Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Pukinskas, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Lino Silevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje

D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 5 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme (teismo baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjęs);

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. Ž. pasikėsino pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis 2025 m. vasario 17 d. apie 18.46 val., būdamas parduotuvėje „Senukai“, esančioje P. Lukšio g. 34, Vilniuje, prekybos salėje, iš prekių lentynos paėmė 1 vnt. akumuliatorinę terkšlę „DEWALT DCF510N-XJ 18V“ 319 Eur vertės, kurią paslėpė po savo striuke ir praėjo pro parduotuvės kasas už prekę nesumokėjęs, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas parduotuvės apsaugos darbuotojo, taip pasikėsino pagrobti UAB „Kesko Senukai Lithuania“ priklausantį nedidelės – 319 Eur – vertės turtą.

Šiais savo veiksmais D. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu D. Ž. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2025 m. vasario 17 d. maždaug apie 18 val. jis atėjo į Senukų parduotuvę įrankių skyriuje, jis spontaniškai sugalvojo paimti akumuliatorinę terkšlę „Dewalt“ firmos. Pastebėjo, kad ji buvo be apsaugos, todėl sugalvojo paimti, paėmė negalvodamas ir tuo metu neplanavo, ką jis būtų su tuo įrankiu daręs. Paėjęs prie kitų prekių lentynų jis apsižvalgė, kad niekas jo nestebi, nėra žmonių aplinkui, todėl įsidėjo dėžę su joje esančiu įrankiu po striuke ir praėjo pro prekybos kasas už įrankį nesusimokėjęs. Užėjus už kasų jį sugavo apsaugos darbuotojas. Nusivedė į kambarį ir jis iš po savo striukės ištraukė ir atidavė dėžę su įrankiu. Dėl savo padarytos vagystės prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi.

BK 22 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

BK 178 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

Be D. Ž. prisipažinimo jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje, įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis: 2025 m. vasario 19 d. kitų objektų apžiūros protokolu, liudytojo V. M. parodymais ir kita rašytine bylos medžiaga.

Visuma šių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad D. Ž. 2025 m. vasario 17 d. apie 18.46 val., būdamas parduotuvėje „Senukai“, esančioje P. Lukšio g. 34, Vilniuje, pasikėsino pagrobti svetimą, UAB „Kesko Senukai Lithuania“ priklausantį nedidelės vertės (319 Eur) turtą, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip pasikėsinimas padaryti baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Paskelbus D. Ž. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, su bausmės dydžiu ir rūšimi sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę D. Ž., atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą – D. Ž. pasikėsino padaryti tyčinį baudžiamąjį nusižengimą, taip pat atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę – jauno amžiaus, neteistas, baustas administracine tvarka, nedirbantis. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Atsižvelgiant į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta D. Ž. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokuroro siūlomą ir BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas atsižvelgia į tai, kad D. Ž. atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teisme yra priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo D. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje (teismo baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjęs). Be to, Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas dar vienas prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriame D. Ž. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad D. Ž. daug kartų baustas administracine tvarka, be kita ko, ir už smulkias vagystes, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra. Tai rodo, jog D. Ž. plačiąja prasme savo elgesio kritiškai nevertina, yra linkęs nesilaikyti visuomenei priimtinų normų. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atidėti arešto bausmės vykdymo.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis D. Ž. visiškai prisipažino padarius nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420-421 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. Ž. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti jam 45 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. Ž. skirti galutinę bausmę – 30 parų areštą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo D. Ž. sulaikymo vykdant šį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.

1. arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23–29 straipsniai;

2. nuteistasis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą (Pravieniškių g. 10, Kaišiadorių r., tel. +370 34656441) atlikti arešto bausmės;

3. nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių, negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

6. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.