- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-10-09
- Bylos Nr.
- 2A-374/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Konstantinas Gurinas, Donatas Šernas
- Ieškovas
- A. L.
- Atsakovas
- Lietuvos ir Kanados uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio mediena“
- Kategorijos
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.16pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Konstantino Gurino ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos ir Kanados uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio mediena“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. gegužės 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-247-538/2006 pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovui Lietuvos ir Kanados uždarajai akcinei bendrovei „Pajūrio mediena“ dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Į Klaipėdos apygardos teismą 2005 m. gruodžio 1 d. ieškiniu kreipėsi A. L. ir prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos ir Kanados uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio mediena” (toliau – UAB „Pajūrio mediena“) 150 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškinyje nurodė, kad, jam dirbant pas atsakovą, 2004 m. gruodžio 16 d. įvyko nelaimingas atsitikimas darbe. Tą dieną jis dirbo džiovinimo bare prie rūšiavimo-paketavimo linijos ir, išpakuojant lentų paketus, krisdamos lentos jį sužeidė. Jam buvo diagnozuota politrauma, pilvo sumušimas, uretros plyšimas, kairės pusės abiejų gaktikaulių šakų lūžis, kairės blauzdos kaulų lūžis, dešinės blauzdos kaulų atviras dvigubas skeveldrinis lūžis, dešinio kulnikaulio lūžis. Dėl sužalojimų jis buvo gydomas ligoninėje daugiau nei 5 savaites ir ambulatorinis gydymas tęsiasi iki šiol. Ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe, nustatyta, kad jis buvo nepakankamai instruktuotas darbo vietoje ir atsakovo neteisėta veika pasireiškė darbų saugos ir sveikatos norminio akto pažeidimu. Neturtinės žalos dydį vertina 150 000 Lt, nes dėl padarytų sužalojimų negali normaliai judėti, vaikščioti, po traumos nutrūko bei pašlijo bendravimas su draugais, pažįstamais ir artimaisiais, sutriko lytinė funkcija, išaugo įtampa šeimoje, jaučiasi emociškai prislėgtas ir išgyvena dėl ateities.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. gegužės 9 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir nusprendė priteisti iš UAB „Pajūrio mediena“ 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo A. L. , taip pat 3 000 Lt žyminį mokestį ir 23 Lt pašto išlaidas į valstybės pajamas.
Teismas sprendime nurodė, kad 2004 m. gruodžio 22 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr.3 šalys neskundė ir šis aktas yra nenuginčytas. Jame konstatuoti tiek ieškovo neteisėti veiksmai, t. y. jis nukirpo galinę lentų paketo juostą neužėjęs už lentų paketo galo, tokiu būdu pažeisdamas Darbų saugos ir sveikatos instrukcijos lentų paketuotojui Nr. 61 (toliau - Instrukcija) 3.10 punkto reikalavimus, tiek atsakovo neteisėta veika - neįvertino galimos rizikos darbuotojo saugai ir sveikatai bei netinkamai parengė įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinį norminį teisės aktą, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) nuostatas (264 str. 2 d. 1 p., 4 p.). Aplinkybę, kad yra priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtos veikos (neįvykdė įstatyme nustatytos pareigos) ir žalos ieškovo sveikatai atsiradimo, patvirtina Nelaimingo atsitikimo darbe aktas, kuriame nurodytos nelaimingo atsitikimo priežastys, taip pat tai, kad po nelaimingo atsitikimo atsakovas pakeitė Instrukcijos 3.10 punktą, nurodant, jog paketus, surištus juostomis, autokrautuvo vairuotojas privalo padėti prie linijos stalo. Teismas nurodė, kad yra pagrindas konstatuoti, jog nelaimingo atsitikimo darbe pagrindinė priežastis ir dėl to ieškovui atsiradę sunkūs sveikatos sužalojimai buvo atsakovo neteisėta veika, dėl to buvo padaryta žala ieškovui (DK 246 str. 3 p.). Pažymėjo, kad atsakovo kaltė preziumuojama. Ieškovą ir atsakovą teisės pažeidimo metu siejo darbo teisiniai santykiai ir žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. Byloje nustačius visas atsakomybės sąlygas (DK 246 str.), teismas pripažino, kad atsakovas turi atlyginti ieškovui padarytą neturtinę žalą sveikatai. Teismas, nustatęs, kad dėl nelaimingo atsitikimo darbe yra dalis ieškovo kaltės, padarė išvadą, kad yra pagrindas mažinti atlygintinos žalos dydį (DK 247 str.), tačiau konstatavo, kad dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe atsakovo kaltės laipsnis yra didesnis ir visiškai atmesti ieškinį nėra pagrindo. Teismas nurodė, kad ieškovas patyrė didelį fizinį skausmą, jo visiško pasveikimo galimybė yra abejotina ir jis išgyvena dėl ateities bei būsimų pasekmių, patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, dėl padarytų sužalojimų ieškovui taip pat apribota galimybė bendrauti ir dirbti, o tai jam sukelia didelius moralinius išgyvenimus. Ieškovui padaryta didelė neturtinė žala, kas atitiktų jo ieškinyje nurodytą žalos dydį, išreikštą pinigais. Atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes ir kaltės laipsnį, būtent, kad darbuotojas šiuo atveju yra silpnesnioji šalis ir darbdavys nevykdė įstatyme nustatytų pareigų, teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas priteistinos žalos dydį pagal ieškovo kaltės laipsnį mažinti trečdaliu (DK 247 str.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Pajūrio mediena“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmetant, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, todėl neteisingai taikė materialinės teisės normas. Neturtinė žala priteista, nesant atsakovo kaltės, t. y. nesant visų būtinųjų sąlygų atsakomybei atsirasti (DK 246 str.). Dėl nelaimingo atsitikimo darbe Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra atliko ikiteisminį tyrimą, o 2006 m. kovo 22 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas byloje nutrauktas, bendrovės veiksmuose nenustačius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalyje, požymių. Darbdavys darbuotojams sudarė saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, tačiau neigiamos pasekmės - sunkus A. L. sveikatos sutrikdymas - kilo dėl jo paties padaryto darbų saugos instrukcijos pažeidimo, t. y. Instrukcijos reikalavimų nepaisymo: A. L. , nukirpęs tris juostas, neužėjo iš paketo galo, o stovėjo jo šone. Ieškovas buvo pasirašytinai supažindintas su darbų saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimais darbe, t. y. Instrukcija ir Darbų saugos ir sveikatos instrukcija dirbančiam medienos rūšiavimo-paketavimo linijoje Nr. 106, o periodinis ieškovo instruktažas buvo atliktas 2004 m. spalio 30 d.
2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad jeigu žala padaryta sveikatos sužalojimo atveju (CK 6.283 str. 4 d.), ji (tik esant darbdavio kaltei) gali būti atlyginama, jei nukentėjęs asmuo nėra apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka. Kadangi A. L. buvo apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, jis neturi teisės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, nes Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo. Be to, ieškovas nesutiko su atsakovo siūlyta 2 700 Lt suma neturtinei žalai atlyginti.
3. Nepagrįsta teismo išvada, kad bendrovės veiksmuose yra neteisėta veika. Bendrovė, ruošdama darbo vietą, kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, vadovavosi Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Sveikatos apsaugos ministro 2002 m. birželio 26 d. įsakymu patvirtintų Profesinės rizikos vertinimo nuostatų 14.2 punktu. Ruošdama Instrukciją, bendrovė atsižvelgė į gamintojo nurodymus ir rekomendacijas dėl šios linijos darbo sąlygų, t. y. buvo rekomenduojama plastikinėmis juostomis supakuotą paketą išpakuoti, nukerpant juostas padėjus ant rūšiavimo-paketavimo priėmimo stalo, tačiau kirpti paketo tvirtinimo kraštines juostas griežtai reikalaujama užėjus iš paketo galo. Jeigu Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 03 17 punkte nurodytas „darbo aplinkos rizikos vertinimas“ būtų traktuojamas kaip pagrindinė nelaimingo atsitikimo priežastis, tai ši priežasties formuluotė būtų buvusi sudaryta kaip atskira dalis, t. y. būtų surašyta iš naujos eilutės. Įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, bendrovė, vadovaudamasi Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 03 19 punktu ir Profesinės rizikos vertinimo nuostatų 21 ir 24 punktais, privalo peržiūrėti darbo rizikos veiksnius toje darbo vietoje, kur įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, ir juos kiek įmanoma sumažinti, atsižvelgiant į Nelaimingo atsitikimo darbe akto 19 punkte nurodytas priemones rizikos veiksnių prevencijai. Siekiant sumažinti galimą rizikos laipsnį darbuotojų saugai ir sveikatai gamyboje, buvo pakeistas Instrukcijos 3.10 punktas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas A. L. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepime teigia, kad atsakovas neteisingai nurodo nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybes ir priežastis. Tyrimą dėl sužalojimo turėjo atlikti ne atsakovo sudaryta komisija, o Valstybinė darbo inspekcija, nes padarytų sužalojimų laipsnis buvo sunkus. Medicinos darbuotojai, praėjus keturioms dienoms po įvykio, nepagrįstai traumą priskyrė prie nesunkių. Mano, kad ikiteisminio tyrimo bylos duomenys neturi reikšmės šioje byloje, svarbūs yra liudytojų parodymai. Turėdamas didelę darbo patirtį ir žinodamas darbo ar technologinio proceso eigos pažeidimų pasekmes, nebūtų lengvabūdiškai rizikavęs.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatą neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Vienas iš tokių atvejų yra nustatytas DK 248 straipsnio, nustatančio darbdavio materialinės atsakomybės atsiradimo pagrindus, ketvirtuoju punktu, pagal kurį darbdavio materialinė atsakomybė atsiranda, kai darbuotojui padaroma neturtinė žala. Pagal DK 250 straipsnį darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą, o jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. Darbdavio atsakomybės už darbuotojui padarytą neturinę žalą atsiradimo įstatymas nesieja su nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu. Šioje byloje yra nustatyta ir neginčijama, kad ieškovą ir atsakovą siejo darbo teisiniai santykiai. Todėl ieškovas A. L. , patyręs neturtinę žalą, esant darbdavio kaltei dėl jos atsiradimo, turi teisę kreiptis į teismą, reikalaudamas, kad darbdavys tokią žalą atlygintų, ir negalima sutikti su apelianto (atsakovo) teiginiu, kad ieškovas neturi teisės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, nes jis buvo apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu.
Žalos atlyginimas yra viena iš civilinės atsakomybės formų. Tam, kad atsirastų civilinė atsakomybė, yra būtinos tam tikros sąlygos, viena iš kurių yra kaltė. Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalies nuostatą civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Būtent savo kaltės, kaip sąlygos atsirasti atsakomybei dėl neturtinės žalos padarymo ieškovui, buvimą ginčija atsakovas UAB ,,Pajūrio mediena“, apeliaciniu skundu teigdamas, kad neturtinė žala ieškovui priteista nesant jo kaltės, t. y. nesant visų būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti. Tokį savo teiginį atsakovas iš dalies grindžia ta aplinkybe, kad Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra, atlikusi ikiteisminį tyrimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe, 2006 m. kovo 22 d. nutarimu tyrimą nutraukė, bendrovės veiksmuose nenustačiusi nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalyje, požymių. Iš tiesų, kaip matyti iš Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros 2006 m. kovo 22 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, šiuo nutarimu buvo nustatyta, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl paties A. L. kaltės: nutarime nurodyta, kad lentos ant A. L. užkrito todėl, kad jis, nukirpęs tris juostas, neužėjo iš paketo galo, o stovėjo jo šone, ir neigiamos pasekmės kilo dėl paties A. L. padaryto darbų saugos instrukcijos pažeidimo. Tačiau prokuroro nutarimu nustatytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip prejudiciniai faktai ar kitokios Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 182 straipsnyje nurodytos aplinkybės, kurių nereikia įrodinėti. Todėl, sprendžiant atsakovo kaltės dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo klausimą ir jo atsakomybės dėl šio atsitikimo pasekmių klausimą, toks nutarimas ir juo nustatytos aplinkybės neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinami kartu su kitais faktiniais šios bylos duomenimis (CPK 185 str.).
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovo kaltė dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo ir jo pasekmių pasireiškė tuo, kad jis neįvertino galimos rizikos darbuotojo saugai ir sveikatai bei netinkamai parengė įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinį norminį teisės aktą, tuo pažeisdamas DK nuostatas (264 str. 2 d. 1 p., 4 p.), t. y. atliko neteisėtus veiksmus. Tokią pirmosios instancijos teismo išvadą patvirtina Nelaimingo atsitikimo darbe aktas (b. l. 20-21), kuriuo buvo nustatytos nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybės bei priežastys. Šio akto 17 punkte nurodyta, kad Instrukcijos, patvirtintos atsakovo administracijos vadovo, 3.10 punkto reikalavime, kad paketuotojai, dirbantys prie medienos rūšiavimo-paketavimo linijos, privalo paketavimo juostomis surištą paketą, padėtą ant paketavimo stalo, išpakuoti, nukerpant vidurines paketo juostas, po to, saugiai stovint iš paketo galo, nukirpti kraštines juostas, darbo rizika įvertinta nevisiškai, kad apsaugotų darbuotoją nuo pavojų, šiuo atveju - lentų kritimo. Šio akto bei jame išdėstytų išvadų atsakovas įstatymo nustatyta tvarka neapskundė. Tokią akto išvadą iš esmės patvirtina ir aplinkybė, kad įvykus nelaimingam atsitikimui darbe atsakovas pakeitė Instrukcijos 3.10 punktą, kuriame nurodė, kad paketus, surištus juostomis, autokrautuvo vairuotojas privalo padėti prie linijos stalo. Taigi tik įvykus nelaimingam atsitikimui, atsakovas pakankamai įvertino darbo aplinkos riziką ir savo instrukcija atitinkamai ėmėsi priemonių ją sumažinti. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas netinkamai parengė įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinį norminį teisės aktą, tuo pažeisdamas Darbo kodekso nuostatas (264 str. 2 d. 1 p., 4 p.), t. y. įvykdė neteisėtus veiksmus, dėl šių veiksmų yra kaltas ir kad yra priežastinis ryšys tarp šių atsakovo neteisėtų veiksmų - įstatyme nustatytos pareigos neįvykdymo bei žalos ieškovo sveikatai atsiradimo, yra pagrįsta.
Šioje byloje ieškinys yra pareikštas dėl ieškovui atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalies nuostatą neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas poveikis, dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, taip pat sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, būtina atsižvelgti į tai, kad civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė: taikant civilinę atsakomybę yra siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų atsiradusias negatyvias pasekmes. Piniginė kompensacija už neturtinę žalą negali nukentėjusiojo asmens grąžinti į pradinę padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo, todėl tokia kompensacija yra siekiama maksimaliai sušvelninti negatyvias pasekmes.
Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovui padarytos žalos dydį, iš esmės atsižvelgė į minėtas aplinkybes bei žalos dydį nustatė tinkamai. Tačiau, pagrįstai nustatęs žalos dydį bei aplinkybę, kad dėl padarytos žalos yra ir paties ieškovo kaltės, teismas netinkamai nustatė šalių kaltės laipsnį, todėl priteisė nepagrįstai didelę sumą ieškovui atsiradusiai neturtinei žalai atlyginti.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė aplinkybę, kad ieškovas, pažeisdamas Instrukcijos 3.10 punkto reikalavimus, neužėjęs už lentų paketo galo, nukirpo vieną iš galinių paketo juostų ir dėl to lentos krito ir jį prispaudė. Tokią teismo išvadą patvirtina Nelaimingo atsitikimo darbe aktas bei nelaimingo atsitikimo schema, iš kurios matyti, kad po įvykio ieškovas buvo rastas 1,5 metro atstumu nuo lentų galo (b. l. 99). Būtina pažymėti, kad šios pirmosios instancijos teismo išvados iš esmės neginčija ir ieškovas: dėl teismo sprendimo jis nėra padavęs apeliacinio skundo. Todėl minėta pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė preziumuojama. Tačiau pirmosios instancijos teismas, nustatęs ir ieškovo kaltę, netinkamai nustatė ieškovo veiksmų įtaką nelaimingam atsitikimui įvykti ir jo pasekmėms kilti, taigi ir neturtinei žalai pačiam ieškovui atsirasti.
Byloje yra nustatytos ir neginčijamos aplinkybės, kad ieškovas buvo laiku ir tinkamai supažindintas su saugos darbe norminių aktų reikalavimais, tarp jų ir minėtu Instrukcijos 3.10 punktu, kuris nurodo, kad, dirbant prie medienos rūšiavimo-paketavimo linijos, išpakuoti paketavimo juostomis surištą ir padėtą ant paketavimo stalo paketą, nukirpti vidurines paketo juostas, po to, saugiai stovint iš paketo galo, nukirpti kraštines juostas. Tokio reikalavimo pažeidimas laikytinas dideliu paties ieškovo, kaip pakankamą patirtį turinčio darbuotojo, neatsargumu, nes ieškovas galėjo ir privalėjo numatyti galimas tokio pažeidimo pasekmes, t. y. prieš kirpdamas paketo paketavimo juostas, neužėjęs už lentų paketo galo privalėjo numatyti, kad atlaisvintos lentos gali kristi nuo stalo ir jį traumuoti. Nors pirmosios instancijos teismas tokius ieškovo veiksmus ir įvertino kaip neteisėtus, pažeidusius darbų saugos norminio akto reikalavimus, tačiau nepagrįstai nustatė, kad atsakovo kaltės laipsnis yra didesnis. Tokia išvada iš esmės prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Aukščiau nurodytų aplinkybių pagrindu kolegija daro išvadą, kad nelaimingą atsitikimą labiau sąlygojo paties ieškovo neatsargus elgesys, nulėmęs nelaimingą atsitikimą ir jo pasekmes, nes atsakovas, laikydamasis darbo saugos reikalavimų, įvykio ir jo pasekmių galėjo išvengti. Todėl didesnis kaltės laipsnis yra ne atsakovo, o paties ieškovo.
Vienas iš pagrindų, kada civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės, yra nukentėjusiojo asmens veiksmai (CK 6.253 str. 1 d.). Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatą tuo atveju, kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės - ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Nustačiusi, kad nelaimingą atsitikimą ir jo pasekmes, taigi ir ieškovui atsiradusią neturtinę žalą, didesne dalimi lėmė paties ieškovo veiksmai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas turi būti iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl ieškovui atsiradusios neturtinės žalos, todėl pirmosios instancijos teismo priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą sumažina. Atitinkamai sumažinama ir iš atsakovo valstybei priteista žyminio mokesčio suma (CPK 96 str. 1 d.).
Remdamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šalių kaltės dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe dydį, netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, todėl padarė nepagrįstą išvadą bei netinkamai nustatė ieškovui atlygintinos neturtinės žalos dalį. Tuo teismas pažeidė civilinio proceso teisės normas ir dėl šio pažeidimo bylą išsprendė iš dalies neteisingai ir tai yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti (CPK 329 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies trečiuoju punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo sprendimą pakeisti.
Iš atsakovo Lietuvos ir Kanados uždarosios akcinės bendrovės ,,Pajūrio mediena“ ieškovui A. L. priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą sumažinti iki 50 000 Lt, o valstybei priteistą žyminio mokesčio sumą sumažinti iki 1 500 Lt.