- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-11
- Bylos Nr.
- Iv-2641-365/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01799-2010-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Dainius Raižys, Skirgailė Žalimienė (pran.)
- Pareiškėjas
- A. C.
- Trečiasis asmuo
- O. N.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus
- Kategorijos
- 15.2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),
dalyvaujant pareiškėjui A. C., atsakovo atstovui O. N. ir trečiojo suinteresuoto asmens O. N. advokatei T. K.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. C. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui O. N. dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. C. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus, 30 000 Lt neturtinės žalos (b. l. 1, 2, 26-27). Skunde nurodė, kad vyriausiasis darbo inspektorius O. N., žinodamas tikrąją reikalų padėtį, susiklosčiusią realią situaciją tarp jo ir UAB „Eduva”, t. y. kad jį su UAB „Eduva” sieja teisiniai santykiai, kad jis buvo tik užsakovas dėl rąstinio namo pardavimo, surinkimo, pastatymo, nepagrįstai, be teisėto pagrindo, viršydamas savo įgaliojimus, esant galiojančiai 2007-12-10 sutarčiai Nr. 01 surašė jam administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad jį, R. M., G. D. ir A. K. siejo santykiai, atitinkantys Darbo kodekso 93 str. nurodytus darbo sutarties požymius, bei kad buvo dirbama nesudarius darbo sutarties, t. y. nelegaliai. Pareiškėjo teigimu, vyriausiasis darbo inspektorius O. N. surašydamas 2009-01-09 administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 0732 - 0021 šiurkščiai pažeidė ne tik įstatymus, tarnybinės pareigybės nuostatus, bet ir savo, kaip specialisto, etiką, neišsiaiškino susiklosčiusios situacijos tarp jo ir UAB „Eduva”, aplaidžiai vykdė savo, kaip vyr. darbo inspektoriaus pareigas, protokolą surašė neturėdamas tam teisinio pagrindo, rėmėsi melagingais pareiškimais, klastotina 2008-10-01 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 01, kuri tarp pareiškėjo ir E. D. sudaryta nebuvo. Dėl neteisėtų vyr. darbo inspektoriaus O. N. veiksmų buvo inicijuota administracinė byla Nr. A.2.-318-647/2009, kurioje administracinio teisės pažeidimo bylos teisena buvo nutraukta, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 41 (3) str. 1 d., sudėties. Vilniaus rajono apylinkės teismas atmetė apeliacinį skundą ir 2009-04-10 nutarimą paliko nepakeistą. Dėl minėtų veiksmų labai išgyveno, patyrė emocinį sukrėtimą, dėl ko pablogėjo sveikata. Taip pat prasidėjo depresija, pašlijo nervai, paūmėjo podagra.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus, su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 49) nurodė, kad 2008-12-05 ir 2008-12-08 VDI Vilniaus skyriuje buvo gauti pareiškėjų R. M., G. D., P. B. ir A. K. pranešimai dėl galimai nelegalaus darbo fakto pareiškėjo A. C. naudai. Asmenys savo pranešimuose nurodė, kad UAB „Eduva” vadovas E. D. rekomendavo juos pareiškėjui kaip asmenis, galinčius surinkti ir pastatyti medinių konstrukcijų namą sodų bendrijoje „Rapsas” esančiame sklype Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai nurodė, kad buvo nustatytos visos būtinosios darbo santykių sąlygos, t.y. sutarta darbo vieta, nustatytos darbo funkcijos bei aptartas darbo laikas ir užmokestis. UAB „Eduva” patikrinimo metu buvo pateikta 2007-12-10 sutartis tarp UAB „Eduva” ir pareiškėjo surenkamos statybinės konstrukcijos iš tekintų spygliuočių medžių rastų pirkimo - pardavimo. Patikrinimo metu taip pat buvo gauti ir kiti dokumentai, kurie buvo pateikti Vilniaus rajono apylinkės teismui administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 0732-0021 sprendimo priėmimui. Darbo inspektorius, remdamasis galiojančiais teisės aktais ir vidine nuomone, įvertinęs visą surinktą medžiagą sprendžia, ar reikia surašyti administracinio pažeidimo protokolą, ar reikia pradėti administracinę teiseną dėl darbo įstatymų nuostatų galimai nelegalaus darbo fakto nustatymo. Tarptautinės darbo organizacijos konvencija Nr. 81 „Dėl darbo inspekcijos pramonėje ir prekyboje” 17 straipsnyje įtvirtina teisę spręsti patraukti asmenis administracinėn atsakomybėn arba ne. VDI Vilniaus skyrius inspektorius O. N., atsižvelgęs į vidines nuostatas, pateiktus dokumentus ir vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, pateiktais dokumentais bei galiojančiais teisės aktais tinkamai pradėjo administracinę procedūrą pareiškėjo atžvilgiu. Atsakovas nėra įstatymų įgaliotas spręsti, ar pareiškimai yra melagingi ar ne, kadangi tokią teisę turi tiktai teismas. Atsakovas negali įvertinti ir konstatuoti pareiškimo melagingumo, kadangi jokie kiti pateikti dokumentai bei aplinkybės nesukėlė darbo inspektoriui O. N. abejonių pareiškėjų teiginiais.
Pareiškėjas apeliuoja į VDI Vilniaus skyriaus vyr. darbo inspektoriaus O. N. veiksmus, kurie, pareiškėjo manymu, buvo neteisėti. Civilinis kodeksas numato sąlygas atsakomybei atsirasti, t.y. priežastinis ryšys, kaltė ir padaryta žala (nuostoliai). Civiliniame kodekse numatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 str. Teigia, kad pareiškėjo nurodytos pasekmės, prasidėjusi depresija, pašliję nervai bei prasidėję podagros paūmėjimai, neturi priežastinio ryšio su darbo inspektoriaus neteisėtais veiksmais.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo O. N. su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 48) išdėstė argumentus, nurodytus atsakovo atsiliepime.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Šalies argumentai
Pareiškėjo A. C. teigimu, darbo inspektorius neteisėtai, nesurinkus visų įrodymų surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir tolesni teisminiai procesai sukėlė jam sveikatos sutrikimus, todėl prašo dėl šių neteisėtų atsakovo veiksmų priteisti jam 30 000 Lt neturtinės žalos. Teismas nustatė, kad pareiškėjo sklype Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame sodų bendrijoje „Rapsas“, buvo surenkamas medinių konstrukcijų namas. Šiuos darbus atliko fiziniai asmenys: R. M., G. D., P. B. ir A. K.. Pastarieji 2008-12-05 ir 2008-12-08 pranešimuose VDI nurodė, kad dirbo pagal pareiškėjo nustatytą darbo tvarką, kad pareiškėjas žadėjo tarpusavio santykius dėl darbų atlikimo įforminti vienokia ar kitokia sutartimi, tačiau to nepadarė. Savo pranešimuose R. M., G. D., P. B. ir A. K. nurodė, kad UAB „Eduva“ vadovas E. D. rekomendavo juos A. C., kaip galinčius pastatyti medinių konstrukcijų namą. Pareiškėjai nurodė, kad medinių konstrukcijų namo surinkimo darbai buvo vykdomi sodų bendrijoje „Rapsas“ esančiame sklype Nr. (duomenys neskelbtini). Buvo nustatytos konkrečios darbo funkcijos, t.y. medinių konstrukcijų iškrovimas, namo surinkimas ir instaliacijos įrengimas. Pareiškėjai nurodė, kad buvo sutarta dėl darbo laiko, dirbant aštuonias valandas per dieną šešių dienų darbo savaitėje, t.y. asmenys dirbo, paklusdami A. C. nustatytai darbo tvarkai. A. C. medinių konstrukcijų namo surinkimo ir instaliavimo metu taip pat teikė ir nurodymus dėl papildomų darbų atlikimo. Pareiškėjai nurodė, kad buvo aptartas darbo užmokestis, A. C. įsipareigojo nupirkti verslo liudijimus visiems dirbusiems asmenims bei sudaryti rangos sutartis, tačiau to nepadarė (b. l. 50-52). Fizinių asmenų nurodytų aplinkybių pagrindu buvo surašytas ATP protokolas dėl nelegalaus darbo. Valstybinė darbo inspekcija klausimą dėl pareiškėjo patraukimo administracinėn atsakomybėn, surinkusi reikalingus dokumentus, perdavė spręsti Vilniaus rajono apylinkės teismui, kuris 2009-04-10 nutartimi A. C. administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė, nesant A. C. veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties (b. l. 12-13). Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nevadovavo pas jį dirbantiems fiziniams asmenims, nebuvo nustatęs darbo tvarkos; sudaręs sutartį su įmone UAB “Eduva“, pareiškėjas pagrįstai darė prielaidas, jog minėtų fizinių asmenų darbas yra pastarųjų asmenų darbinių santykių su minėta įmone pasekmė, t. y. pagrįstai manė, kad tie fiziniai asmenys dirba įmonėje ir vykdo įmonės prisiimtus sutartinius įsipareigojimus jo atžvilgiu. Padaryta išvada, jog ATP inkriminuotas nepagrįstai ir byla nutraukta nesant pažeidimo, numatyto ATPK 41 3 str. 1d. požymių. Analogišką išvadą padarė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. birželio 14 d. nutartyje.
Fiziniai asmenys kreipėsi į VDI ir nurodė aplinkybes, kurios leido daryti prielaidą, kad tarp Cimbalisto ir tų fizinių asmenų susiklostė darbiniai santykiai, kurie turėjo būti įforminti darbo sutartimis. Kadangi darbo sutarčių surašyta nebuvo (DK 98 str.), teismo vertinimu, VDI pagrįstai darė prielaidas dėl galimo AT pažeidimo ir surašė ATP protokolą pagal ATPK 41 3 str. 1 d. (nelegalus darbas). Bylos nagrinėjimo metu fiziniai asmenys – tie asmenys, kurių pranešimų pagrindu buvo surašytas ATP protokolas, keitė parodymus (iš pradžių teigė, jog užmokestį išmokėdavo pareiškėjas, o po to tvirtino, kad pinigus mokėjo įmonės atstovas ir t.t.), dėl ko buvo pripažinta, kad pareiškėjo veiksmuose nėra nusižengimo požymių ir byla nutraukta, t. y. tik ištyrus įrodymus teisme buvo nustatyta, kad pareiškėjo veiksmuose nėra inkriminuojamo nusižengimo požymių. Todėl VDI veiksmai, surašant ATP protokolą pagal ATPK 413 str. 1 d., pirmosios instancijos teismo vertinimu, laikytini teisėtais. Nors pareiškėjas nurodė, kad dėl surašyto protokolo pablogėjo jo sveikata, pašlijo nervai ir pan., tačiau teismas pažymėjo, kad duomenų, kurie kokiu nors būdu patvirtintų nurodytas aplinkybes, jog sveikatos pakitimai įvyko, jog tie pakitimai įvyko būtent dėl to, kad buvo surašytas ATP protokolas, pareiškėjas nepateikė. Todėl teismas padarė išvadą, jog VDI veiksmai buvo teisėti, pareiškėjo pretenzijos neįrodytos ir A. C. reikalavimo netenkino kaip nepagrįsto.
III.
Pareiškėjas A. C. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:
1. Nurodo, kad VDI protokolas buvo surašytas nesant pagrindo, t. y. nenustačius darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimų, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje. VDI inspektorius, prieš surašydamas protokolą, neišsiaiškino visų aplinkybių bei neištyrė pateiktų įrodymų;
2. Vertina, kad teismas turėjo padaryti išvadą, jog inspektorius pažeidė Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 6 straipsnio 15 dalies nuostatą (neatliko tyrimo), 11 straipsnio 4 dalies nuostatą (neatliko inspektavimo);
3. Mano, kad inspektoriaus O. N. kaltė, kaip sąlyga žalos atlyginimui, pasireiškė tuo, jog jis nebuvo tiek apdairus ir rūpestingas, kiek atitinkamoms sąlygoms esant buvo reikalinga (LR Civilinio kodekso 6.248 straipsnio 1 ir 3 dalys), taip pat tuo, jog neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti (LR Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis);
4. Mano, kad teismas buvo šališkas, kadangi posėdžio metu pareiškėjo sveikatą palygino su automobilio gedimu bei paaiškino, kad nevertėjo išgyventi dėl surašyto protokolo – vertina, kad tokiomis pastabomis teismas pažemino pareiškėjo orumą;
5. Teismas nepagrįstai teigė, jog nebuvo pateikta įrodymų apie pareiškėjo sveikatai padarytą žalą, nes pareiškėjas buvo pateikęs medicininį dokumentą, liudijantį podagros paūmėjimą.
Atsiliepimas
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, siekdamas prisiteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus, 30 000 Lt neturtinės žalos. Šią žalą kildino iš Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus O. N. galimai neteisėtų veiksmų, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą.
Valstybinės darbo inspekcijos veiksmai, surašant ATP protokolą pagal ATPK 413 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismo vertinimu, laikytini teisėtais. Teismas šiuo atveju rėmėsi tuo, kad fiziniai asmenys kreipėsi į VDI ir nurodė aplinkybes, kurios leido daryti prielaidą, kad tarp A. C. ir dirbusių fizinių asmenų susiklostė darbiniai santykiai, kurie turėjo būti įforminti darbo sutartimis. Kadangi darbo sutarčių surašyta nebuvo (DK 98 str.), VDI darė prielaidą dėl galimo pažeidimo ir surašė ATP protokolą pagal ATPK 413 straipsnio 1 dalį (nelegalus darbas). Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi tuo, kad bylos nagrinėjimo metu fiziniai asmenys – tie asmenys, kurių pranešimų pagrindu buvo surašytas ATP protokolas, keitė parodymus (iš pradžių teigė, jog užmokestį išmokėdavo pareiškėjas, o po to tvirtino, kad pinigus mokėjo įmonės atstovas ir t. t.), dėl ko buvo pripažinta, kad pareiškėjo veiksmuose nėra nusižengimo požymių ir byla nutraukta, t. y. tik ištyrus įrodymus teisme buvo nustatyta, kad pareiškėjo veiksmuose nėra inkriminuojamo nusižengimo požymių. Nagrinėjamu atveju nėra pateikta svarių argumentų, kurie sudarytų pagrindą pripažinti darbo inspektoriaus O. N. veiksmus, surašant 2009 m. sausio 9 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą, nesuderinamais su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 straipsnyje nustatytomis darbo inspektorių teisėmis ir pareigomis.
Iš apeliacinio skundo matyti, kad jis grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino faktines aplinkybes, t. y. keliamas klausimas dėl byloje esančių įrodymų vertinimo tinkamumo. Patikrinusi bylą šiuo aspektu, kolegija pažymi, kad bylai reikšmingos faktinės aplinkybės nustatomos įrodymais, įvertinant juos pakankamumo ir patikimumo aspektais (ABTĮ 57 straipsnis). Pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pirmosios instancijos teismo išvados padarytos, teisėjų kolegijos manymu, pakankamai argumentuotai ir detaliai aptarus bei įvertinus byloje esančių įrodymų visumą. Šitie (teismo išvardinti) įrodymai, vertinant juos chronologiško atsiradimo bei jų šaltinių (įrodinėjimo priemonių) įvairumo aspektais, neturi esminių tarpusavio prieštaravimų, todėl pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis kolegija nenustatė. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nėra pakankami paneigti pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas.
Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl pareiškėjo prašomo neturtinės žalos atlyginimo bei pirmosios instancijos teismo motyvais šiuo klausimu, todėl jų nebekartos. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra nustatyti valstybės institucijų neteisėti veiksmai, kurie sudaro vieną iš Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatytų būtinų sąlygų žalai dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atlyginti (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis, 6.271 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu apeliacinio skundo argumentų dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, kurie yra nauji ir nebuvo pareikšti skunde pirmosios instancijos teismui ar teismo posėdžio metu, teisėjų kolegija nenagrinėja. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra tinkamai motyvuotas, priimtas įvertinus byloje esančius įrodymus, jį naikinti ar keisti teisėjų kolegija nenustatė pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.
Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas galimai buvo šališkas, tačiau nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, galinčių patvirtinti šią aplinkybę, iš esmės iš apeliacinio skundo aišku tik tai, kad teismas priėmė pareiškėjo netenkinantį procesinį sprendimą. Kolegija pažymi, kad tam tikrų interesų, nuomonės išvardijimas, nepagrindžiant jos aiškiais ir nuosekliais argumentais, nesudarytų pagrindo pripažinti teismo šališkumo, nes tai neatitiktų teismo vykdomo teisingumo principo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos Konstitucijoje.
Apibendrindama išdėstytus argumentus kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas taikė teisingai, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo A. C. apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.