Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Gyčio Večersko, teisėjų: Valdo Vitunsko, Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Simonai Penkauskaitei, dalyvaujant gynėjui advokatui Kęstučiui Petkevičius, prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistajam M. L., teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo M. L. apeliacinį skundą dėl 2007 m. rugsėjo 20 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo nuspręsta M. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir paskirti jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 str. 1. 2 ir 3 dalimis paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant M. L. per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atsiprašyti nukentėjusios ir visą bausmės atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Tuo pačiu nuosprendžiu iš M. L. priteista 92.70 Lt. Valstybinės ligonių kasos naudai už nukentėjusiosios gydymą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas nuteisė M. L. pagal BK 138 str. 1 d. už tai, kad jis 2006-09-19 apie 22 val. Kaune, V. Krėvės pr. 98a-115, bendro naudojimo vonioje smogė D. Ž. vieną kartą į pakaušio sritį, o po to sugriebęs ją už kaklo, galvą daužė į vonios kambario duris, tuo padarydamas jai poodines kraujosruvas nosies, abiejų akių vokų, pakaušio, apatinės lūpos, dešinės plaštakos, abiejų pečių, abiejų žastų ir kairės alkūnės-dilbio srityse, odos nubrozdinimus nosies ir sprando srityse, galvos minkštųjų audinių sumušimą viršugalvio ir dešinio momens srityse, muštinę žaizdą apatinės lūpos gleivinėje, nosikaulio lūžį ir tuo nesunkiai sutrikdydamas D. Ž. sveikatą.

Teismo posėdyje nuteistasis M. L. ir jo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokuroras prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. L. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir pagrįstai pripažino M. L. kaltu BK 138 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymu.

Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės paneigia nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytus teiginius, kad jis D. Ž. nesužalojo.

Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog M. L. padarė D. Ž. nesunkų sveikatos sutrikdymą tyčiniais veiksmais, pagrįsta byloje surinktų įrodymų visumos įvertinimu. Teismas rėmėsi ne tik nukentėjusiosios, bet ir liudytojų parodymais - J. Ž., patvirtinusios apie įvykusį konfliktą tarp jos dukters ir kaimyno, kurio metu duktė buvo sumušta, bei liudytojų D. B., D. B., V. S., nurodžiusių, kad nukentėjusioji, jos teigimu sumušta kaimyno, buvo apsvaigusi nuo alkoholio, tačiau ne tiek, kad griuvinėtų. Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad D. Ž. kūno sužalojimai atsirado nuo suduotų smūgių, o ne nuo nukentėjusios galimo griuvinėjimo. Tą patvirtino ir specialisto Ž. M. apklausa, kur jis tik patvirtino, kad nukentėjusiosios nosikaulio lūžis, sukėlęs jai sveikatos sutrikdymą ilgiau kaip dešimčiai dienų, atsirado ne nuo D. Ž. griuvimų, bet nuo suduotų smūgių. Taigi objektyviai nustatytas priežastinis ryšys tarp panaudoto smurto (suduotų smūgių) ir jų sukeltų padarinių (nukentėjusiosios nesunkaus sveikatos sutrikdymo).

Iš byloje esančių Kauno miesto viešosios policijos operatyvaus valdymo skyriaus pranešimo (b.l. 59), taipogi seka, kad priešingai nuteistojo aiškinimui, pirmoji dėl patirto fizinio smurto ir sužalojimo į policiją kreipėsi nukentėjusioji (jos telefoninis pranešimas užregistruotas 2006-09-19 22 val. 33 min.). Kaip seka iš VšĮ Kauno m. GMPS kvietimo kortelėje (b.l. 67) padarytų įrašų, kad iš karto po įvykio atvykusiems medikams nukentėjusioji taip pat nurodė ją sužalojusį asmenį – šalia gyvenančios kaimynės draugą, t.y. kaip matyti iš bylos medžiagos – M. L..

Tadgi visų pirmos instancijos teismo ištirtų įrodymų visetas patvirtina M. L. kaltę, padarius inkriminuotus nusikalstamus veiksmus. Ta aplinkybė, kad konfliktas tarp nukentėjusiosios ir nuteistojo įvyko bendro naudojimo patalpoje, kai nukentėjusioji plovė indus, rodo, kad nukentėjusioji konflikto neprovokavo, o atvirkščiai – nuteistasis užpykęs dėl pastarosios triukšmingo elgesio švenčiant savo bute gimtadienį, siekė sudrausminti nukentėjusiąją, bet tai darė pats nesilaikydamas jokių padoraus elgesio taisyklių ir moralės normų, o jėga ir smurtu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne vien tik išsiaiškinus subjektyvius (vidinius-psichinius) nusikalstamos veikos požymius (kaltininko suvokimą bei įvertinimą savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdžio ir padarinių, paskatas, nulėmusias nusikalstamos veikos padarymą, jo siekiamą tikslą), bet ir nustatant objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius (atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir kt.). Taigi apie kaltę – psichinį santykį su veika bei jos padariniais – sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį.

Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į nuteistojo M. L. apeliacinio skundo argumentą dėl tyčios nebuvimo sužalojant D. Ž., pagrįstai mano, kad suduoti smūgiai nukentėjusiajai buvo tyčiniai, nes jie buvo pakankamai stiprūs ir daugkartinio pobūdžio, ką patvirtina teismo medicinos specialisto išvada. Dėl to kolegija sprendžia, kad M. L., suduodamas tokius smūgius ir tokį jų kiekį, suprato, kad gali nukentėjusiąją sužaloti, taip pat ir nesunkiai, ir jis yra atsakingas dėl suduotų smūgių sukeltų padarinių.

BK 138 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyta atsakomybė už žmogaus sužalojimą ar susargdinimą, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Iš byloje esančios specialisto išvados (1 t., b.l.17-18) matyti, kad nukentėjusiajai D. Ž. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nuteistasis M. L. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios D. Ž. sveikatą. Kvalifikuoti M. L. veiką pagal kitą Baudžiamojo kodekso straipsnį nėra pagrindo, nes D. Ž. buvo sutrikdyta sveikata daugiau nei dešimčiai dienų, o pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių IV skyriaus 7.1 punktą, jeigu sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei dešimčiai dienų laikotarpiui, tada nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas, numatytas BK 138 straipsnyje. Iš paminėto seka, kad pirmos instancijos teismas tinkamai kvalifikavo M. L. padarytą nusikalstamą veiką.

Nuosprendis teisingas, todėl nekeičiamas ir paliekamas galioti. Apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, todėl nuteistojo M.L. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo M. L. apeliacinį skundą atmesti.