Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-07-05 · Civilinė byla Nr. 2A-866-580/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-07-05
Bylos Nr.
2A-866-580/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-13576-2015-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūra Marija Strumskienė
Ieškovas
Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
Atsakovas
M. V.
Kategorijos
  • 3.3.1.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-866-580/2016Proceso Nr. 2-68-3-13576-2015-9Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui M. V. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašė iš atsakovo M. V. priteisti 515,52 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. metinių palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013-12-12 Minties g., Vilniuje, dėl atsakovui priklausančios transporto priemonės „Mazda 121“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo, pasišalinusio iš eismo įvykio vietos, kaltės įvyko eismo įvykis ir buvo apgadinta transporto priemonė „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kadangi eismo įvykio metu automobilis „Mazda 121“ nebuvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, UAB DK „PZU Lietuva“ veikdama ieškovo vardu (Paslaugų teikimo sutarties Nr. 4, 1.1 p.) išmokėjo 515,52 Eur draudimo išmoką.

Atsiliepimas

Atsakovas M. V. ieškinį prašė atmesti ir nurodė, jog 2013-12-05 pardavė automobilį „Mazda 121“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), P. M..

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad 2013-12-12 dėl automobilio „Mazda 121“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo, pasišalinusio iš įvykio vietos, kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis „Audi A4“, valst. Nr. EZE. Automobilis „Mazda 121“ nuosavybės teise priklauso atsakovui, jis įregistruotas savininku VĮ Regitros duomenų bazėje. Dėl įvykio nukentėjusiam asmeniui ieškovas išmokėjo 515,52 Eur.

Atsakovas 2013-12-05 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė automobilį „Mazda 121“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), P. M.. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, jog sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos.

Teismas laikė, kad M. V. yra netinkamas atsakovas, kuriam nekyla atsakomybė pagal TPVCAPDĮ ir CK 6.280 straipsnį. Atsakingu už žalą asmeniu yra P. M.. Ši aplinkybė ieškovui buvo žinoma iš atsiliepimo į ieškinį. Ieškovas ieškinio netikslino, į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko. Ieškovas yra savo srities profesionalas, kurio veiklai keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Šalys turi pareigą procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, laiku pateikti teismui argumentus bei įrodymus, gavus tinkamą teismo pranešimą, atvykti į posėdį, bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu. Ieškovas pareigų nevykdė, todėl neturi teisės reikalauti išmokėtos draudimo sumos iš M. V..

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo.

Ieškovas nurodė, jog atsižvelgdamas į TPVCAPDĮ 4 ir 23 straipsnių nuostatas bei VĮ Regitra registrą bei teismų praktiką pareiškė ieškinį atsakovui kaip paskutiniam žinomam automobilio „Mazda 121“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui. Pareigą įrodinėti transporto priemonės pardavimo faktą turėjo M. V.. Asmuo, kuris įrodinėja pardavimo faktą turi į bylą įtraukti asmenį, kuriam galimai parėjo nuosavybės teisė į transporto priemonę. Neįtraukus į bylą sandorio šalies ir nesant jos paaiškinimų apie automobilio įsigijimą, vienos šalies paaiškinimai nėra pakankami įrodymai.

Atsakovas apie automobilio pardavimą pareiškė tik ieškovui kreipusis į teismą. Automobilio pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo patvirtinta notaro, todėl negalima būti tikrais dėl P. M. parašo autentiškumo. Atsakovas, norėdamas įrodyti transporto priemonės pirkimą-pardavimą, turėjo pateikti notaro patvirtintą pirkimo-pardavimo sutartį arba tinkamai užfiksuotą pirkėjo patvirtinimą, kad jis įsigijo transporto priemonę, bei užtikrinti pirkėjo dalyvavimą teismo posėdyje.

Atsakovui neįtraukus P. M. dalyvauti byloje, jį savo iniciatyva turėjo įtraukti teismas. Teismas sprendime pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisių ir pareigų, nes nurodė, kad automobilis „Mazda 121“ eismo įvykio metu priklausė P. M. ir šis yra atsakingas už padarytą žalą. Teismo sprendimas akivaizdžiai turės įtaką P. M. teisėms ir pareigoms, nes ieškovas gali pareikšti jam ieškinį. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 266 straipsnis įtvirtina draudimą teismui spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Teismas turi įvertinti teisinius ryšius, kurie sieja ginčo šalis su kitais asmenimis. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų.

Ieškovas nesutiko su teismo išvada, kad jis netinkamai įgyvendino procesines teises ir pareigas. Ieškovas 2015-06-16 išsiuntė raštą dėl nedalyvavimo teismo posėdyje ir atsakovo atsiliepimo. Raštas gautas teisme jau po baigiamųjų kalbų, t. y. 2015-06-19. Teismas raštą atsisakė priimti ir grąžino, nors byloje nebuvo priimtas joks procesinis sprendimas. 2015-06-16 rašto pagrindu teismas turėjo atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir pasiūlyti įtraukti ar pačiam įtraukti P. M. dalyvauti byloje.

Atsakovas M. V. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas, o taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Ginčas byloje kilo dėl automobilį pardavusio asmens pateiktos transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties pakankamumo įrodant pardavimo trečiajam asmeniui faktą, kai regreso tvarka išieškoma Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro sumokėta draudimo išmoka, bei teismo pareigos įtraukti į bylos nagrinėjimą asmenį, kuriam, atsakovo teigimu, buvo parduotas automobilis.

Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras iš atsakovo regreso tvarka prašė priteisti jo eismo įvykyje nukentėjusiam asmeniui išmokėtą draudimo išmoką. TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, jog sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013-12-12 dėl automobilio „Mazda 121“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo, pasišalinusio iš įvykio vietos, kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis „Audi A4“, valst. Nr. EZE. Dėl įvykio nukentėjusiam asmeniui ieškovas išmokėjo 515,52 Eur. Ieškinys skundžiamu teismo sprendimu atmestas konstatavus, kad jis buvo pareikštas ne tam asmeniui, kuris yra atsakingas už ieškovo turėtus nuostolius.

Apeliaciniu skundu ieškovas įrodinėja, kad byloje turi būti nustatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas nurodo, jog absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu laikomas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.

CPK 266 straipsnyje įtvirtintas draudimas teismui spręsti klausimą dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Šis draudimas lemia pareigą teismui imtis aktyvių procesinių veiksmų, kai yra nustatoma, jog pagal ieškinio aplinkybes sprendime gali būti pasisakoma dėl byloje nedalyvaujančių asmenų teisinės padėties. Teismas gali tą asmenį įtraukti trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, arba siūlyti pakeisti atsakovą tinkamu atsakovu. CPK 47 straipsnio 1 dalis nurodo, jog tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Teismui nustačius, jog ieškinys yra pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, jis gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu (CPK 45 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. spalio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-568-313/2015 išaiškinta, kad nors CPK 45 straipsnyje yra įtvirtinta ieškovo pareiga nurodyti atsakovą, vis dėlto teismas, nagrinėdamas ginčą ir nustatęs, jog ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turėtų atsakyti, negali apsiriboti formaliu netinkamos šalies konstatavimu ir tuo pagrindu atmesti ieškinį, bet turi išnaudoti visas bylos išnagrinėjimo iš esmės galimybes, tarp jų – ir pasiūlyti pakeisti netinkamą šalį tinkama.

Ieškinyje nurodytos aplinkybės patvirtina, kad žala buvo padaryta iš eismo įvykio pasišalinusio asmens veiksmais. Kartu su ieškiniu pateiktas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2014-03-24 nutarimas, kuriame nurodomos sekančios aplinkybės, kad po 2013-12-12 eismo įvykio automobilis „Mazda 121“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), buvo paliktas eismo įvykio vietoje. Šio automobilio salone rasta pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią nuo 2013-11-28 automobilį įsigijo M. V.. Policijos registro duomenimis automobilis registruotas A. P. vardu. M. V. paaiškino, kad jis 2013-12-05 automobilį pardavė P. M., tačiau P. M. paaiškino, kad jis pirkimo-pardavimo sutarties nesudarė, niekada nėra turėjęs automobilio, neturi vairuotojo pažymėjimo ir nevairuoja. P. M. teigė, kad automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje raštas bei parašas yra ne jo. Aptariamu nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta nenustačius automobilį „Mazda 121“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavusio asmens.

Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad jame padarytos kategoriškos išvados, jog P. M. yra automobilio „Mazda 121“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naujas įgijėjas pagal 2013-12-05 Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kuriam eismo įvykio dieną transporto priemonė priklausė nuosavybės teise, bei atsakingu už žalą asmeniu. Kaip matyti iš anksčiau aptarto Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2014-03-24 nutarimo duomenų P. M. neigia, jog jis kada nors yra pirkęs eismo įvykį sukėlusį automobilį ir nurodo, kad sutartis yra suklastota. Šios aplinkybės skundžiamame teismo sprendime neaptartos ir nepaneigtos.

Sprendime pažymėta, jog CPK 45 ir 47 straipsnyje nurodyti veiksmai neatlikti dėl to, kad ieškovas netinkamai vykdė savo procesines pareigas. Su tokiu argumentu nesutiktina, kadangi nurodytų teismo procesinių veiksmų neatlikimas negali būti laikomas sankcija. Teismas privalo vykdyti savo pareigas ir bylos nagrinėjimą vykdyti tokiu būdu, kad byloje dalyvaujantis asmuo galėtų tinkamai pasinaudoti Civilinio proceso kodekso nuostatomis. Teismo sprendimu konstatavus P. M. padarytus civilinių pareigų pažeidimus, tai sukėlė neigiamas pasekmes būtent šiam asmeniui, o ne ieškovui.

Su apeliaciniu skundu ieškovas pateikė 2015-06-19 Vilniaus miesto apylinkės teisme gautą jo teismui 2015-06-16 siųstą prašymą dėl civilinės bylos nagrinėjimo parengiamajame teismo posėdyje ieškovui nedalyvaujant bei atsakovo atsiliepimo argumento dėl automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo vertinimo (b. l. 63-64). Iš siuntos kortelės (b. l. 69) matyti, jog siunta paštui įteikta 2015-06-16, o pristatyta 2015-06-19. Teismo posėdis įvyko 2015-06-18, sprendimas paskelbtas 2015-06-23. Teismo informacinėje sistemoje „Liteko“ dokumentas nėra registruotas, nors ant dokumento yra Vilniaus miesto apylinkės teismo antspaudas, patvirtinantis dokumento gavimą. Pateiktas raštas nevertinamas kaip naujas įrodymas, kadangi tai yra į nagrinėjamą bylą pateiktas procesinis dokumentas. Teismui išėjus į pasitarimų kambarį priimti sprendimo gauti procesiniai dokumentai turi būti arba prijungiami prie bylos medžiagos, nevertinant jų turinio, kadangi dokumentai neištirti teismo posėdžio metu, arba jų priėmimo klausimas išsprendžiamas kitu būdu teismo patvarkymu. Šalių pateikti procesiniai dokumentai negali būti grąžinami neišsprendus jų priėmimo klausimo be jokių atsekamų teismo veiksmų – rezoliucijų, nutarčių, lydraščių.

Ieškovas 2015-06-15 raštą paštui pateikė dvi dienos prieš posėdį, todėl turėjo pagrindą tikėtis, jog Vilniaus mieste dokumentas bus pristatytas sekančią ar dar sekančią dieną. Tai, kad teisme dokumentas nebuvo gautas laiku, negali patvirtinti netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis fakto.

Sutiktina su apelianto pozicija, jog pasisakydamas dėl P. M. teisių ir pareigų, tačiau nesiūlydamas įtraukti ir savo iniciatyva neįtraukdamas P. M. trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, teismas netinkamai taikė CPK 266 straipsnio bei CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas. Dėl šių pažeidimų teismo sprendimas naikinamas ir byla grąžinama nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme P. M. įtrauktinas trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Reikalingumas siūlyti ieškovui pakeisti atsakovą tinkamu pagal CPK 45 straipsnio reikalavimus spręstinas gavus trečiojo asmens atsiliepimą bei įvertinus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. spalio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010. Teismų praktika. 2010, 34 nurodytus įrodymų pakankamumo šios kategorijos bylose kriterijus. Šioje byloje išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad neįtraukus į bylą kitos sandorio šalies ir nesant jos paaiškinimų apie automobilio įsigijimą, vienos šalies paaiškinimai ir liudytojų parodymai apie automobilio pardavimą nėra pakankami išvadai, jog automobilio savininkas yra ne atsakovas, o kitas asmuo, padaryti.

Kadangi šia nutartimi bylos nagrinėjimas nėra baigiamas, tai bylinėjimosi išlaidų klausimo sprendimas netikslingas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu, teismas

nutaria:

Ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Jūra Marija Strumskienė