Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžio, kuriuo R. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams 9 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2007 metų vasario 27 dieną, apie 1 valandą 30 minučių, (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį R. B., tai yra suduodamas ranka ne mažiau kaip 3 smūgius nukentėjusiajam R. B. į galvą ir taip padarydamas jam galvos ir veido sumušimą, nubrozdinimus ir kraujosruvas veide, kraujosruvą kairės ausies kaušelyje, nosies kaulų lūžį, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, pagrobė svetimą turtą – R. B. priklausantį mobilųjį telefoną „Siemens A35“, 30 litų vertės, ir 30 litų, iš viso pagrobė svetimą turtą 60 litų vertės.

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. J. prašo sumažinti jam paskirtą bausmę, nes mano, kad bausmės dydį lėmė pateikta klaidinga apylinkės inspektoriaus pagal gyvenamąją vietą charakteristika. Taip pat nurodo, kad jis pats geranoriškai prisipažino, neslėpdamas nusikaltimo aplinkybių, nors galėjo tiesiog gintis ir meluoti, nes suvokė, kad kaltė neįrodoma vien pagal vieno nukentėjusiojo, nesant liudytojų, parodymais. Pateikta apylinkės inspektoriaus charakteristika yra klaidinga, nes jis per 4 mėnesius nei karto nebuvo susidūręs su policijos pareigūnais, baustas administracine tvarka, jis pats nepažinojo charakteristiką pateikusio apylinkės inspektoriaus, mano, kad charakteristika yra apylinkės inspektoriaus išankstinis nusistatymas ir surašyta remiantis vien tik jo ankstesniais teistumais. Apeliantas nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme jis elgėsi kultūringai ir pagarbiai, todėl nesupranta, kodėl jis, prisipažinęs padaręs vieną nusikaltimą, jam buvo paskirta tokia bausmė, kai kiti nuteistieji, esantys Šiaulių tardymo izoliatoriuje, teisti už tokį patį nusikaltimą ir ne už vieną nusikalstamą veiką, nuteisti švelnesnėmis bausmėmis.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavęs nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo R. J. apeliacinis skundas atmestinas. Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis LR BPK 20 str., 301 str., nešališkai, išsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino ištirtus įrodymus ir pagrįstai R. J. pripažino kaltu padarius BK 180 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, sprendžiant nuteistojo kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas esminių pažeidimų nepadarė. Nuteistasis savo apeliaciniame skunde neginčija kaltės klausimo, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutinkamai su LR BPK 320 str. 3 d. išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą nuteistojo nuteisimo dalyje, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Dėl paskirtos bausmės

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti LR BK 54 str., reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, minėto įstatymo nuostatų nepažeidė, atsižvelgė į byloje nustatytų įrodymų visumą, ir skyrė bausmę, adekvačią padarytai nusikalstamai veikai.

Įvertinus byloje nustatytas ir nuosprendyje nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bausmės rūšis R. J. parinkta tinkamai, nes pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog padaryta nusikalstama veika yra dėsningas ankstesnės nuteistojo veikos padarinys, kad nuteistasis nekeičia gyvenimo būdo, ikiteisminio tyrimo metu 2007-06-19 vykusios apklausos metu pareiškė, kad nežada laikytis jam paskirtos kardomosios priemonės registruotis policijos įstaigoje, nes žada padaryti naujus nusikaltimus – gali padaryti plėšimą ar vagystę, tam yra pasiruošęs, kadangi neturi jokio pragyvenimo šaltinio, neturi kur gyventi, be to, planavo artimiausiu laiku išvykti iš Lietuvos (b.l. 68), be to, nuteistasis anksčiau yra teistas 5 kartus, iš jų 4 kartus teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, nusikaltimą padarė būdamas nesenai paleistas iš įkalinimo įstaigos, kur atliko bausmę, o LR BK 27 str. 1 d. prasme laikytinam recidyvistui (būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, už kurį teistumas neišnykęs, padarė naują tyčinį nusikaltimą), teismas, vadovaujantis LR BK 56 str. įtvirtinta nuostata, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai paskiria laisvės atėmimo bausmę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė pačią griežčiausią LR BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmę, t.y. laisvės atėmimą.

Apylinkės teismas, nustatydamas skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydį, atsižvelgė į nustatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes – prisipažinimą padarius nusikaltimą ir nuoširdų gailėjimąsi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, paskyrė nuteistajam laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis yra žymiai mažesnis nei LR BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, nes sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės dydis yra nurodytas iki šešerių metų. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę R. J., atsižvelgė į aplinkybes, į kurias apeliaciniame skunde pakartotinai prašo atsižvelgti apeliantas – jo prisipažinimą padarius nusikaltimą ir nuoširdų gailėjimąsi, kuri taip pat nurodyta ir skundžiamame nuosprendyje, todėl apeliacinės instancijos teismas mano, kad pakartotinai atsižvelgti į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę nėra pagrindo. Nuteistajam paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, ji adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir jos dar labiau švelninti nėra pagrindo.

Nuteistojo skundo motyvas, kad bausmės dydžiui įtakos turėjo apylinkės inspektoriaus pateikta neigiama charakteristika yra nepagrįstas, nes minėtoje charakteristikoje nurodyta, jog „Pietinėje policijos nuovadoje skundų ir pareiškimų dėl R. J. netinkamo elgesio negauta, jis neįrašytas į profilaktinę apskaitą, įrašytas į apylinkės knygą kaip asmuo, kuriam neišnykęs teistumas, administracine tvarka metų bėgyje nebaustas. Kaip apylinkės inspektorius R. J. charakterizuoja neigiamai, kaip linkusį nusikalsti asmenį“ (b.l.126). Charakteristika pagal gyvenamąją vietą suprantama kaip dokumentus, kuriame nurodomos ne tik teigiama, bet ir neigiama informacija apie asmenį. Kadangi nuteistasis R. J. tik 2007-02-19 buvo paleistas atlikus bausmę iš įkalinimo įstaigos, o naują nusikaltimą padarė praėjus vienai savaitei, todėl apylinkės inspektorius ir nurodė visą turimą informaciją apie R. J. kaip asmenį. Tačiau šis dokumentas negali būti vertinamas atskirai nuo kitų byloje pateiktų dokumentų, apibūdinančių kaltą asmenį, nes teismas pirmiausia, skirdamas bausmę, atsižvelgia į LR BK 54 str. 2 d. išvardintas aplinkybes, kurios pirmiausia apibūdina pačią padarytą nusikalstamą veiką ir tik po to, šią nusikalstamą vieką padariusį asmenį. Aplinkybę, kurią charakteristikoje pagal gyvenamąją vietą nurodė apylinkės inspektorius – nuteistojo R. J. ankstesnius teistumus, patvirtina ir baudžiamojoje byloje esanti informacija iš žinybinio registro duomenų (b.l.113-115, 127-128) bei pateikti nuosprendžio kopija (b.l.117-119). Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvada, kad pateikta neigiamai nuteistąjį charakterizuojanti pažyma neturėjo svarbios įtakos bausmės dydžio nustatymui. Be to, baigiant ikiteisminį tyrimą ir susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, nuteistasis galėjo pareikšti prašymą dėl papildomos jį charakterizuojančios medžiagos gavimo, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga nepageidavo, prašymų papildyti ikiteisminį tyrimą neturėjo, kopijos ir išrašai jam buvo nereikalingi ir tai jis patvirtino savo parašu (b.l.150). Taip pat ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme nuteistasis nepareiškė prašymų, kad byloje būtų pateikta jį teigiamai charakterizuojanti medžiaga, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame nuosprendyje rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu surinkta ir teisme ištirta medžiaga.

Iš nuteistojo R. J. ikiteisminio tyrimo metu 2007-06-19 vykusios apklausos metu nurodė, kad žinodamas apie jam paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimas, pats savo noru 2007-06-19 atėjęs į Šiaulių m. VPK pranešė, kad yra paieškomas ir nori savo noru pasiduoti (b.l. 68) bei nurodė esmines įvykio aplinkybes. Šią aplinkybę būtų galima vertinti kaip atsakomybę lengvinančią – padėjimas išaiškinti nusikalstamą veiką, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad buvo paskelbta nuteistojo operatyvinė paieška (b.l. 48-49) bei buvo tikslinami nuteistojo parodymai, kurie, nors ir duoti gera valia, tačiau skyrėsi nuo nukentėjusiojo parodymų, o baudžiamojoje teisėje ši aplinkybė aiškinama, kai kaltininkas gera valia aktyviais veiksmais padeda išsiaiškinti visas jam žinomas nusikalstamos veikos detales, surinkti daiktinius įrodymus, nurodo nusikalstamos veikos liudytojus ir t.t. Tačiau iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad po nusikalstamos veikos padarymo nukentėjusysis pats visas aplinkybes paaiškino, o nuteistojo parodymai tik patvirtino nukentėjusiojo nuoseklius parodymus, todėl apeliacinės instancijos teismas šių aptartų aplinkybių pripažinti atsakomybę lengvinančiomis, kurios galėtų turėti įtakos bausmės švelninimui, neturi pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į surinktą ir ištirtą bylos medžiagą, daro išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą ir sumažinti jam paskirtą bausmę, skundžiamas nuosprendis pripažintinas teisėtu bei pagrįstu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytais teiginiais bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 332 str.

Rezoliucinė dalis

nutar i a:

nuteistojo R. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžio atmesti.