- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-28
- Bylos Nr.
- e2YT-2262-986/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-02490-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Nekrašas
- Pareiškėjas
- A. A. D.
- Suinteresuotas asmuo
- E. S., E. D., O. D.
- Kategorijos
- 2.5.4.10Kiti su paveldėjimu pagal testamentą susiję klausimai
- 2.5.5Palikimo priėmimas
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.5.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjas Mindaugas Nekrašas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. A. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. S., E. D. ir O. D. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja A. A. D. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą po jos sutuoktinio J. D. mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama jį valdyti. Nurodė, kad pareiškėja po jos sutuoktinio mirties priėmė sutuoktinio palikimą, faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti jo turėtą turtą – 1/2 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), taip pat visus bute buvusius kilnojamuosius daiktus – baldus, nuotraukas, dokumentus. Pareiškėja su savo sutuoktiniu J. D. susituokė (duomenys neskelbtini). Nors teisiškai sutuoktiniai santuokos nutraukę nebuvo, maždaug nuo 1985 metų pradėjo gyventi skyriumi ir bendro ūkio nevedė iki pat J. D. mirties. Tačiau teisiškai būdama santuokoje, pareiškėja 1992 m. liepos 7 d. nuosavybės teise įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nors pareiškėja su savo sutuoktiniu bendro ūkio nevedė įsigyjant minėtą butą, po sutuoktinio mirties pareiškėjai liko 1/2 dalis minėto buto, o jos sutuoktiniui J. D. priklausiusią 1/2 dalį buto pareiškėja paveldėjo po sutuoktinio mirties pradėdama šį turtą valdyti kaip savo. Pareiškėja nuo pat buto įsigijimo pradžios iki savo sutuoktinio mirties gyveno viena minėtame bute, juo rūpinosi, tvarkėsi ir mokėjo komunalinius mokesčius, o po sutuoktinio mirties toliau liko gyventi šiame bute. Be to, pareiškėja buto pirkimo sutartį 1992 m. liepos 7 d. su pardavėju pasirašė išimtinai tik savo vardu. Buto techninės apskaitos byla buvo išduota tik pareiškėjai. Butas VĮ „Registrų centre“ yra įregistruotas tik pareiškėjos vardu. Elektros energijos pirkimo - pardavimo sutartis buvo sudaryta taip pat tik pareiškėjos vardu. Pareiškėja nuo pat buto įsigijimo dienos iki šios dienos bute gyvena, jį prižiūri ir moka komunalinius mokesčius, ką pagrindžia mokėjimo knygelė ir mokėjimo kvitai už elektrą. Tačiau pareiškėja neturi galimybės pateikti senesnių mokėjimų už tris mėnesius po sutuoktinio mirties, nes nuo sutuoktinio mirties praėjo beveik dvidešimt trys metai ir pareiškėja mokėjimo kvitų, pagrindžiančių komunalinius mokesčius už šešių mėnesių laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) nėra išsaugojusi. Pareiškėja dėl teisinių žinių stokos po savo sutuoktinio mirties dėl palikimo priėmimo į notarą per tuo metu galiojusio CK nustatytą šešių mėnesių terminą nesikreipė, nes tikėjo, kad butas yra asmeninė pareiškėjos nuosavybė, kadangi jis buvo įgytas bendro ūkio su mirusiu sutuoktiniu nebevedant, už asmenines pareiškėjos lėšas (valstybines vienkartines išmokas) ir pareiškėjos vardu. 2019 m. rugsėjo mėn. pareiškėja nuvyko pas notarą, tikėdamasi sudaryti minėto buto dovanojimo sutartį su kitu asmeniu, tačiau notaras paaiškino, jog pareiškėja tokio sandorio negali sudaryti, kadangi ji nėra priėmusi savo mirusio sutuoktinio palikimo ir yra praleidusi įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, dėl ko pareiškėja privalo kreiptis į teismą dėl šio juridinio fakto nustatymo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo E. S. 2019 m. gruodžio 10 d. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad sutinka su pareiškėjos pareiškimu ir prašo jį tenkinti bei civilinę bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Paaiškino, kad pareiškėja tiek iki jos tėvo mirties, tiek po jos nuolat gyveno minėtame bute, jį prižiūrėjo ir mokėjo komunalinius mokesčius. Tėvai nebegyveno drauge maždaug nuo 1985 metų. Pareiškėja minėtą butą įsigijo asmeniškai už investicinius čekius ir visą laiką jame viena tvarkėsi. Savo brolių iš tėvo pusės, kurie šioje byloje įtraukti suinteresuotais asmenimis, nepažįsta ir nepalaiko jokių ryšių. Į pareiškėjos valdomą dalį buto, kuri dėl to, kad tėvai teisiškai nenutraukė santuokos, priklauso jos tėvui, jie negali pretenduoti, nes šiuo pareiškimu įrodinėjamas faktinis buto valdymas. Nei ji, nei kiti suinteresuoti asmenys šio buto niekada nevaldė kaip savo. Tarp mamos ir jos ginčo dėl paveldėjimo teisės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 5.13 straipsnį nebuvo nei mirus jų tėvui, nei dabar (el. b. l. 70–71).
Suinteresuotas asmuo E. D. pateikė atsiliepimą ir nurodė, kad pareiškimu sutinka, prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (el. b. l. 76).
Suinteresuotas asmuo O. D. atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, jam procesiniai dokumentai įteikti 2019 m. gruodžio 10 d. (el. b. l. 75).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas) yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka.
CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti, tuo iš esmės palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo teises ir pareigas. Tai yra aktyvūs įpėdinio veiksmai, nukreipti įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Kadangi pareiškėja kita tvarka gauti reikiamų dokumentų, kurie patvirtintų jos prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, negali, todėl juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Pagal palikėjo mirties metu galiojusio Civilinio kodekso nuostatas - įpėdinio veiksmai turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą – šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) 587 straipsnio 3 dalis).
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjos sutuoktinis J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 9–10, 11). Pareiškėja su J. D. turi tris vaikus, kurie byloje įtraukti suinteresuotais asmenimis, t. y. E. S., E. D. ir O. D. (el. b. l. 9–10). Iš byloje esančio 2019 m. lapkričio 20 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad pareiškėjos vardu registruotas butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas pagal 1992 m. liepos 7 d. pirkimo pardavimo sutartį pagal LR 1991.05.28 įstatymą, t. y. santuokos su J. D. metu (el. b. l. 15). Šiuo adresu, nuo 1971 m. balandžio 22 d. deklaruota pareiškėjos gyvenamoji vieta (el. b. l. 16). Pareiškėja buto pirkimo sutartį 1992 m. liepos 7 d. su pardavėju pasirašė tik savo vardu (el. b. l. 20). Buto techninės apskaitos byla buvo išduota taip pat tik pareiškėjai (el. b. l. 21–22). Pareiškėja moka minėto buto komunalinius mokesčius (el. b. l. 25–33). Palikėjas J. D. savo gyv. vietą nuo 1994 m. gruodžio 10 d. buvo deklaravęs (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 9–10). Kėdainių rajono 1-ojo notarų biuro notarė G. S. 2019 m. lapkričio 21 d. nutarimu atsisakė priimti pareiškimą palikimui priimti iš pareiškėjos, kadangi praleistas 6 mėnesių terminas (el. b. l. 17). Notarės 2019 m. lapkričio 21 d. liudijime nurodyta, kad su pareiškimu dėl palikimo priėmimo po J. D. mirties niekas nesikreipė (el. b. l. 18). Iš 2019 m. rugsėjo 23 d. testamentų registro išrašo matyti, kad J. D. testamento sudaręs nebuvo (el. b. l. 19).
Pareiškėjos pareiškime bei suinteresuotų asmenų atsiliepimuose pateiktais paaiškinimais bei byloje esančių įrodymų pagrindu nustatyta, kad pareiškėja po sutuoktinio J. D. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti: tiek iki jos sutuoktinio mirties, tiek po jo mirties, prižiūrėjo butą, jame gyveno ir mokėjo komunalinius mokesčius, rūpinosi šiuo turtu. Taigi ji su palikėjo turtu elgėsi kaip su savu, iš esmės elgėsi kaip paveldėto turto savininkė, tai atliko aktyviais veiksmais, išreiškiančiais jos valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis). Visos įstatyme bei susiformavusioje teismų praktikoje įtvirtintos sąlygos tam, kad būtų nustatytas palikimo priėmimo faktas, nurodant, kad jis priimtas faktiškai pradedant turtą valdyti, egzistuoja (CPK 447 straipsnis).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 448 straipsnio 1 dalis).
Iš pareiškėjos valstybei priteistinos 6,50 Eur bylinėjimosi (teismo procesinių dokumentų siuntimo) išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 270 straipsniais, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po jos sutuoktinio J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama jį valdyti.
Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Priteisti valstybei iš pareiškėjos A. A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6,50 Eur (šešis eurus 50 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (mokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.