Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Čėsnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys skolininkė E. R., Y. Y., antstolis Dainius Šidlauskas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja UAB „Intrum Lietuva“ pateikė pareiškimą, kuriuo prašo nustatyti, kad 50 proc. skolininkės E. R. sutuoktinio Y. Y. gaunamo darbo užmokesčio (duomenys neskelbtini) priklauso skolininkei E. R., iš kurio būtų galima išieškoti skolą UAB „Intrum Lietuva“ naudai. Nurodė, kad antstolis vykdo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 9 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-2884-433/2012 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės E. R.. Pareiškėja gavo antstolio siūlymą kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje su sutuoktiniu nustatymo.

Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir antstolio pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0178/12/01145 medžiagos nustatyta, kad antstolis Dainius Šidlauskas vykdo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 9 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl 250 Lt skolos, 50 Lt paskolos mokesčio, 108 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo ir 34 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės E. R. išieškotojos UAB „Intrum Lietuva“ naudai (pradinis išieškotojas UAB „4finance“) (v. b.l. 1, 3, 43, 46). Vykdymo procese antstolis nustatė, kad skolininkė registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, nedirba, pajamų negauna. Vykdymo procese nustatyta, jog nuo (duomenys neskelbtini) skolininkė yra sudariusi santuoką su Y. Y. (v. b. l. 55). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis nustatyta, kad Y. Y. dirba (duomenys neskelbtini), gauna pajamas (v. b. 60). 2019 m. rugsėjo 26 d. turto arešto aktu yra areštuotos skolininkės sutuoktinio Y. Y. gaunamas darbo užmokestis ir jam prilygintos pajamos iš (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 65-66).

Antstolis, vadovaudamasis CPK 667 straipsnio 1 dalimi, 2019 m. rugsėjo 26 d. priimtu patvarkymu pasiūlė skolininkei per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu formą (v. b. l. 67). Atsižvelgdamas į tai, kad skolininkė per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nepateikė antstoliui minėto sutikimo, antstolis, vadovaudamasi CPK 667 straipsnio 2 dalimi, 2019 m. spalio 23 d. patvarkymu pasiūlė išieškotojai per 2 mėnesius nuo patvarkymo gavimo dienos kreiptis su į teismą dėl skolininkei priklausančios turto dalies nustatymo (v. b. l. 72).

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.112 straipsnio 1 dalis numato, kad išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinių dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta ir skolininkas nepateikia antstoliui sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 1-2 dalis). Kadangi bendras sutuoktinių turtas nėra padalytas, antstolis pasiūlė pareiškėjai (išieškotojai) kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir išieškotojo prašymą, vadovaujantis CPK 667 straipsniu, yra pagrindas nustatyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

Pagal CK 3.87 straipsnio nuostatas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies nuostatas, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos vieno ar abiejų sutuoktinių po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Pažymėtina, jog įstatymas įtvirtina prezumpciją, pagal kurią turtas yra laikomas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Vedybų sutarčių registro duomenimis nustatyta, kad suinteresuoti asmenys nėra sudarę vedybų sutarties, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas (v. b. l. 69), todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios. Pagal CK 3.123 straipsnį turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo (CPK 185 straipsnis).

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas tenkina pareiškėjos pareiškimą ir nustato, kad skolininkei E. R. priklauso ½ dalis jos sutuoktinio Y. Y. gaunamo darbo užmokesčio (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 667 straipsniais,

nutaria:

patenkinti pareiškimą.

Nustatyti, kad E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis jos sutuoktinio Y. Y., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gaunamo darbo užmokesčio (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.