Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

atsakovų ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Modernsta“ atstovui advokatui Linui Kontrimui,

trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Kretingos vandenys“ atstovui advokatui Raimondui Simonavičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų K. K. ir M. Ž. ieškinį atsakovams I. L. ir K. L. dėl teisės prisijungti prie inžinerinių tinklų pripažinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Kretingos vandenys“, Kretingos rajono savivaldybės administracija, uždaroji akcinė bendrovė „Modernsta“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Faktinės aplinkybės ir byloje kilusio ginčo esmė

6. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių ir teismo posėdžio metu ieškovės teiktų paaiškinimų nustatyta, kad šiame žemės sklype ieškovai stato gyvenamąjį namą, jo statyba šiuo metu nėra baigta. UAB „Kretingos vandenys“ 2020 m. kovo 10 d. ieškovams išdavė prisijungimo sąlygas geriamajam vandeniui tiekti ir buitinėms nuotekoms nuleisti iš jų statomo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagal kurias geriamajam vandeniui tiekti pagal STR 2.07.01:2003 reikalavimus turi būti suprojektuoti ir pakloti reikiamo skersmens vandentiekio tinklai, juos prijungiant prie UAB „Kretingos vandenys“ eksploatuojamų vandentiekio tinklų, esančių (duomenys neskelbtini), arba į privačius vandentiekio tinklus, esančius (duomenys neskelbtini), gavus vandentiekio tinklų savininko sutikimą su tinklų nuosavybės teisę įrodančiais dokumentais. Iš byloje esančios medžiagos taip pat nustatyta, kad atsakovams nuosavybės teise priklauso vandentiekio tinklai – vandentiekio vamzdynas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Šie vandentiekio tinklai pastatyti remiantis atsakovų I. L., K. L., trečiųjų asmenų UAB „Kretingos vandenys“ ir Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2018 m. liepos 11 d. sudaryta viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų trišale sutartimi Nr. 1S-7/S1-757.

Dėl teisės ieškovams prisijungti prie vandentiekio tinklų suteikimo

8. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. gruodžio 31 d.) buvo nustatyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statyba, jeigu objektų statytojas (užsakovas) yra ne viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas ar ne savivaldybės institucija, galima, kai šių objektų statyba numatyta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane ir (arba) yra sudaryta trišalė savivaldybės institucijos, viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo ir objekto statytojo (užsakovo) sutartis.

9. Byloje nustatyta, kad atsakovai I. L., K. L., tretieji asmenys UAB „Kretingos vandenys“ ir Kretingos rajono savivaldybės administracija 2018 m. liepos 11 d. sudarė viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos trišalę sutartį Nr. 1S-7/S1-757, kurioje buvo susitarta dėl Kretingos rajono geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos pagal statytojų (atsakovų) parengtą vandentiekio tinklų (duomenys neskelbtini) supaprastintą statybos projektą. Šios trišalės sutarties 2.7 punkte atsakovai, kaip viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statytojai, įsipareigojo duoti sutikimą jungtis prie infrastruktūros asmenims, jungiantiems bendro naudojimo ir/ar asmeninio naudojimo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklus prie infrastruktūros tiek infrastruktūros teritorijos ribose, tiek už jos ribų, vystant bendro naudojimo ir/ar statant asmeninio naudojimo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklus.

10. Byloje nustatyta, kad įgyvendinant anksčiau minėtos trišalės sutarties nuostatas buvo pastatyti vandentiekio tinklai – vandentiekio vamzdynas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), kurie šiuo metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso atsakovams. Pažymėtina, kad atsakovai nėra viešieji geriamojo vandens tiekėjai ir (ar) nuotekų tvarkytojai Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo taikymo prasme, todėl jiems nėra taikomos minėtame įstatyme nustatytos geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui numatytos teisės ir pareigos. Vis dėlto, atsižvelgtina į tai, kad nors ginčo vandentiekio tinklai yra atsakovų privačios nuosavybės objektas, tačiau sudarydami 2018 m. liepos 11 d. viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos trišalę sutartį, atsakovai joje numatytomis sąlygomis ir apimtimi sutiko apriboti savo nuosavybės teises į ginčo infrastruktūrą, įskaitant ir sutarties 2.7 punkte nustatytą jų pareigą duoti sutikimą jungtis prie infrastruktūros asmenims, jungiantiems bendro naudojimo ir/ar asmeninio naudojimo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklus prie infrastruktūros tiek infrastruktūros teritorijos ribose, tiek už jos ribų, vystant bendro naudojimo ir/ar statant asmeninio naudojimo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.39 straipsnio 1 dalis).

11. Pažymėtina, kad atsakovai iš esmės neginčija ieškovų teisės prisijungti prie jiems priklausančių vandentiekio tinklų, tiek teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu atsakovai neprieštaravo, jog ieškovai prisijungtų prie atsakovų vandentiekio infrastruktūros. Byloje nėra ginčo ir dėl to, kad egzistuoja techninė galimybė iš ieškovams priklausančio žemės sklypo ir jame statomo gyvenamojo namo prisijungti prie atsakovams priklausančių vandentiekio tinklų. Nors atsakovai ir nurodė neprieštaraujantys šiai ieškinio reikalavimų daliai, tačiau byloje nėra įrodymų, kad atsakovai būtų davę ieškovams sutikimą atlikti jų prašomus veiksmus, kaip tai numatyta anksčiau minėtos trišalės sutarties 2.7 punkte. Teismo sprendimo priėmimo metu toks sutikimas pagal byloje esančius duomenis taip pat nėra išduotas. Iš atsakovų procesinių dokumentų turinio ir teismo posėdžio metu teiktų paaiškinimų matyti, kad toks sutikimas iki šiol nėra išduotas dėl to, jog šalys nesutaria dėl kompensacijos už prisijungimą dydžio. Vis dėlto, teismo vertinimu, vien ši aplinkybė nepaneigia iš 2018 m. liepos 11 d. viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos trišalės sutarties 2.7 punkto kylančios atsakovų pareigos duoti sutikimą jungtis prie vandentiekio tinklų tokio prisijungimo pageidaujantiems asmenims, atitinkamai šalių susitarimu arba teismo tvarka su šiais asmenimis sprendžiant klausimą dėl kompensacijos už šių veiksmų atlikimą dydžio ir jos mokėjimo tvarkos.

12. Atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes bei įvertinus tai, jog atsakovai iki šiol nėra davę ieškovams sutikimo prisijungti prie jiems priklausančių vandentiekio tinklų, nors tokia jų pareiga yra numatyta trišalėje sutartyje, darytina išvada, kad ieškovų reikalavimas dėl teisės prisijungti prie inžinerinių tinklų be atsakovų sutikimo pripažinimo laikytinas pagrįstu. Dėl to nustatytina ieškovų teisė be atsakovų sutikimo pagal UAB „Kretingos vandenys“ 2020 m. kovo 10 d. išduotas prisijungimo sąlygas geriamajam vandeniui tiekti prisijungti iš statomo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), į atsakovams priklausančius vandentiekio tinklus, esančius (duomenys neskelbtini).

Dėl kompensacijos už prisijungimą prie vandentiekio tinklų dydžio (prisijungimo kainos) nustatymo

13. Šioje byloje esminis šalių ginčas kyla dėl atsakovams mokėtinos kompensacijos už prisijungimą prie jiems priklausančių vandentiekio tinklų dydžio, t. y. šalys nesutaria, kokią prisijungimo prie tinklų kainą ieškovai privalo sumokėti atsakovams, todėl prašo šią kainą nustatyti teismo sprendimu. Pažymėtina, kad ieškovai neginčija atsakovų teisės gauti ir kartu savo pareigos mokėti kompensaciją už prisijungimą prie atsakovų vandentiekio infrastruktūros. Atsakovų teisė reikalauti kompensacijos už šių veiksmų atlikimą yra nustatyta ir 2018 m. liepos 11 d. viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos trišalės sutarties 3.1 punkte, kuriame nurodoma, kad statytojas kompensacijos klausimą su prisijungusiais prie infrastruktūros asmenimis sprendžia atskiru tarpusavio susitarimu. Kartu su ieškiniu pateikta ieškovės K. K. susirašinėjimo su UAB „Modernsta“ medžiaga nepatvirtina, kad iki bylos iškėlimo teisme ieškovai su atsakovais būtų tiesiogiai vykdę derybas dėl kompensacijos dydžio. Vis dėlto, tiek šalių procesinių dokumentų turinys, tiek teismo posėdžio metu šalių bei jų atstovų teikti paaiškinimai patvirtina, kad nei iki bylos iškėlimo, nei bylos nagrinėjimo metu, nei šioje byloje vykdytos teisminės mediacijos metu šalims nepavyko susitarti dėl atsakovams mokėtinos kompensacijos dydžio. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad 2018 m. liepos 11 d. viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos trišalės sutarties 3.1 punkte numatytu būdu, t. y. tarpusavio susitarimu, šalims išspręsti kompensacijos klausimo nėra galimybės, todėl šalims nesutariant, spręstinas klausimas dėl kompensacijos dydžio (prisijungimo kainos) nustatymo teismo sprendimu.

14. Teismas pažymi, kad nei įstatymuose, nei poįstatyminiuose teisės aktuose nėra reglamentuoti nei už prisijungimą prie privatiems asmenims priklausančių vandentiekio tinklų mokėtinos kompensacijos dydžiai, nei tokios kompensacijos dydžio nustatymo kriterijai. Kompensacijos už prisijungimą dydis nėra numatytas ir 2018 m. liepos 11 d. viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos trišalėje sutartyje. Pagal šios trišalės sutarties 3.1 punktą kompensacijos klausimas yra paliekamas spręsti atskirais statytojų (atsakovų) susitarimais su prisijungusiais prie infrastruktūros asmenimis. Minėtos trišalės sutarties 5.2 punkte yra įtvirtinta Kretingos rajono savivaldybės teisė kontroliuoti bei reikalauti, kad statytojas (atsakovai), įgyvendindami savo teises, numatytas sutarties 3.1 punkte, jas įgyvendintų sąžiningai bei jomis nepiktnaudžiautų. Vadinasi, trišalėje sutartyje atsakovų reikalaujamos kompensacijos dydis yra ribojamas tik bendraisiais sąžiningumo ir draudimo piktnaudžiauti teise principais. CK 6.198 straipsnio 1 dalies nuostatos, reglamentuojančios sutarties kainos nustatymą, numato, jog tais atvejais, kai kaina ar jos nustatymo tvarka sutartyje neaptarta ir šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, – atitinkančią protingumo kriterijus kainą. Atsižvelgiant į tai, spręsdamas klausimą dėl kompensacijos dydžio, teismas remsis jau minėtais sąžiningumo ir draudimo piktnaudžiauti teise principais, taip pat šalių interesų pusiausvyros, savininko teisių apsaugos, teisingumo ir protingumo principais, taip pat vertins byloje pateiktus duomenis apie panašių sandorių kainas.

15. Ieškovai prašo nustatyti 1 660 Eur kompensacijos sumą, kuri būtų apskaičiuojama vandentiekio tinklų vertę (33 200 Eur) padalijus iš maksimalaus galimo šių vandentiekio tinklų naudotojų skaičiaus (20), t. y. 33 200 Eur / 20 = 1 660 Eur. Atsakovai prašo nustatyti 3 018 Eur kompensacijos sumą, kuri būtų apskaičiuojama vandentiekio tinklų vertę (33 200 Eur) padalijus iš esamų vandentiekio tinklų naudotojų skaičiaus, į šį skaičių įtraukus ir ieškovus (11), t. y. 33 200 Eur / 11 = 3 018 Eur. Taigi tarp šalių iš esmės nėra ginčo dėl vandentiekio tinklų vertės, t. y. 33 200 Eur, maksimalaus galimo šių vandentiekio tinklų naudotojų skaičiaus, t. y. 20, bei šiuo metu esamo faktinio vandentiekio tinklų naudotojų skaičiaus tuo atveju, jeigu prie tinklų prisijungtų ieškovai, t. y. 11. Tarp šalių nėra ginčo ir dėl to, kad esminis kriterijus, pagal kurį turi būti nustatoma prisijungimo kaina, yra vandentiekio tinklų vertės padalijimas atitinkamam tinklų naudotojų skaičiui.

16. Visų pirma, spręsdamas klausimą dėl kompensacijos dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad ginčo vandentiekio tinklai yra atsakovų nuosavybės teisės objektas. Nors 2018 m. liepos 11 d. viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos trišale sutartimi atsakovai yra įsipareigoję duoti sutikimą jungtis prie jiems priklausančios vandentiekio infrastuktūros, tačiau ši aplinkybė nepaneigia tiek iš minėtos sutarties 3.1 punkto, tiek iš bendrųjų savininko teises reglamentuojančių teisės normų kylančios atsakovų, kaip nekilnojamojo turto savininkų, teisės reikalauti sąžiningumo principus atitinkančios kompensacijos už jų nuosavybės teisės objekto naudojimą, nurodant konkretų jų prašomos prisijungimo kainos dydį. Kartu tai reiškia, jog ieškovų siūlomas kompensacijos dydis atsakovams nėra privalomas ir savaime neįpareigoja atsakovų leisti naudotis jų nuosavybės teisės objektu išimtinai ieškovų pasiūlytomis sąlygomis, jeigu atsakovų siūlomas kompensacijos dydis negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas teise.

17. Nagrinėjamu atveju atsakovų siūloma kompensacijos apskaičiavimo metodika, pagal kurią kompensacijos dydis būtų nustatytas vandentiekio tinklų vertę (33 200 Eur) padalijus iš šiuo metu esamo vandentiekio tinklų naudotojų skaičiaus, kuris ieškovų prisijungimo atveju sudarytų 11 tinklų naudotojų, yra logiška ir nevertintina kaip neatitinkanti sąžiningumo bei protingumo reikalavimų. Atsakovų pageidaujamas kompensacijos dydis sudarytų apie 9 proc. visos vandentiekio tinklų vertės. Nors ieškovai siūlo kompensacijos dydį skaičiuoti nuo maksimalaus galimo šių vandentiekio tinklų naudotojų skaičiaus, t. y. 20 naudotojų, tačiau ši metodika grindžiama prielaida, jog bus pasiektas maksimalus prie atsakovams priklausančių tinklų prisijungusių naudotojų skaičius. Įvertinus tai, kad kvartale yra įrengti ir trečiajam asmeniui UAB „Modernsta“ priklausantys vandentiekio tinklai, taip pat yra įrengti UAB „Kretingos vandenys“ eksploatuojami vandentiekio tinklai, esantys (duomenys neskelbtini), nėra pagrindo daryti išvados, jog maksimalus galimas naudotojų skaičius bus realiai pasiektas. Kita vertus, net ir tuo atveju, jeigu vėliau prisijungusių vartotojų skaičius padidėtų, ši aplinkybė nevertintina kaip esminė ir paneigianti atsakovų nurodomos prisijungimo kainos pagrįstumą, nes tinklų savininkams nėra draudžiama gauti ekonominės naudos iš jų nuosavybės teisės objekto eksploatavimo.

18. Vertindamas atsakovų nurodytos kompensacijos dydį sąžiningumo ir draudimo piktnaudžiauti teise aspektu teismas atsižvelgia ir į tai, kad 2018 m. liepos 11 d. viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos trišalės sutarties 5.2 punkte yra įtvirtinta Kretingos rajono savivaldybės teisė kontroliuoti bei reikalauti, kad statytojas (atsakovai), įgyvendindami savo teises, numatytas sutarties 3.1 punkte, jas įgyvendintų sąžiningai bei jomis nepiktnaudžiautų. Šioje byloje trečiuoju asmeniu dalyvaujanti Kretingos rajono savivaldybės administracija nei teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžio metu nenurodė, jog atsakovų prašomas nustatyti kompensacijos dydis neatitinka anksčiau paminėtų principų. Byloje nėra pateikta įrodymų ir apie tai, kad įgyvendindama trišalėje sutartyje numatytas kompensacijos dydžio kontrolės funkcijas Kretingos rajono savivaldybė būtų pareiškusi atsakovams pretenzijas, susijusias su jų nesąžiningu elgesiu ir (ar) piktnaudžiavimu teise reikalaujant kompensacijos už prisijungimą prie vandentiekio tinklų.

19. Šalių interesų pusiausvyros bei draudimo piktnaudžiauti teise aspektu atsižvelgtina ir į tai, kad pagal UAB „Kretingos vandenys“ 2020 m. kovo 10 d. išduotas prisijungimo sąlygas ieškovų prisijungimas prie atsakovams priklausančių tinklų yra tik vienas iš galimų būdų užtikrinti geriamojo vandens tiekimą į ieškovų statomą gyvenamąjį namą. Byloje nėra ginčo dėl to, kad geriamojo vandens tiekimas į ieškovų statomą namą gali būti užtikrintas ir alternatyviu būdu, t. y. jungiantis prie UAB „Kretingos vandenys“ eksploatuojamų vandentiekio tinklų, esančių (duomenys neskelbtini). Vadinasi, tuo atveju, jeigu ieškovams nėra priimtinos atsakovų siūlomos prisijungimo prie jų vandentiekio tinklų sąlygos, įskaitant ir prisijungimo kainą, ieškovams išlieka alternatyvi galimybė užtikrinti geriamojo vandens tiekimą į jų statomą gyvenamąjį namą jungiantis prie UAB „Kretingos vandenys“ vandentiekio tinklų. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad kvartale vandentiekio tinklus yra įrengusi ir UAB „Modernsta“, su kuria pagal byloje esančius įrodymus ieškovė vykdė derybas dėl prisijungimo prie vandentiekio tinklų sąlygų. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo išvadai, kad ieškovai ir jų galimybė užtikrinti geriamojo vandens tiekimą į jų statomą gyvenamąjį namą yra išimtinai priklausoma nuo prisijungimo prie atsakovų tinklų. Teismo nuomone, ši aplinkybė taip pat yra reikšminga nustatant kompensacijos dydį ir neleidžia daryti išvados apie atsakovų piktnaudžiavimą teise.

20. Atsižvelgtina ir į tai, kad UAB „Modernsta“ 2021 m. spalio 6 d. pateikė į bylą rašytinius paaiškinimus bei rašytinius įrodymus (PVM sąskaitas faktūras, mokėjimo pavedimų kopijas, banko sąskaitos išrašus), iš kurių matyti, kad už prisijungimą prie kitoje vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini) esančių UAB „Modernsta“ priklausančių vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų fiziniai asmenys sumokėjo nuo 4 500 Eur iki 5 500 Eur siekiančias kompensacijų sumas. Nors šie duomenys nėra tiesiogiai susiję su nagrinėjamos bylos dalyku esančiais atsakovų vandentiekio tinklais, tačiau paminėti duomenys vertintini kaip vienas iš kriterijų, leidžiančių daryti išvadą, kad atsakovų siūloma 3 018 Eur kompensacijos suma nelaikytina neprotingai didele ir neatitinkančia kainos, mokamos už panašaus pobūdžio veiksmų atlikimą.

21. Įvertinęs visumą anksčiau nurodytų argumentų, teismas sprendžia, kad atsakovų siūloma 3 018 Eur kompensacijos už prisijungimą prie jiems priklausančių vandentiekio tinklų suma nepažeidžia sąžiningumo ir draudimo piktnaudžiauti teise principų, taip pat atitinka šalių interesų pusiausvyros, savininko teisių apsaugos, teisingumo ir protingumo principų reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, nustatytina 3 018 Eur kompensacijos suma už prisijungimą prie atsakovams priklausančių vandentiekio tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

22. Teismas pažymi, kad šioje byloje buvo prašoma tik nustatyti kompensacijos už prisijungimą prie vandentiekio tinklų dydį (prisijungimo kainą), tačiau nei ieškinio, nei priešieškinio forma nebuvo pareikšta reikalavimų šią kompensacijos sumą priteisti atsakovų naudai. Pažymėtina, kad kol ieškovai nėra įgyvendinę jiems suteikiamos teisės prisijungti prie atsakovams priklausančių vandentiekio tinklų, nėra pagrindo spręsti klausimo dėl kompensacijos už šių veiksmų atlikimą priteisimo iš ieškovų, juolab, jog ieškovai turi teisę, bet ne pareigą jungtis prie atsakovams priklausančių vandentiekio tinklų.

23. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad patikslintu ieškiniu ieškovai prašė pripažinti jų teisę prisijungti prie atsakovams priklausančių vandentiekio tinklų po to, kai ieškovai sumokės atsakovams kompensaciją. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 276 straipsnio nuostatos draudžia priimti sąlyginius sprendimus, t. y. neleidžiama priimti sprendimų, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo. Dėl to nėra pagrindo nustatyti ieškovų prašomos sąlygos, su kurios (ne)įvykdymu būtų siejamas teismo sprendimu ieškovams suteikiamos teisės atsiradimas. Tuo atveju, jeigu ieškovai įgyvendins jiems suteikiamą teisę prisijungti prie atsakovams priklausančių vandentiekio tinklų, atsakovai savo teises, susijusias su prisijungimo kainos mokėjimu, turės teisę ginti teisės aktuose nustatyta tvarka.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

24. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

25. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos šioje byloje sudaro 75 Eur už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis. Atsakovo K. L. patirtos išlaidos už advokato pagalbą sudaro 1 225 Eur. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, dalyvaujantis ieškovų pusėje UAB „Kretingos vandenys“ patyrė 943,80 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, dalyvaujantis atsakovų pusėje UAB „Modernsta“ patyrė 150 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą. Byloje dalyvaujančių asmenų patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio numatytų maksimalių dydžių.

26. Šioje byloje buvo pareikšti du iš dalies susiję, tačiau skirtingo materialinio pobūdžio ieškinio reikalavimai, t. y. dėl ieškovų teisės prisijungti prie vandentiekio tinklų pripažinimo ir kompensacijos dydžio (prisijungimo kainos) nustatymo. Vienas iš jų, t. y. dėl ieškovų teisės prisijungti prie vandentiekio tinklų pripažinimo, yra patenkintas ir dėl to laikytina, jog teismo sprendimas šioje dalyje yra priimamas ieškovų naudai. Kitas ieškinio reikalavimas dėl kompensacijos dydžio (prisijungimo kainos) nustatymo iš esmės yra išsprendžiamas atsakovų naudai, nes teismo sprendimu yra nustatomas atsakovų siūlomas kompensacijos dydis, apskaičiuotas taikant jų pasiūlytą kainos apskaičiavimo metodiką. Nors teismo posėdžio metu atsakovai teigė, kad jie niekada neginčijo ieškovų teisės prisijungti prie jų vandentiekio tinklų ir neatsisakė duoti sutikimo šiems veiksmams atlikti, tačiau toks sutikimas iki teismo sprendimo priėmimo nebuvo išduotas. Vadinasi, teismas neturi pagrindo daryti išvados, jog ieškovai nepagrįstai inicijavo šios civilinės bylos iškėlimą. Įvertinęs šioje byloje kilusio ginčo ir pareikštų reikalavimų pobūdį, bylos išnagrinėjimo rezultatą, remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, jog šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas šalys privalo atlyginti lygiomis dalimis, t. y. po 50 proc.

27. Atsižvelgiant į tai, atsakovui K. L. iš ieškovų lygiomis dalimis priteistina 50 proc. jo patirtų bylinėjimosi išlaidų – 612,50 Eur, t. y. po 306,25 Eur iš kiekvieno ieškovo.

28. Ieškovei K. K. iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 50 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų – 38 Eur, t. y. po 19 Eur iš kiekvieno atsakovo.

29. CPK 47 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą). CPK 47 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, negali veikti procese prieš šalies, kurios pusėje jis dalyvauja, interesus. Atsižvelgiant į paminėtas nuostatas, darytina išvada, jog šioje byloje tretieji asmenys taip pat turi teisę į jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau jų patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tik iš priešingos šalies, o ne iš tos šalies, kurios pusėje trečiasis asmuo dalyvavo šioje byloje.

30. Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo UAB „Kretingos vandenys“ procese dalyvavo ieškovų pusėje, šią aplinkybę baigiamųjų kalbų metu patvirtino ir trečiojo asmens atstovas, todėl trečiajam asmeniui UAB „Kretingos vandenys“ iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 50 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų – 472 Eur, t. y. po 236 Eur iš kiekvieno atsakovo.

31. Trečiasis asmuo UAB „Modernsta“ procese dalyvavo atsakovų pusėje, todėl trečiajam asmeniui iš ieškovų lygiomis dalimis priteistina 50 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų – 75 Eur, t. y. po 37,50 Eur iš kiekvieno ieškovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti ieškovams K. K. ir M. Ž. teisę be atsakovų I. L. ir K. L. sutikimo pagal UAB „Kretingos vandenys“ 2020 m. kovo 10 d. išduotas prisijungimo sąlygas geriamajam vandeniui tiekti prisijungti iš statomo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), į vandentiekio tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad kompensacijos dydis už ieškovų K. K. ir M. Ž. prisijungimą prie vandentiekio tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), yra 3 018 Eur.

Kitą patikslinto ieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovei K. K. iš atsakovų I. L. ir K. L. po 19 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovui K. L. iš ieškovų K. K. ir M. Ž. po 306,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui UAB „Kretingos vandenys“ iš atsakovų I. L. ir K. L. po 236 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui UAB „Modernsta“ iš ieškovų K. K. ir M. Ž. po 37,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.