- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-04-16
- Bylos Nr.
- 2-5459-717/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ona Valentukevičiūtė
- Pareiškėjas
- I. Z.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, Lietuvos gyventojų
- Advokatai
- Edita Marija Šlapikienė
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Ona Valentukevičiūtė, sekretoriaujant Ninai Linartienei, Dainai Cikanavičienei,
dalyvaujant pareiškėjai I. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) jos atstovei, advokatei Editai Marijai Šlapikienei, atstovaujančiai pagal 2012-02-15 atstovavimo sutartį,
nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro bei Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovams,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. Z. pareiškimą suinteresuotiems asmenims: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui bei Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėja asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 m. okupacijų teisinio statuso pripažinimo tikslu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvo, politinio kalinio J. B., gim. (duomenys neskelbtini). įkalinimo metu nuo 1945 m. kovo 5 d. iki 1945 m. gruodžio 13 d. ji, būdama nepilnamete, negalėjo legaliai gyventi savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje Plungės mieste, kadangi turėjo slapstytis. Analogiškai pareiškimą prašė patenkinti ir jos atstovė.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodė, kad jos tėvas J. B. yra jos tėvas. Ji gimė ir jų šeima gyveno (duomenys neskelbtini). Be jos buvo dar keturi vaikai. Ji šeimoje buvo jauniausia. Jai esant vienuolikos metų amžiaus, t.y. 1945 metų kovo mėnesį buvo suimtas ir įkalintas jos tėvas. Tėvas buvo kaltinamas tuo, kad jis remia partizanus. Artimiesiems aplankius tėvą Telšių kalėjime, jiems buvo pasakyta, kad jie pasislėptų, nes dėl tėvo įkalinimo gali būti ištremti. Po to mama pasiėmė visus vaikus ir pradėjo slapstytis pas (duomenys neskelbtini)gyvenusius ūkininkus: J. V., B. J., pas ūkininką R.. Iš Telšių kalėjimo tėvas buvo išsiųstas į lagerį Sibire. Jam buvo pareikštas kaltinimas pagal tuometinį RTFSR BK 58 straipsnį, tačiau neįrodžius jo kaltės, 1945 m. gruodžio 13 d. iš suėmimo buvo paleistas. Grįžus tėvui, jų šeima vės sugrįžo į savo namus ir gyveno legaliai. Ji norėtų gauti valstybinę pensiją, o tam reikalinga nustatyti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras savo atsiliepime b.l. 16 nurodė, kad pareiškėjos tėvas J. B. buvo neteisėtai represuotas ir išbuvo laisvės atėmimo vietose nuo 1945 m. kovo mėnesio iki 1945 m. gruodžio 13 d. įrodo Lietuvos generalinės prokuratūros išduotas pažymėjimas; kad pagrįsti liudytojų parodymai leistų daryti prielaidą, kad slapstymosi faktas yra buvęs. Prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius savo atsiliepime b.l. 14 nurodė, kad pareiškimo patenkinimo klausimą jie palieka spręsti teismo nuožiūra, nurodė, kad nustačius prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, jis pareiškėjai sukeltų teisines pasekmes dėl valstybinės pensijos skyrimo. Prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjos, iki santuokos sudarymo – B. tėvas yra B. J. (b.l. 8). B. J. mirė (duomenys neskelbtini). Lietuvos generalinės prokuratūros 2011-11-30 išduotame pažymėjime (b.l. 7) nurodyta, kad J. B., gim. (duomenys neskelbtini)., gyvenęs (duomenys neskelbtini). buvo neteisėtai represuotas (RTFSR BK straipsnis nenurodytas) ir buvo kalinamas patikrinimo-filtracijos lageriuose Nr. 626 ir Nr. 0313 Medvežegorsko m., Karelijos Respublikoje Rusijos Federacijoje nuo 1945 m. kovo mėnesio (diena nenurodyta) iki 1945 m. gruodžio 13 d. Pagal Lietuvos Respublikos 1990-05-02 „Asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo“ įstatymo 1 straipsnį jis yra nekaltas Lietuvos Respublikai ir yra atkuriamos visos jo pilietinės teisės.
Pareiškėja kreipėsi į suinteresuotą asmenį Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą, prašydama pripažinti nuo okupacijų nukentėjusio asmens – tremtinio teisinį statusą, tačiau jai buvo nurodyta, kad jeigu teisme liudytojų parodymais ji galės įrodyti aplinkybes, kad tėvo įkalinimo metu jos šeima negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, jai galėtų būti suteiktas tremtinio teisinis statusas (b.l. 6).
Byloje apklaustos liudytojos: N. R. ir O. M. parodė, kad joms iš tėvų pasakojimų yra žinoma, jog pareiškėjos šeima po jos tėvo suėmimo 1945 metais, siekdama išvengti tremties, buvo priversta palikti savo pastovią gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)ir priversta slapstytis (duomenys neskelbtini) pas įvairius ūkininkus. Tėvui grįžus iš tremties, šeima vėl grįžo į savo namus.
Pareiškėja prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto negali kitaip patvirtinti, kaip tik kreipdamasi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (CPK 445 straipsnis). CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas nustato, kad be šioje dalyje išvardintų faktų teismas nustato ir kitokius juridinę reikšmę turinčius faktus. Pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas jei sukels teisines pasekmes skiriant valstybinę pensiją (LR valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Pareiškėja pateiktu gimimo liudijimu ir santuokos liudijimu įrodė, kad ji yra J. B. dukra. Generalinės prokuratūros išduotas 2011-11-30 pažymėjimas Nr. 12.11-92 „Dėl neteisėto kalinimo“ įrodo, kad J. B., gim. (duomenys neskelbtini). buvo neteisėtai represuotas ir kalinamas patikrinimo-filtracijos lageriuose Nr. 626 ir Nr. 0313 Medvežegorsko m., Karelijos Respublikoje, Rusijos Federacijoje nuo 1945 m. kovo mėnesio iki 1945 m. gruodžio 13 d. Lietuvos Respublikos jis yra reabilituotas – laikomas nekaltu Lietuvos Respublikai ir yra atkuriamos visos jo pilietinės teisės.
Liudytojų: N. R. ir O. M. parodymais pareiškėja įrodė, kad jos šeima po tėvo suėmimo – 1945 metų kovo 5 d., siekdama išvengti tremties, buvo priversta palikti savo nuolatinę gyvenamąją vietą ir slapstytis.
Lietuvos Respublikos nukentėjusių asmenų nuo 1939-1990 metų okupacijų teisinio statuso 5 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, kad tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami bent vieno iš tėvų (įtėvių) įkalinimo metu buvę nepilnamečiai politinių kalinių vaikai (įvaikiai) ir politinių kalinių sutuoktiniai, jeigu šeima tuo metu negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Tokiems asmenims pripažįstamas tremtinio teisinis statusas. Kadangi pareiškėja įrodė, jog ji, būdama 11 metų amžiaus ir jos šeima po tėvo suėmimo ir įkalinimo 1945 metų kovo mėnesį, dėl gręsiančios tremties, negalėjo iki 1945-12-13 legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (CPK 178 straipsnis).
Iš pareiškėjos nepriteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes jos neviršija sumos, įvardintos CPK 96 straipsnio 6 dalyje.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų – tremtinio teisinio statuso suteikimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad politinio kalinio J. B., (duomenys neskelbtini)m. įkalinimo metu nuo 1945 m. kovo 5 d. iki 1945 m. gruodžio 13 d. jo dukra, pareiškėja I. Z., (duomenys neskelbtini), būdama nepilnamete, negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), kadangi siekdama išvengti tremties buvo priversta slapstytis.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.