. spalio 12 d. darbuotojams I. S. ir T. O. dirbti įmonės MB „V.“ naudai su darbuotojais sudaręs rašytines darbo sutartis, tačiau nustatyta teisės aktų tvarka apie jų įdarbinimą nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios ir tokiais veiksmais M. K. pažeidė Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. K. savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad su abiem Ukrainos piliečiais darbo sutartys buvo sudarytos iš anksto, ruošiant jiems vizas. Jie dėl šalyje įvesto karantino atvyko vėliau, t. y. 2020 m. spalio 02 d. Jiems atvykus galiojo 10 dienų saviizoliacijos laikotarpis. Penktadienį, t. y. 2020 m. spalio 9 d. jis pranešė buhalterei, kad nuo pirmadienio abu darbuotojai pradės dirbti. Penktadienio vakare buhalterė jam paskambino ir pranešė, kad nepavyko prisijungti prie Sodros ir perduoti duomenis apie darbuotojų darbo pradžią. Tada abu sprendė, kaip tokiu atveju teisingai pasielgti ir viešai prieinamoje Sodros informacijoje rado išaiškinimą, kad apie užsieniečių įdarbinimą Sodrai galima pateikti informaciją ne vėliau, kaip tą pačią dieną, kai jie pradeda dirbti. M. K. nurodė buhalterei apie abiejų darbuotojų įdarbinimą Sodrai pateikti duomenis pirmadienio, t. y. 2020 m. spalio 12 d. ryte. 2020 m. spalio 12 d. apie 12 val. sulaukė skambučio, kad objekte atliekamas patikrinimas, kurio metu buvo nustatyta, kad Sodroje nėra duomenų apie abiejų darbuotojų darbo pradžią. Vėliau pasiaiškinus su buhaltere, išaiškėjo, kad jai pirmadienį ryte taip pat nepavyko prisijungti prie Sodros, todėl apie darbuotojų įdarbinimą Sodrai duomenis pateikė tik tuomet, kai pavyko prisijungti, t. y. tos pačios dienos 11.26 val.

Institucijos, surašiusios protokolą – VDI atstovas Nerijus Lašinskas paaiškino, kad palaiko M. K. atžvilgiu surašytą protokolą pilna apimtimi. Atstovas paaiškino, kad pagal pavedimą 2020 m. spalio 12 d. buvo atliekamas patikrinimas statybos objekte, kuriame statybos darbus atliko MB „V.“, ir jo metu buvo rasti dirbantys du Ukrainos piliečiai I. S. ir T. O.. Darbuotojai paaiškino, kad dėl darbo tarėsi su vadovu M. ir su jais yra sudarytos rašytinės darbo sutartys. Patikrinus VSDFV duomenų bazę, buvo nustatyta, kad apie abiejų darbuotojų įdarbinimą įmonėje MB „V.“ nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, todėl jie dirbo nelegaliai.

Liudytoja L. V. parodė, kad ji dirba vyr. buhaltere MB „V.“. Kiek prisimena, 2020 m. spalio 9 d. į darbo dienos pabaigą vadovas pateikė informaciją, kad pirmadienį reikės įdarbinti du darbuotojus. Ji pabandė jungtis prie Sodros, tačiau nepavyko, nes nebuvo atsiųstas prisijungimo kodas, todėl paskambino vadovui ir su juo tarėsi kaip išspręsti problemą. Jie Sodros svetainėje rado informaciją, jog apie užsieniečių įdarbinimą galima pranešti tą pačią dieną, kai jie įdarbinami, todėl su vadovu sutarė, kad ji pirmadienio ryte bandys vėl jungtis ir pateikti Sodrai duomenis. Pirmadienio ryte jai vėl nepavyko prisijungti. Kadangi su savo vaiku turėjo problemų, todėl kurį laiką nebandė prisijungti. Apie 11 val. vėl pabandė prisijungti, bet ir vėl nepavyko. Ji perkrovė savo įrenginį ir tada pavyko prisijungti ir 11.26 val. ji pateikė Sodrai duomenis apie abiejų darbuotojų įdarbinimą. Po kurio laiko paskambino vadovas ir liudytojai pasakė, kad vyko patikrinimas ir nebuvo Sodroje duomenų apie abiejų darbuotojų įdarbinimą.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės padaryto nusižengimo aplinkybės (b. l. 1-2); VDI 2020 m. spalio 8 d. pavedimas atlikti patikrinimą (b. l. 3); Nelegalaus darbo tyrimo aktas (b. l. 4-5); I. S. paaiškinimas ir jo vertimas į lietuvių kalbą (b. l. 6-7); I. S. paso kopija (b. l. 8-9); I. S. darbo sutartis (b. l. 10-16); I. S. leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje (b. l. 17); T. O. paaiškinimas ir jo vertimas į lietuvių kalbą (b. l. 18-19); T. O. paso kopija (b. l. 20); T. O. viza (b. l. 21); T. O. darbo sutartis (b. l. 22-28); T. O. leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje (b. l. 29); M. K. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad su Ukrainos piliečiais I. S. ir T. O. darbo sutartys yra sudarytos ir jie dirba pagal nacionalines darbo vizas bei po saviizoliacijos jie pradėjo šiandien dirbti. Pradėti darbus nurodė jis bei nurodė kokius darbus jie turi atlikti (b. l. 30); MB „V.“ mėnesio darbo laiko apskaitos žurnalo kopija (b. l. 32); UAB „S.“ ir MB „V.“ darbų atlikimo sutartis (b. l. 34); nuotraukos (b. l. 35-36); MB „V.“ vyriausiojo buhalterio pareiginiai nuostatai (b. l. 53-54); 2019 m. vasario 26 d. L. V. darbo sutartis (b. l. 55-57); VSDFV informacija (b. l. 67-68).

Byloje surinkta M. K. charakterizuojanti medžiaga : administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus, iš kurio matyti, kad M. K. baustas administracine tvarka (b. l. 38-42).

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Nurodyto straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais.

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Minėto Įstatymo 1 dalies 2 punktas numato, jog nelegaliu darbu laikoma ir tai, jei darbdavio naudai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

Iš pateiktų įmonės MB „V.“ dokumentų nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 17 d. įmonės MB „V.“ darbdavys M. K. su darbuotoju I. S. buvo sudaręs rašytinę darbo sutartį Nr. 15, su darbuotoju T. O. - rašytinę darbo sutartį Nr. 13. Abu įdarbinti tinkuotojo apdailininko pareigose. Nustatyta, kad pranešimas apie apdraustųjų darbuotojų S. ir T. O. valstybinio socialinio draudimo pradžią įmonėje MB „V.“ nuo 2020 m. spalio 12 d. Sodrai buvo pateiktas 2020 m. spalio 12 d. 11 val. 26 min., t. y. jau darbuotojams pradėjus dirbti ir po VDI atlikto patikrinimo.

Atsakomybėn traukiamas asmuo M. K., kaltę pripažindamas iš dalies, nurodė, jog Sodrai duomenys apie abu 2020 m. spalio 12 d. įdarbintus darbuotojus buvo pateikti klaidingai supratus VSDFV svetainėje pateiktą užsieniečių įdarbinimo tvarką, kur buvo nurodyta, jog darbdaviai informaciją apie įdarbintą pagal darbo sutartį užsienietį privalo pateikti ne vėliau kaip tą pačią dieną, kai užsienietis yra įdarbinamas. Tokius jo paaiškinimus teismas pripažįsta tik kaip pasirinkta jo gynybine pozicija, kadangi tiek iš paties M. K., tiek iš liudytojos L. V. parodymų matyti, kad duomenis apie darbuotojų I. S. ir T. O. įdarbinimą nuo 2020 m. spalio 12 d. L. V. bandė perduoti Sodrai 2020 m. spalio 9 d., kaip ir reikalauja Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas, tačiau tai padaryti jai nepavyko. Iš jos parodymų matyti, kad apie visų kitų pas juos dirbančių užsieniečių darbo pradžią Sodrai pranešdavo mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbuotojų darbo pradžios. Nustatyta aplinkybė patvirtina, kad tiek M. K., tiek jo buhalterei L. V. buvo gerai žinomi darbuotojų, tame tarpe ir užsieniečių, įdarbinimui keliami įstatymų ar kitų norminių aktų reikalavimai.

Kaip buvo aukščiau nurodyta, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta darbdavio pareiga pranešti VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą ir šioje teisės normoje jokių išimčių numatyta nėra. Toks pranešimo VSDFV teritorinei įstaigai pateikimas darbdaviui yra privalomas valstybinio socialinio draudimo tikslais.

Tuo tarpu Lietuvos Respublikos dėl užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 7 dalyje yra reglamentuota, jog darbdavys informaciją apie įdarbintą užsienietį Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Užimtumo tarnybai teikia per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinę sistemą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. V-401/EV-281/V-395 „Dėl informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo“, patvirtintos informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašo) 4.1 punkte numatyta, kad darbdavys informaciją teikia Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos per EDAS, užpildydamas LDU pranešimą apie įdarbintą užsienietį, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis. To paties Aprašo 7 punkte numatyta, kad darbdavys, įdarbinęs Aprašo 4.1 papunktyje nurodytą užsienietį Lietuvos Respublikoje, privalo užpildyti LDU pranešimą ir pateikti per EDAS ne vėliau kaip užsieniečio įdarbinimo dieną. Taigi Aprašas nustato darbdavio informacijos apie Lietuvos Respublikoje įdarbintus pagal darbo sutartį ir atsiųstus laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsieniečius pateikimo Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 7 dalies nurodytoms institucijoms tvarką ir darbdavio pateiktos informacijos apsikeitimo tarp institucijų tvarką.

Nurodytų norminių aktų analizė patvirtina, jog darbdavio pareiga pranešti VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą bei darbdavio pareiga pateikti norminiuose aktuose nurodytoms institucijoms informaciją apie įdarbintą užsienietį yra du skirtingi pranešimai. Taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. K., leisdamas pradėti dirbti jo bendrovės naudai darbuotojams I. S. ir T. O., nesant pranešimo nustatyta teisės aktų tvarka apie jų įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbuotojų darbo pradžios, pažeidė Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Nagrinėjamoje byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog MB „V.“ direktorius M. K., būdamas darbdaviu ir esant darbinių santykių požymiams, esant atlygintinumui ir pavaldumui jam, MB „V.“ statybos objekte, adresu (duomenys neskelbtini), leido 2020 m. spalio 12 d. nelegaliai dirbti darbuotojams (Ukrainos piliečiams) I. S. ir T. O. įmonės MB „V.“ naudai su darbuotojais sudaręs rašytines darbo sutartis, tačiau nustatyta teisės aktų tvarka apie jų įdarbinimą nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Tokiais veiksmais M. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir jo kaltė surinktais įrodymais yra pilnai įrodyta.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę (dirbantis, baustas administracine tvarka), į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

Pažymėtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama siekiant atgrasyti administracinius nusižengimus padariusius asmenims nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, siekiant nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei siekiant atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Be to, administracinė nuobauda skiriama vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

Skiriant M. K. nuobaudą atsižvelgiama, jog nėra duomenų, jog jis anksčiau buvo baustas už analogiškus pažeidimus, į jo nurodytas administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes bei tai, kad įstatymų nustatyta tvarka apie abiejų darbuotojų valstybinio socialinio draudimo pradžią VSDFV teritoriniam skyriui buvo pranešta pirmą jų darbo dieną.

Visos šios aplinkybės leidžia spręsti, kad šis nusižengimas buvo atsitiktinis ir M. K. ateityje tokio pobūdžio nusižengimų nedarys. Teismas įvertinęs aukščiau aptartas aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, nors ir buvo rasti du nelegaliai dirbantys darbuotojai, daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti jam skiriant minimalaus dydžio sankcijoje numatytą baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

nutaria:

M. K. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą - 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 20126212040.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Violeta Miceikienė