- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-11-12
- Bylos Nr.
- 1-1352-654/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alenas Piesliakas
- Civilinis ieškovas
- L. B.
- Kaltinamasis
- J. M.
- Kategorijos
- 1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Alenas Piesliakas, sekretoriaujant Daivai Paliokaitei, dalyvaujant prokurorui V. Baranauskui, gynėjai advokatei A. Grinevič, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei L. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Elektrėnų r. sav., įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, vedęs, nedirbantis, teistas 5 kartus, paskutinį kartą 2012-10-03 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams, bausmės neatlikęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. M., panaudojęs peilį, pagrobė svetimą turtą (automobilį), o būtent:
J. M., veikdamas tiesiogine tyčia, 2012-04-12, apie 11.30 val., Vilniuje, Verkių g. 100, priėjo prie automobilyje „Nissan Almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sėdėjusios nukentėjusiosios L. B. ir, laikydamas rankoje peilį bei atvirai jį demonstruodamas, taip leisdamas L. B. suprasti, kad peilis gali būti panaudotas jai sužaloti, atsisėdo į automobilio priekinę keleivio sėdynę bei nurodė L. B. maršrutą, kuriuo pastaroji, būdama įbauginta, važiavo. Važiuojant automobiliu J. M. pagrobė iš L. B. rankinuke buvusios piniginės 20 Lt, 730 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Black Berry“, IMEI (duomenys neskelbtini), su „Bitė“ SIM kortelę, liepė nusiimti ir atiduoti 930 Lt vertės žiedą, po ko, Vilniuje, K. S. bendrijoje, Sakališkų g. 41, liepė L. B. išlipti iš automobilio, o pats persėdo prie automobilio vairo ir išvažiavo, taip pagrobė L. B. priklausantį 14000 Lt vertės automobilį „Nissan Almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame buvo 1300 Lt vertės nešiojamas kompiuteris „Toshiba“. Viso savo veiksmais J. M. padarydamas L. B. 16980 Lt turtinę žalą.
Šiais savo veiksmais J. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d.
Apklaustas teisme kaltinamasis J. M. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nurodė prisipažįstąs visiškai ir paaiškino, kad nieko paaiškinti negali, kadangi nieko neprisimena, tačiau mano, kad taip galėjo atsitikti ir dėl to labai gailisi.
Apklausta teisme nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L. B. parodė, kad 2012-04-12, apie 11.15 val., jai priklausančiu automobiliu „Nissan Almera” nuvyko prie kavinės „Malūnas“, kur aikštelėje sustojo, užgesino automobilio variklį ir ruošėsi išlipti iš automobilio. Tuo metu pastebėjo, kad link jos eina J. M. ir S. R.. J. M. priėjo prie jos, kai ji dar sėdėjo automobilyje, o automobilio kairės pusės priekinės durys buvo atidarytos. Rankoje kaltinamasis turėjo peilį, kurį buvo nukreipęs į ją. Tuo metu S. R. stovėjo už jo. Tada kaltinamasis pareikalavo atiduoti jam mobiliojo ryšio telefoną. Po to nukreipęs peilį į ją pagrasino, kad jei ji nenori, kad jis ją sužalotų, ji turės jį kartu su S. R. nuvežti ten, kur jis pasakys. Ji išsigandusi sutiko. Tada J. M. atsisėdo į priekinę keleivio vietą, o S. R. atsisėdo į galinę sėdynę už vairuotojo vietos. J. M. jai nurodė atokią vietą, kur liepė jai sustoti. Tuomet kaltinamasis liepė parodyti, ką ji turi rankinuke. Iš rankinuko paėmė piniginę ir iš jos ištraukė 20 litų, paskui liepė nusimauti žiedą. Po to kaltinamasis liepė jai nesikreipti pagalbos, nes kitu atveju jis ją susiras ir susidoros. Taip pat paminėjo, kad jis vėliau jai mašiną grąžins ir nurodė savo mobiliojo ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini), kuri ji užsirašė. Po to kaltinamasis liepė lipti lauk iš mašinos, o pats atsisėdo prie automobilio vairo ir išvažiavo.
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką bei asmens parodymo atpažinti metu nukentėjusioji L. B. atpažino J. M., kaip asmenį, kuris grasindamas peiliu pagrobėjai jai priklausantį automobilį (t. l, b.1. 25-26, 28-31).
Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti metu nukentėjusioji L. B. atpažino iš S. R. paimtą savo žiedą (t. l, b.1. 39-45).
Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad L. B. pateikė pleistrą, ant kurio ji užrašė J. M. jai padiktuotą telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 12-18).
Apklausta teisme liudytoja D. B. parodė, kad 2012-04-12, apie 11.50 val., jai iš nepažįstamo telefono numerio paskambino dukra L. B.. Ji susijaudinusiu balsu paprašė atvažiuoti ir ją pasiimti. Pasakė, kad ji yra K. S. bendrijoje, Sakališkų g. 41. Vėliau dukra papasakojo, kad kažkas ją užpuolė, tačiau ji bijo pasakoti, kadangi jai pagrasino susidorojimu. Nors L. B. prašė neskambinti policijai, tačiau ji iškvietė policiją ir pati nuvyko į įvykio vietą.
Ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose liudytoja S. R. parodė, kad 2012 m. balandžio mėnesį, ji kartu su J. M., būdami prie kavinės „Malūnas“, pamatė automobilį. J. M. pasakė, kad jie pavogs šį automobilį. Ji bandė jį atkalbėti, tačiau J. M., rankoje laikydamas peilį, priėjo prie vairuotojos L. B., o jai (S. R.) liepė sėstis į automobilį. Ji atsisėdo į galinę sėdinę. J. M. atsisėdo į priekinę keleivio vietą ir liepė L. B. važiuoti. Važiuojant J. M. įlindo į nukentėjusiosios rankinuką ir iš piniginės ištraukė 20 Lt, taip pat paėmė nukentėjusiosios telefoną. Po to J. M. liepė nukentėjusiajai nuimti žiedą ir atiduoti jį jai. Nukentėjusioji taip ir padarė, o ji užsidėjo žiedą sau ant piršto. Važiuodama automobiliu ji laikė rankose šuns pavadėlį, kurį rado ant galinės sėdinės, bei baksnojo juo per vairuotojo sėdinę, tačiau kodėl taip darė, nežino. Važiuodama automobiliu nukentėjusioji prašė kaltinamojo jos nežudyti ir paleisti. Ji nukentėjusiajai nieko nesakė ir jos negąsdino. Po to atokesnėje vietoje J. M. nukentėjusiąją paleido (t. l, b.l. 163).
Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo G. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2012-04-12, apie 14.10 val., Elektrėnų r. sav., Vievio sen., vietinės reikšmės kelyje Lapiakalnis – Abromiškės – Žebertonys 3 km., J. M. vairuodamas L. B. priklausantį automobilį „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesuvaldė automobilio ir trenkėsi į medį, eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis, sužalotas J. M. ir kartu su juo važiavusi S. R. (t. 1, b.l. 47).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas peilis, paimtas įvykio vietoje iš automobilio „Nissan Almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 83-86).
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad J. M. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apklaustas teisme kaltinamasis teigė, kad dėl įvykio nieko neatsimena ir papasakoti negali, tačiau įvykio aplinkybės nustatytos nukentėjusiosios parodymais ir byloje esančiais ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolais. Išsamiais, įvykio situaciją atitinkančiais ir teismo vertinamais kaip teisingais nukentėjusiosios parodymais nustatyta, kad būtent J. M., kartu su S. R., 2012-04-12, apie 11.30 val., Vilniuje, Verkių gatvėje priėjo prie nukentėjusiosios ir grasindamas peiliu pagrobė jos turtą. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiajai parodžius atpažinti asmenys, tarp kurių buvo ir J. M., ji atpažino kaltinamąjį kaip asmenį, pagrobusį jos turtą. Byloje esančiu tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad įvykio dieną apie 14:10 val. Elektrėnų r. sav., Vievio sen., nukentėjusiosios automobilis pakliuvo į eismo įvykį, kurio metu automobilyje buvo J. M. ir S. R.. Tai rodo, kad praėjus neilgam laikui po nusikaltimo padarymo, nukentėjusiosios automobiliu naudojosi J. M.. Po eismo įvykio atliktos apžiūros metu automobilyje buvo rastas ir paimtas peilis. Apklausos teisme metu nukentėjusiajai parodžius šio peilio nuotrauką, nukentėjusioji nurodė, kad jis yra labai panašus į kaltinamojo nusikaltimo metu panaudotą peilį. Be visų šių įrodymų, kaltinamojo dalyvavimą nusikaltimo padaryme patvirtina teisme pagarsinti S. R. parodymai, kuriuose ji nurodo, kad nukentėjusiosios automobilį, panaudojęs peilį, pagrobė J. M.. Bosų šių įrodymų visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad J. M. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Ištirtais įrodymais nustačius, kad J. M., panaudojęs peilį pagrobė svetimą turtą, jo veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Teismas nepripažįsta kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.
Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuotina tik nustačius du momentus: kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, ir vieną iš alternatyvių aplinkybių: kaltininkas nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme keičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka suriktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Spręsdamas, ar kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, teismas turi įvertinti, kokį indėlį kaltinamasis savo parodymais įnešė į teisingo sprendimo priėmimą byloje. Be to, teismai, konstatuodami BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą, savo sprendimą turi motyvuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje 2K-444/2010). Šioje baudžiamojoje byloje teismo posėdyje apklaustas J. M. paaiškino, kad jam inkriminuotą nusikalstamą jis galėjo padaryti, tačiau parodymų duoti dėl įvykio jis negali, kadangi įvykio jis neatsimena. Tokie kaltinamojo parodymai vertintini kritiškai ir darytina išvada, kad kaltinamasis vengia duoti parodymus nurodęs poziciją, kad įvykio jis neatsimena. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pagrobęs automobilį kaltinamasis juo važiavo Trakų rajone, kur pakliuvo į eismo įvykį. Eismo įvykio metu jis buvo sužalotas. Apklausta teismo posėdyje specialistė nurodė, kad jos nuomone eismo įvykio metu J. M. negalėjo prarasti atminties, kadangi eismo įvykio metu sąmonės jis praradęs nebuvo, jo galva sužalota nebuvo. Atliekant specialisto tyrimą ikiteisminio tyrimo metu J. M. prisimindavo įvykius pasirinktinai, t.y. to paties laikotarpio vienus įvykius prisimindavo, o kitų ne, todėl ji padarė išvadą, kad J. M. simuliuoja atminties praradimą. Nustačius, kad eismo įvykio metu J. M. atminties prarasti negalėjo, tačiau teismo posėdyje vengė duoti parodymus nurodydamas būtent šią priežastį, teismas nepripažįsta jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.
Skirdamas bausmę J. M. teismas atsižvelgia į tai, kad jo padaryta veika priskiriama prie sunkių nusikaltimų, nusikalstama veika yra baigta, padaryta tiesiogine tyčia.
Kaltinamasis yra teistas 5 kartus, administracine tvarka nebaustas, niekur nedirba, nuolatinės gyvenamosios vietos neturi. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d. J. M. yra recidyvistas, kadangi būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui, vėl padarė tyčinį nusikaltimą, todėl skirdamas bausmę teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 56 str., kuriame nurodyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Teismas neturi motyvų skirti kaltinamajam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.
Nustatydamas bausmės dydį skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 61 str. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad nėra J. M. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamųjų asmenybę, ir mano, kad kaltinamajam skirtina bausmė artima sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui.
Ikiteisminio tyrimo metu J. M. buvo laikinai sulaikytas ir suimtas nuo 2012-04-26 iki 2012-11-12. Laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas yra įskaitytinas į skirtą bausmę.
Kardomoji priemonė – suėmimas, J. M. pratęstina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
L. B. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 14 420 Lt turtinei ir 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (1 t., b.l. 22).
L. B. pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo įrodytas ir pagrįstas, todėl tenkintinas pilnai.
Neturtinės žalos turinį apibrėžia LR CK 6.250 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šios žalos dydžio nustatymo kriterijai nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos padarymo aplinkybes ir pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismui nekelia abejonių tai, kad nukentėjusiajai buvo padaryta neturtinė žala, nes ji patyrė išgyvenimus, buvo užpulta, jai buvo grasinama peiliu, kaltinamoji pagrįstai bijojo dėl savo sveikatos ir gyvybės. Be to, ji patyrė nerimą ir dėl prarasto automobilio, kitų vertingų daiktų. Apklausos teisme nukentėjusiosios mamą ji nurodė, kad nors L. B. po įvykio į medicinos įstaigas nesikreipė, tačiau psichologinės pasekmės – baimė, nerimas, yra likusios. Tačiau teismo manymu, prašomos priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos suma yra per didelė, lyginant su padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsniu ir jos pasekmėmis nukentėjusiajai, todėl L. B. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir mažintinas iki 3500 Lt.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas J. M. turtui – 46,06 Lt (t. 1, b.l. 94, 95, 96) naikintinas, o turtas nukreiptinas civilinio ieškinio padengimui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 4 p. peilis, saugomas Vilniaus apskrities VPK NTV Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriaus saugojimo kameroje (1 t., b.l. 92, 93), naikintinas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 5 p. mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“, piniginė su SIM kortelėmis, banko, nuolaidų, vizitinėmis ir kitomis kortelėmis, skaitytojo pažymėjimu, vyriški batai, sportinės kelnės, sportinė striukė, 2 marškiniai, apatinės kelnaitės, gitara dėkle, paimti eismo įvykio vietoje ir saugomi Vilniaus apskrities VPK NTV Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriaus saugojimo kameroje (1 t., b.l. 92, 93), grąžintini J. M..
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 5 p. J. M. asmens tapatybės kortelė, saugoma baudžiamojoje byloje, grąžintina J. M..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-305, 307 str. teismas, -
nusprendžia:
J. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., ir paskirti jam 3 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 63 str. 4 ir 9 d. prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti dalį 2012-10-03 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirti J. M. galutinę subendrintą bausmę – 4 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo. Į bausmės laiką įskaičiuoti pagal 2012-10-03 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendį išbūtą bausmės laiką.
Į bausmę įskaityti laikinąjį sulaikymą ir suėmimą nuo 2012-04-26 iki 2012-11-12.
Kardomosios priemonės suėmimo terminą pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Iš dalies tenkinti L. B. civilinį ieškinį. Priteisti iš J. M. 14 420 Lt L. B. naudai jos patirtai turtinei ir 3500 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Laikinąjį nuosavybės teisių apribojimą panaikinti ir J. M. priklausančius 46,06 Lt, nukreipti civilinio ieškinio patenkinimui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 4 p. peilį, saugomą Vilniaus apskrities VPK NTV Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriaus saugojimo kameroje, sunaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 5 p. mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, piniginę su SIM kortelėmis, banko, nuolaidų, vizitinėmis ir kitomis kortelėmis, skaitytojo pažymėjimu, vyriškus batus, sportines kelnes, sportinę striukę, 2 marškinius, apatines kelnaites, gitarą dėkle, paimtus eismo įvykio vietoje ir saugomus Vilniaus apskrities VPK NTV Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriaus saugojimo kameroje, grąžinti J. M..
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 5 p. J. M. asmens tapatybės kortelę, saugomą baudžiamojoje byloje, grąžinti J. M..
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 1 apylinkės teismą.