Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovui Kauno tardymo izoliatoriui dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atkreipė dėmesį, kad Komisija Tarnybinio patikrinimo išvadoje teisės aktų pažeidimus konstatavo dėl Kauno NTI-PN vykdomų viešųjų pirkimų, susijusių su dantų plombavimo medžiagomis, stomatologijos ir subspecialybių prietaisais, medicinos reikmenimis, higienos prekėmis suimtiesiems ir nuteistiesiems, keleivių vežimo paslaugomis su važiavimo bilietais, žurnalais, apskaitos knygomis, kartoninėmis apskaitos kortelėmis ir kartoniniais aplankais, baldais (spintelėmis). Komisija, atlikusi Tarnybinį patikrinimą, nustatė, kad Veiklos organizavimo skyriaus darbuotojai, kuriems vadovavo R. P., sistemiškai pažeidinėjo teisės aktų reikalavimus, susijusius su viešaisiais pirkimais. Tarnybinio patikrinimo išvadoje išnagrinėti ir nurodyti konkretūs viešieji pirkimai bei jų pažeidimai, todėl akivaizdu, kad pareiškėjas nekontroliuodamas vadovaujamo skyriaus veiklos ir viešųjų pirkimų vykdymo padarė tarnybinį nusižengimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Pažymėtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis. Teismas, spręsdamas, ar tarnybinė nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai, turi nustatyti, ar išvadoje tyrimo metu surinkta duomenų, patvirtinančių, jog buvo padaryta veika (ir kokia konkrečiai), ar yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, ar buvo laikytasi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1442/2011).

Nagrinėjamu atveju Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas nerūpestingai (aplaidžiai) atliko Veiklos organizavimo skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 5.1 ir 5.20 papunkčiuose nustatytas funkcijas, t. y. neužtikrino pavaldžių darbuotojų darbo drausmės, kokybiško užduočių vykdymo, netinkamai atliko vykdomų viešųjų pirkimų kontrolę, nors turėjo ir galėjo atlikti įpareigotas teisės aktų (2 t., b. l. 166–168), kadangi nebuvo paviešinti tiekėjų pasiūlymai (pirkimo paraiškos Nr. PP-8, PP-26, PP-46, PP-52, PP-98), nepakankamai apibūdinti pirkimo objektai (pirkimo paraiškos Nr. PP-8, PP-46, PP-98), pirkimo paraiškose nenurodyti prekių pateikimo terminai (pirkimo paraiškos Nr. PP-46, PP-98), tiekėjo pasiūlyme buvo aritmetinių klaidų ir netinkamai įvertintas pasiūlymas, nes sutartis (žodžiu) sudaryta su tiekėju, kurio pasiūlymas neatitiko paraiškoje prekėms nustatytų reikalavimų (pirkimo paraiška Nr. PP-25), pirkimas ir jo vertė neįtraukta į 2019 m. verčių skaičiavimo žurnalą (pirkimo paraiška Nr. PP-26), pirkimo paraiškoje nenurodytas už sutarties vykdymą atsakingas asmuo, o kvietime pateikti pasiūlymus ir viešojo pirkimo sutartyje nustatytos kitos, negu buvo patvirtintos, sąlygos (pirkimo paraiška Nr. PP-8), kvietime pateikti pasiūlymą viešojo pirkimo organizatorius nustatė kitą sutarties galiojimo terminą, negu viešojo pirkimo sąlygose ir sutartyje (pirkimo paraiška Nr. PP-19). Skundžiamu įsakymu (1 t., b. l. 7) pareiškėjas pripažintas padaręs analogiškus teisės aktų pažeidimus, kurie nurodyti Tarnybinio patikrinimo išvadoje ir jam pagal Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 3 dalies 1 punktą paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitiktį bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-319/2007, 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012). Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta valstybės tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Valstybės tarnybos įstatyme, atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigų, nustatytų specialiais įstatymais, detalizuotų pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad nebuvo paviešinti tiekėjų pasiūlymai pagal pirkimo paraiškas Nr. PP-8, PP-26, PP-46, PP-52, PP-98. Tačiau pareiškėjas mano, jog laimėjusio tiekėjo pasiūlymai, sudarytos pirkimo sutartys, preliminarios sutartys ir šių sutarčių pakeitimai CVP IS neviešinami, kai pasiūlymas pateikiamas žodžiu arba pirkimo sutartis sudaroma žodžiu. Su tokia pareiškėjo argumentacija teismas sutinka. Iš į bylą pateiktų duomenų nustatyta, kad viešieji pirkimai pagal minėtas paraiškas buvo vykdomi atliekant neskelbiamą apklausą raštu, t. y. kvietimai dalyvauti pirkimuose tiekėjams buvo išsiųsti el. paštu, o tiekėjų pasiūlymai taip pat buvo gauti el. paštu (2 t., b. l. 189–194; 3 t., b. l. 1–18, 35–43, 67–82, 88–140).

VPĮ 2 straipsnio 29 punkte pateiktas sąvokos išaiškinimas. Raštu – informacijos pateikimas žodžiais arba skaitmenimis, kuriuos galima perskaityti, atgaminti ir perduoti, įskaitant elektroninėmis priemonėmis perduotą ir saugomą informaciją. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir VPĮ 2 straipsnio 29 punkte pateiktą sąvokos išaiškinimą, yra pagrindas pripažinti, kad kvietimai dalyvauti pirkimuose tiekėjams buvo išsiųsti el. paštu, o anksčiau paminėti tiekėjų pasiūlymai buvo pateikti el. paštu, t. y. raštu, todėl pirkimo laimėtojų pasiūlymai pagal pirkimo paraiškas Nr. PP-8, PP-26, PP-46, PP-52, PP-98 turėjo būti viešinami. Tokią teismo išvadą patvirtina viešai prieinama informacija Viešųjų pirkimų tarnybos tinklalapyje (https://klausk.vpt.lt/hc/lt/articles/360007638260-Ar-reikia-viešinti-tiekėjo-gautą-pasiūlymą-jeigu-sutartis-sudaryta-žodžiu). Pirkimo laimėtojų pasiūlymų pagal pirkimo paraiškas Nr. PP-8, PP-26, PP-46, PP-52, PP-98 nepaviešinus, buvo pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti skaidrumo ir lygiateisiškumo principai, 86 straipsnio 9 dalies ir Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo 6 punkto imperatyvios nuostatos ir Kauno NTI-PN vardu sudaromų sutarčių rengimo, derinimo, pasirašymo, rengimo, registravimo ir jų vykdymo kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno NTI-PN direktoriaus 2019 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 1-43, 24 punkto nuostatos.

Akcentuotina ir tai, kad nors pareiškėjas ginčija aplinkybę, jog nebuvo būtina paviešinti tiekėjų pasiūlymų pagal pirkimo paraiškas Nr. PP-8, PP-26, PP-46, PP-52, PP-98, tačiau iš pareiškėjo paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad po ginčijamo Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2021 m. vasario 17 d. įsakymo Nr. 2-43 priėmimo viešinami tiekėjų pasiūlymai, kai kvietimai dalyvauti pirkimuose tiekėjams išsiunčiami el. paštu, o tiekėjų pasiūlymai gaunami el. paštu.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo ir dėl to, kad pirkimo paraiškose nenurodyti prekių pateikimo terminai (pirkimo paraiškos Nr. PP-46, PP-98), pirkimo paraiškoje (19 punktas) nenurodytas už sutarties vykdymą atsakingas asmuo (pirkimo paraiška Nr. PP-8). Tarnybinio patikrinimo išvadoje akcentuota, jog taip pažeista Viešųjų pirkimų taisyklių 21 punkto nuostata (jeigu rengiant pirkimo dokumentus išaiškėja, kad pirkimo iniciatoriaus parengtoje pirkimo paraiškoje pateikta informacija netiksli ar neišsami, pirkimo organizatorius prašo pirkimo iniciatoriaus per 3 darbo dienas pateikti patikslintą pirkimo paraišką).

Iš Tarnybinio patikrinimo išvados matyti, kad pareiškėjas kaltinamas ir tuo, jog nepakankamai apibūdinti pirkimo objektai (pirkimo paraiškos Nr. PP-8, PP-46, PP-98), tiekėjo UAB „Litdent“ pasiūlyme buvo aritmetinių klaidų ir netinkamai įvertintas pasiūlymas, nes sutartis (žodžiu) sudaryta su tiekėju, kurio pasiūlymas neatitiko paraiškoje prekėms nustatytų reikalavimų (pirkimo paraiška Nr. PP-25), kvietime pateikti pasiūlymus ir viešojo pirkimo sutartyje nustatytos kitos, negu buvo patvirtintos, sąlygos (pirkimo paraiška Nr. PP-8), kvietime pateikti pasiūlymą viešojo pirkimo organizatorius nustatė kitą sutarties galiojimo terminą, negu viešojo pirkimo sąlygose ir sutartyje (pirkimo paraiška Nr. PP-19), viešasis pirkimas ir jo vertė nebuvo įtraukta į 2019 m. verčių skaičiavimo žurnalą (pirkimo paraiška Nr. PP-26).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, ne kartą yra pažymėjęs, jog būtent Tarnybinio patikrinimo išvadoje turi būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas. Spręsdamas ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo teismas, visų pirma, turėtų analizuoti, ar minėtoje išvadoje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas įrodo tarnybinio nusižengimo padarymą, paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą. Apibendrinant pirmiau nurodytas ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas nuostatas dėl šių teisės normų aiškinimo ir taikymo, konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje atsakovas turėjo pateikti pakankamai įtikinamus įrodymus, kuriais remdamasis teismas turėtų teisinį pagrindą konstatuoti, kad atsakovas įrodė, jog pareiškėjo (valstybės tarnautojo) veikoje (neveikime) yra minėta tarnybinio nusižengimo sudėtis ir pagrįstai pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda (pastaba) už netinkamai įvykdytas (neįvykdytas) jam (pareiškėjui) priskirtas funkcijas, nustatytas pareigybės aprašyme ar kituose teisės aktuose. Tai reiškia, kad, sprendžiant šį klausimą, teismas turi patikrinti Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytus įrodymus ir juos įvertinti pagal įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles, nustatytas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalyje. Tai taip pat reiškia, kad ABTĮ 86 straipsnio 2 dalies taikymo požiūriu aplinkybės ir informacijos šaltiniai, kurie nebuvo nurodyti Tarnybinio patikrinimo išvadoje, negali būti pripažinti reikšmingais bylai.

Teismas pažymi, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra nurodyta (detalizuota), koks yra pakankamas pirkimo objektų apibūdinimas (pirkimo paraiškos Nr. PP-8, PP-46, PP-98), kokia konkreti aritmetinė klaida buvo nepastebėta tiekėjos UAB „Litdent“ pasiūlyme (3 t., b. l. 101–102), kuo pasireiškė tiekėjo pasiūlymo neatitiktis paraiškoje prekėms nustatytų reikalavimų (pirkimo paraiška Nr. PP-25), kuo skyrėsi kvietime pateikti pasiūlymus ir viešojo pirkimo sutartyje nustatytos sąlygos nuo tų, kurios buvo patvirtintos pagal pirkimo paraišką Nr. PP-8. Be to, į bylą nepateikta duomenų, kurie patvirtintų aplinkybę, jog kvietime pateikti pasiūlymą viešojo pirkimo organizatorius nustatė kitą sutarties galiojimo terminą, negu viešojo pirkimo sąlygose ir sutartyje (pirkimo paraiška Nr. PP-19), o pirkimas ir jo vertė neįtraukta į 2019 m. verčių skaičiavimo žurnalą (pirkimo paraiška Nr. PP-26), todėl tarnybinės nuobaudos taikymo požiūriu nėra pakankama konstatuoti pareiškėjo veiksmuose anksčiau nurodytų (Veiklos organizavimo skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 5.1 ir 5.20 papunkčiuose nustatytų funkcijų) pažeidimų padarymo faktą bei jo kaltą elgesį byloje aptariamoje situacijoje.

Teismas pažymi, kad individualus administracinis aktas, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, teismo gali būti panaikintas ne dėl kiekvieno formalaus nukrypimo nuo teisės aktų nustatytos tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros. Teismas panaikina administracinį aktą skirti tarnybinę nuobaudą, kai yra nustatomi tokie tarnybinės nuobaudos skyrimo taisyklių pažeidimai, kurie pagal įstatymą yra besąlyginis pagrindas konstatuoti nuobaudos neteisėtumą. Teismas panaikina administracinį aktą skirti tarnybinę nuobaudą ir tais atvejais, kai nustato tokius teisės aktų nustatytų tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių pažeidimus, kurie individualios bylos faktinių aplinkybių ir atitinkamo teisinio reguliavimo kontekste įvertinami kaip esminiai, t. y. kai nustatoma, kad buvo pažeistos pagrindinės procedūros ir taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybių ištyrimą ir įvertinimą, o taip pat ir sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-538-146/2015).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, jog teismas pritaria atsakovo atliktam tarnybinio nusižengimo vertinimui dėl to, kad nebuvo paviešinti tiekėjų pasiūlymai pagal pirkimo paraiškas Nr. PP-8, PP-26, PP-46, PP-52, PP-98, pirkimo paraiškose Nr. PP-46 ir PP-98 nenurodyti prekių pateikimo terminai, pirkimo paraiškoje Nr. PP-8 nenurodytas už sutarties vykdymą atsakingas asmuo, ir pažymi, kad tarnybinio nusižengimo sudėties buvimas (neužtikrino pavaldžių darbuotojų darbo drausmės, kokybiškų užduočių vykdymo, netinkamai atliko vykdomų viešųjų pirkimų kontrolę dėl nerūpestingumo (aplaidumo)), tarnybinio nusižengimo objekto (viešųjų pirkimų skaidrus vykdymas) reikšmė, pažeidimo trukmė ir pakartotinumas, einamos pareigos lėmė, kad jam pagrįstai buvo paskirta tarnybinė nuobauda. Viešųjų pirkimų principų pažeidimas (VPĮ 17 straipsnio 1 dalis, Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo 6 punktas) yra prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui dėl to, kad šie, kaip ir kitos VPĮ imperatyviosios nuostatos, yra susiję su viešojo intereso apsauga. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad viešųjų pirkimų principų pažeidimas neabejotinai reiškia imperatyviųjų teisės normų pažeidimą, todėl atmestina skunde nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjo netinkamai atliktas viešųjų pirkimų kontrolės vykdymas laikytinas mažareikšmiu nusižengimu.

Nors pagal teismų praktiką bylose dėl neveikimu padarytų tarnybinių nusižengimų būtina nustatyti, ar asmuo veiką neveikimo forma padarė dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių, ar nesant tokių aplinkybių (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1112/2009, 2009 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1131/2009 ir kt.), nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta jokių objektyvių priežasčių, kurios sukliudė pareiškėjui tinkamai atlikti savo, kaip Veiklos organizavimo skyriaus vedėjo, kontrolės ir priežiūros funkciją. Teigdamas, kad nėra viešųjų pirkimų specialistas, kad jam tai visai nauja veiklos sritis, šios srities supratimui reikalinga kompetencija ir laikas susipažinti su teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis viešuosius pirkimus, pareiškėjas nepateikė duomenų, jog dėl to kreipėsi į vadovybę, tačiau jam buvo atsisakyta suteikti pagalbą. Taip pat nenustatyta, o ir pareiškėjas neįrodė, kad buvo kokių nors pateisinamų priežasčių, dėl kurių jis netinkamai atliko vykdomų viešųjų pirkimų kontrolę.

Pažymėtina ir tai, kad teismas nesutinka su skunde nurodyta aplinkybe, jog pagal einamas pareigas ir pažeidimo padarymo metu egzistavusias aplinkybes pareiškėjas neturėjo objektyvios galimybės elgtis atitinkamu reikalaujamu būdu, negalima jo poelgio vertinti kaip sąmoningo (pasitikėjo darbuotoja, turinčia patirties vykdant viešuosius pirkimus), nes jis ne tik privalėjo atlikti vykdomų viešųjų pirkimų kontrolę kaip Veiklos organizavimo skyriaus vedėjas, bet ir pats buvo pirkimo iniciatoriumi ir asmeniu, atsakingu už sutarties vykdymą (pirkimo paraiškos Nr. PP-46, PP-98), derino pirkimo paraiškas, pasirašydamas suderinimo lentelėje (pirkimo paraiškos Nr. PP-25, PP-26, PP-8, PP-19).

Paprastai tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui turi būti skiriama ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo motyvuotos tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados pateikimo valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui. Komisija 2021 m. vasario 10 d. surašė Tarnybinio patikrinimo išvadą, 2021 m. vasario 17 d. priimtas skundžiamas įsakymas, todėl, atsižvelgiant į aptartą nuostatą, įtvirtintą teismų praktikoje, nuo kurios nėra pagrindo nukrypti (Teismų įstatymo 33 str.), konstatuotina, kad Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas tarnybinei nuobaudai skirti pažeistas nebuvo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2052-556/2019).

Įvertinęs byloje nustatytas su pareiškėjo padarytu tarnybiniu nusižengimu susijusias aplinkybes, t. y. pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, teismas daro išvadą, jog atsakovo 2021 m. vasario 17 d. įsakymo Nr. 2-43 1 punktu pareiškėjui paskirta adekvati ir proporcinga pareiškėjo padarytam pažeidimui, švelniausia tarnybinė nuobauda – pastaba.

Kiti pareiškėjo skundo argumentai yra tik abstraktaus pobūdžio, nepagrįsti konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis ir neįrodyti, pareiškėjas mėgina faktines bylos aplinkybes pakreipti sau palankia linkme ir pateisinti padarytus pažeidimus, tačiau jo teiginiai įtakos teismo sprendimo pagrįstumui neturi, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo R. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.