Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė - Tamošiūnaitė,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutarties, kuria tenkintas iš dalies pareiškėjo Gintaro Černiausko skundas ir panaikintas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2-ojo nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokurorės 2012 m. rugpjūčio 1 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012 m. liepos 20 d. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje gautas Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros persiųstas Gintaro Černiausko pareiškimas, kuriame jis nurodo, kad televizijos kanalo „TV3“ 2012 m. gegužės 21 d. laidoje „Kodėl“, 2012 m. balandžio 19 d., 2012 m. gegužės 3 d. ir 2012 m. gegužės 24 d. laidose „Paskutinė instancija“ laidų vedėja žurnalistė R. J. išsakė teiginius, kuriais tyčia šmeižė pareiškėją Gintarą Černiauską, paskleisdama apie jį tikrovės neatitinkančią informaciją per visuomenės informavimo priemones, t. y. galimai padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 154 str. 2 d. Toliau pareiškime nurodomos šių laidų faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad R. J. išsakyti šmeižikiški teiginiai Gintaro Černiausko atžvilgiu kursto kitų nusikalstamų veikų padarymą, nukreiptą prieš Gintarą Černiauską, ir tai yra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl R. J. teiginių, kaip turinčių visuomeninę reikšmę. Būtent bendra tvarka turėtų būti pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl R. J. veiksmų ir todėl, kad jis atstovauja L. S. rezonansinio pobūdžio byloje. Gintaras Černiauskas pareiškime taip pat nurodo, kad R. J. laidoje „Kodėl“ dalyvavo aktorius A. N., kuris rankomis lietė ir glostė Gintarą Černiauską, matant didžiulei auditorijai, siekdamas jį pažeminti. Kadangi šios laidos vaizdo įrašas buvo rodomas kitos R. J. laidos „Paskutinė instancija“ metu ir R. J. šiuos A. N. veiksmus įvardijo „nedideliu eksperimentu“, todėl R. J. galimai organizavo šį viešą Gintaro Černiausko pažeminimą. Dėl šių A. N. ir R. J. veiksmų, pareiškėjo manymu, yra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą minėtiems asmenims dėl Gintaro Černiausko viešo įžeidimo.

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2-ojo nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokurorė 2012 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, motyvuodama tuo, kad Gintaro Černiausko pareiškime minimas šmeižimas ir įžeidimas atitinka nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d. ir 155 str. 1 d., požymius, dėl kurių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 407 str., ikiteisminis tyrimas bendra tvarka neatliekamas, o tokio pobūdžio bylos nagrinėjamos teisme privataus kaltinimo tvarka, nukentėjusiajam pateikus skundą teismui. Taip pat prokurorė pažymėjo, kad A. N. ir R. J. laidų metu viešai išsakyti galimai šmeižikiški teiginiai ir atlikti galimai įžeidžiantys veiksmai buvo nukreipti konkrečiai į Gintarą Černiauską kaip asmenį ir jo profesinę veiklą, todėl viešas šių galimai nusikalstamų veikų padarymas Gintaro Černiausko atžvilgiu nėra pakankamas pagrindas vertinti minėtus veiksmus kaip turinčius visuomeninę reikšmę Lietuvos Respublikos BPK 409 str. prasme, o faktas, kad Gintaras Černiauskas atstovauja L. S. rezonansinėje byloje, taip pat nėra pakankamas pagrindas minėtus A. N. ir R. J. veiksmus vertinti kaip turinčius visuomeninę reikšmę.

Gintaras Černiauskas, nesutikdamas su šiuo prokurorės nutarimu, pateikė skundą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui, kuris 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi skundą iš dalies patenkino ir panaikino Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2-ojo nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokurorės 2012 m. rugpjūčio 1 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą kaip nepagrįstą. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad prokurorė, atsisakydama pradėti ikiteisminį tyrimą, 2012 m. rugpjūčio 1 d. nutarime nepateikė teisinių argumentų, kuriais remiantis ji padarė išvadą, kad pareiškėjo Gintaro Černiausko skunde nurodytos galimai padarytos nusikalstamos veikos negali būti valstybinio kaltinimo dalyku.

Vilniaus apylinkės prokuratūra skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutartį ir dėl Gintaro Černiausko skundo priimti naują sprendimą – skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad panaikindamas nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, teismas skundžiamoje nutartyje rėmėsi vieninteliu motyvu, kad prokurorė nepateikė teisinių argumentų savo išvadai nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl privataus kaltinimo kategorijai priskirtų galimai padarytų nusikalstamų veikų pagrįsti. Tuo pačiu teismas, nutartyje konstatavęs, kad nutarimas, teismo manymu, yra nemotyvuotas, savo pozicijos pareiškėjo Gintaro Černiausko nurodytų galimai jo atžvilgiu padarytų nusikalstamų veikų, priskirtų privataus kaltinimo kategorijai, ir argumentų dėl baudžiamojo proceso pradėjimo ar nepradėjimo bendra tvarka neišdėstė, nors, kaip skundo dėl nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo nagrinėjimo institucija, privalėjo tai padaryti. Tuo tarpu prokuroro 2012 m. rugpjūčio 1 d. nutarime yra aiškiai išdėstytas sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir kodėl toks sprendimas priimtas. Teismo nutartyje išsakyti abstraktaus pobūdžio pamąstymai apie „visuomeninės reikšmės“ sąvoką, pačiam teismui neišsakius savo konkrečios pozicijos dėl baudžiamojo proceso pradėjimo ar nepradėjimo bendra tvarka pagal pareiškėjo Gintaro Černiausko nurodytas aplinkybes, nėra pakankamas pagrindas naikinti nutarimą. Todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutartis yra nepagrįsta ir naikintina.

Teismo posėdyje pareiškėjas Gintaras Černiauskas prašė prokuroro skundą atmesti.

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos BPK 2 str. įpareigoja prokurorą bei ikiteisminio tyrimo pareigūnus reaguoti į kiekvieną informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika būtų atskleista. Kita vertus, pradedant baudžiamąjį procesą turi būti įsitikinama, jog nėra priežasčių, dėl kurių jis negali būti vykdomas. Pagal BPK 168 str. 1 d. įtvirtintą nuostatą prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Pradėti ikiteisminį tyrimą atsisakoma ir tuo atveju, kai skunde, pareiškime ar pranešime nurodoma veika, dėl kurios byla gali būti nagrinėjama privataus kaltinimo tvarka ir nėra pagrindo manyti, kad veika turi visuomeninę reikšmę ar ja padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, arba nėra žinomas veikos padarymu įtariamas asmuo (Lietuvos Respublikos BPK 409 str. 1 d., 3 d.).

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2-ojo nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokurorė 2012 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, motyvuodama tuo, kad Gintaro Černiausko pareiškime minimas šmeižimas ir įžeidimas atitinka nusikalstamų veikų, numatytų BK 154 str. 2 d. ir BK 155 str. 1 d., požymius, dėl kurių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 407 str., ikiteisminis tyrimas bendra tvarka neatliekamas, o tokio pobūdžio bylos nagrinėjamos teisme privataus kaltinimo tvarka, nukentėjusiajam pateikus skundą teismui. Taip pat prokurorė pažymėjo, kad A. N. ir R. J. laidų metu viešai išsakyti galimai šmeižikiški teiginiai ir atlikti galimai įžeidžiantys veiksmai buvo nukreipti konkrečiai į Gintarą Černiauską kaip asmenį ir jo profesinę veiklą, todėl viešas šių galimai nusikalstamų veikų padarymas Gintaro Černiausko atžvilgiu nėra pakankamas pagrindas vertinti minėtus veiksmus kaip turinčius visuomeninę reikšmę Lietuvos Respublikos BPK 409 str. prasme, o faktas, kad Gintaras Černiauskas atstovauja L. S. rezonansinėje byloje, taip pat nėra pakankamas pagrindas minėtus A. N. ir R. J. veiksmus vertinti kaip turinčius visuomeninę reikšmę.

Baudžiamojo proceso įstatymas numato, kad sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą turi būti pagrįstas teisiniais argumentais, jame neturi būti prieštaringų išvadų. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutartyje padarė pagrįstą išvadą, kad prokuroras atsisakydamas pradėti ikiteisminį tyrimą, tik formaliai nurodė, kad galimai padarytos nusikalstamos veikos nukreiptos konkrečiai į Gintarą Černiauską kaip asmenį ir jo profesinę veiklą ir, kad faktas, jog Gintaras Černiauskas atstovauja L. S. rezonansinėje byloje, nėra pakankamas pagrindas manyti, kad pareiškėjo nurodytos galimai įvykdytos nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę. Tačiau prokurorė nepateikė teisinių argumentų šiai savo išvadai pagrįsti. Sprendžiant klausimą, ar Gintaro Černiausko skunde nurodomos galimai nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę, būtina atsižvelgti ne į kurį nors vieną tos veikos požymį ar į kelis iš jų, pavyzdžiui, nukentėjusiojo pareigas ar socialinį statusą, nusikalstamos veikos sukeltą atgarsį visuomenėje ir pan., bet ir į įvairius nusikalstamos veikos požymius ir įvairias jos padarymo aplinkybes, be to, kiekvienu atveju svarbu įvertinti, kokie padariniai visuomenei, valstybei ir teisinei sistemai galėtų atsirasti, jeigu dėl šios veikos ir dėl kitų analogiškų veikų baudžiamasis procesas nebūtų pradėtas. Prokurorės 2012 m. rugpjūčio 1 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą šie aspektai tinkamai neaptarti. Kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas, prokurorui kyla pareiga nuspręsti, ar galimai padaryta nusikalstama veika, priskiriama privataus kaltinimo bylų kategorijai, dėl kurios į prokurorą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo kreipiasi pareiškėjas, turi visuomeninę reikšmę. 2012 m. rugpjūčio 1 d. nutarime prokurorė nemotyvavo, kodėl, jos nuomone, pareiškėjo pareiškime nurodytos aplinkybės neturi visuomeninės reikšmės.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsisakydama pradėti ikiteisminį tyrimą, Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2-ojo nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokurorė 2012 m. rugpjūčio 1 d. nutarime nepateikė teisinių argumentų, kuriais remiantis ji padarė išvadą, kad pareiškėjo Gintaro Černiausko pareiškime nurodytos galimai padarytos nusikalstamos veikos negali būti valstybinio kaltinimo dalyku. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pati prokurorė savo nutarime nurodo, kad Gintaro Černiausko pareiškime prokurorui nurodyti A. N. ir R. J. laidų metu viešai išsakyti galimai šmeižikiški teiginiai ir atlikti galimai įžeidžiantys veiksmai buvo nukreipti ne tik konkrečiai į Gintaro Černiausko asmenį, bet ir į jo profesinę veiklą.

Iš skundo medžiagos matyti, kad Gintaras Černiauskas atstovauja L. S. rezonansinio pobūdžio byloje, jis, kaip L. S. advokatas dalyvavo jos vaiko priverstinio perdavimo vykdymo procese, dėl kurio aplinkybių ir buvo diskutuojama pareiškėjo nurodomos laidos metu. Kaip nurodo pareiškėjas, laidos metu asmenų, kurių atžvilgiu yra prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą, teiginiai buvo išsakyti ne jo, o jo, kaip L. S. advokato, atlikusio savo tiesiogines pareigas, atžvilgiu, ko pasėkoje vėliau jis sulaukė įvairių grasinimų, buvo sugadintas jo turtas, Tokiu būdu, sprendžiant klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, būtina patikrinti ir įvertinti ar tokiais R. J. ir A. N. laidos metu išsakytais teiginiais nebuvo siekiama paskatinti tam tikrus asmenis veikti neteisėtai prieš advokatą dėl to, kad jis gina savo klientės L. S. interesus ir ar šie teiginiai neturėjo įtakos tam tikriems asmenims imtis atitinkamų veiksmų, kad paveikti advokatą atsisakyti vykdyti savo profesinę pareigą ginti L. S..

Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos Civilinio ir Baudžiamojo proceso kodeksų normos kiekvienam Lietuvoje esančiam asmeniui užtikrina teisę į gynybą ir atstovavimą. Šias teises realizuoti padeda advokatai. Todėl neteisėtų veiksmų skatinimas prieš teisėtai savo pareigas atliekantį advokatą teisinėje valstybėje, be jokios abejonės, turi visuomeninę reikšmę, nes priešingu atveju, būtų pagrindas abejonei, ar valstybė gali garantuoti įstatymuose įtvirtintų teisių įgyvendinimo užtikrinimą.

Taigi, nesant išsamių teisinių motyvų, nėra pakankamo pagrindo daryti išvadai, kad ikiteisminis tyrimas pagal pareiškėjo Gintaro Černiausko pareiškimą yra negalimas. Dėl to, daroma išvada, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutartis, kuria panaikintas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2-ojo nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokurorės 2012 m. rugpjūčio 1 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Gintaro Černiausko 2012 m. birželio 19 d. pareiškimą dėl šmeižto ir įžeidimo, yra pagrįsta, ją naikinti prokurorės skunde išdėstytais argumentais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.