Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorams Kęstučiui Daukšai, Gediminui Milevičiui, Aldonai Vitkauskienei ir T. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. J., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, išsituokęs, niekur nedirbantis, turintis neįgalumą, gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas: Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2004-09-08 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d., 178 str. 2 d., 22 str. 1 d., 178 str. 4 d., 180 str. 1 d., 178 str. 2 d., 253 str. 1 d., 253 str. 1 d., 253 str. 1 d., 22 str. 1 d., 253 str. 1 d., paskirta 3 m. laisvės atėmimo bausmė, bausmę atlikęs (teistumas išnykęs), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

M. J. pareikštas kaltinimas, kad jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2011 m. sausio 19 d. apie 13.00 val., viešoje vietoje ? kieme, netoli (duomenys neskelbtini), kitų asmenų akivaizdoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, pažeidė kitų asmenų teisę į normalią ir ramią aplinką, o būtent: iš chuliganiškų paskatų graižtviniu 6 mm kalibro devynšūviu revolveriu „(duomenys neskelbtini) ne mažiau kaip 6 kartus šovė į žmonių pusę, sužeidė nukentėjusiajam D. R. dešinę blauzdą, padarė dvi šautines žaizdas dešinės blauzdos išoriniame paviršiuje, bei, priėjęs prie suklupusio nukentėjusiojo D. R., nenustatytu daiktu jam trenkė per dešinę ranką, taip padarė nukentėjusiajam D. R. nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė jam fizinį skausmą.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis M. J. savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino iš dalies, t.y. pripažino, kad sužalojo nukentėjusįjį D. R., ir paaiškino, kad tądien jis su kaimynu S. J. gėrė alkoholį garaže. Jis pats pasistatė garažą, kuris ir priklauso jam, nors garažas ir niekur neregistruotas. Vėliau į garažą užėjo nukentėjusysis D. R., kuris atsinešė dar alkoholio. Jie visi trise gėrė ir šnekėjosi. Nukentėjusiajam D. R. paklausus, ką jis turi kišenėje, jis jam parodė pistoletą ir iššovė į medinę kaladę. Po to jie vėl gėrė. Nukentėjusysis D. R. pradėjo prie jo kabinėtis, pastūmė jį ant darbastalio. Kaip jis liepė nukentėjusiajam D. R. išeiti iš garažo, girdėjo ir tuo metu garaže buvęs S. J.. S. J., nenorėdamas veltis į konfliktą, išėjo iš garažo. Garaže liko tik jis ir nukentėjusysis D. R.. Garažo durys visą laiką buvo šiek tiek pravertos. Tada jis pats, norėdamas pagąsdinti nukentėjusįjį D. R., du ar tris kartus iššovė į grindis prie nukentėjusiojo D. R. kojų. Jie vienas nuo kito buvo 1,5 metro atstumu. Nukentėjusysis D. R. po šūvių nesuklupo ? jis iškart pasiėmė alų ir išėjo. Nukentėjusiajam D. R. jis nesudavė ir į lauką nebuvo išėjęs, jis šaudė tik garaže. Kai nukentėjusysis D. R. išėjo iš garažo, jis įsidėjo pistoletą į kišenę ir priėjo prie garažo durų pasižiūrėti, kur eina nukentėjusysis D. R.. Matė, kaip nukentėjusysis D. R. ėjo namo ir kalbėjo telefonu, tačiau nešlubavo. Daugiau jis nešaudė ir, pasiėmęs pirštines bei užrakinęs garažo duris, išėjo namo. Pistoletą jis turi savigynai, tačiau jį su savimi jis nešiojasi ne visada. Leidimas šiam pistoletui turėti nereikalingas, tik iki 2012-02-01 jį reikia užregistruoti policijoje. Šio pistoleto kulka gali peršauti medžiagą, atšokti nuo kietesnio medžio. Nukentėjusiojo D. R. jis sužeisti nenorėjo ir jo atsiprašė praėjus kelioms dienoms po įvykio. Nukentėjusiojo D. R. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos jis pripažįsta, tačiau nepripažįsta civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos, kadangi nors jis ir sužalojo nukentėjusįjį D. R., tačiau pats nukentėjusysis D. R. jį pastūmė ir sužalojo jam šoną. Į gydytojus dėl sužaloto šono jis nesikreipė. Paaiškino, kad jis pragyvena iš 650,00 Lt invalidumo pensijos, gyvena pas buvusią žmoną, kuri jam taip pat padeda.

Apklaustas nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. R. paaiškino, kad kaltinamąjį M. J. pažįsta senai, yra kaimynai, S. J. yra kaltinamojo M. J. draugas, kurį jis tik pažįsta. Tą dieną jis ėjo į savo garažą, kuris yra 20 metru atstumu nuo kaltinamojo M. J. garažo, malkų. Kaltinamasis M. J. ir S. J. gėrė alkoholį kaltinamojo M. J. garaže ir pakvietė prisijungti ir jį. Kadangi jis pats atsinešė degtinės ir 2 litrus alaus, tai visi trys garaže ir gėrė. Kai jis paklausė, kodėl kaltinamasis M. J. toks išsipūtęs, kaltinamasis M. J. iš kišenės išsitraukė revolverį ir iššovė į grindis. Po to jie vėl visi trise gėrė. Po kiek laiko kaltinamasis M. J. liepė išeiti iš garažo – pirmasis iš garažo išėjo S. J., po to išėjo ir jis pats. Paėjėjęs apie 20 metrų nuo garažo, jis išgirdo, kaip kaltinamasis M. J. šaudo. Jis atsisuko ir pamatė, kad kaltinamasis M. J. šaudo į jį. Kai jis pamatė, jog jam iš kojos bėga kraujas, jis paskambino į greitąją pagalbą, o kaltinamasis M. J. tuo metu prie jo iš nugaros pribėgo ir sudavė jam per rankas. Kuo kaltinamasis M. J. jam sudavė, jis nematė, tačiau jam iškrito telefonas, suskilo telefono ekranas, atsirado mėlynė. S. J. jam padėjo grįžti į namus, iš kur greitoji pagalba jį ir išvežė į ligoninę. Visą šį įvykį matė S. J., kuris buvo 2 metrų atstumu ir priekyje nuo jo, kai kaltinamasis M. J. pradėjo šaudyti. Įvykio vietoje T. A. jis nematė. Bate rastą kulką jis atidavė policijos pareigūnams. Kaltinamasis M. J. jo neatsiprašė, tik paklausė, ar jam skauda koją. Jis pyksta ant kaltinamojo M. J.. Prašo priteisti 330,10 Lt turtinės žalos atlyginimo už važiavimą į Kauną ir vaistus bei 4669,90 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Dėl patirto sužalojimo gydėsi apie dvi savaites, jam teko nuolat vaikščioti į ligoninę daryti perrišimus. Vėliau jis pats pirko pleistrus, jodu tepė žaizdas, gėrė raminamuosius. Šiuo metu jaučiasi gerai: nerimas praėjo, vaistų nebegeria. Jis pats dirba apsaugoje, laisvomis dienomis uždarbiauja papildomai, gyvena sugyventinės bute, jokio turto neturi ir pragyvena iš 1000,00 Lt atlyginimo.

Apklaustas liudytojas S. J. paaiškino, kad kaltinamasis M. J. ir nukentėjusysis D. R. yra jo pažįstami. Tądien jis kartu su kaltinamuoju M. J. jo garaže gėrė alkoholį. Pro šalį ėjo ir pas juos užsuko nukentėjusysis D. R.. Jie visi trise gėrė ir šnekėjosi. Nukentėjusiajam D. R. kaltinamojo M. J. paklausus, ką jis turi kišenėje, kaltinamasis M. J. jiems parodė pistoletą ir vieną kartą iššovė į medinę kaladę. Po to jie vėl gėrė. Po kiek laiko kaltinamasis M. J. ir nukentėjusysis D. R. pradėjo pyktis, stumdytis, todėl jis juos paliko garaže ir pats išėjo iš garažo. Kiek paėjėjęs, jis išgirdo du ar tris šūvius garaže, o dar po kiek laiko pamatė iš garažo ateinantį nukentėjusįjį D. R.. Nematė, kad kaltinamasis M. J. nukentėjusiajam D. R. būtų sudavęs ranka. Nukentėjusysis D. R. jam parodė peršautą koją ? buvo sužeista jo dešinės kojos blauzda. Nukentėjusysis D. R. pats paskambino į greitąją pagalbą. Kaltinamasis M. J. užrakino garažą ir išėjo namo. Teismo posėdžio metu pagarsinus 2011 m. kovo 16 d. ikiteisminio tyrimo metu duotus jo parodymus (b.l. 38, Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d.), liudytojas S. J. patvirtino, kad, kai jis išėjo iš garažo į lauką ir nuėjo apie 5 metrus nuo garažo, išgirdo šūvius garaže ir, ar kaltinamasis M. J. šaudė lauke, ar garaže, kategoriškai atsakyti jis negali. Nukentėjusiojo D. R. tuo metu lauke nebuvo.

Liudytojas T. A. paaiškino, kad kaltinamasis M. J. ir nukentėjusysis D. R. yra jo kaimynai. Šių metų žiemą jis ėjo į garažą, kuris yra apie 50 metrų atstumu nuo kaltinamojo M. J. ir nukentėjusiojo D. R. garažų. Kai jis atsirakino garažą, išgirdo šūvius, todėl nuėjo pasižiūrėti, kas atsitiko. Pamatė, kad nukentėjusysis D. R. rankoje nešėsi butelį alaus ir ėjo namo, o kaltinamasis M. J. rankoje turėjo daiktą, panašų į pistoletą, ir ėjo į garažą. Kaip šaudė, jis pats nematė, ir kur buvo šaudoma, jis nesuprato. S. J. jis taip pat nematė. Nematė, kad kaltinamasis M. J. nukentėjusiajam D. R. būtų sudavęs ranka.

Iš Kauno apskrities VPK Kaišiadorių raj. PK VTS PP tyrėjo S. V. 2011 m. sausio 19 d. tarnybinio pranešimo (b.l. 1) matyti, jog 2011 m. sausio 19 d. apie 13.00 val. M. J., būdamas neblaivus, netoli (duomenys neskelbtini), šaudamas su 6 mm kalibro revolveriu į koją, sužalojo D. R.. Protokolas-pareiškimas iš D. R. nepriimtas, kadangi jis buvo neblaivus, tačiau iš minėto tarnybinio pranešimo matyti, jog D. R. nori ir prašo pradėti baudžiamąjį procesą M. J. atžvilgiu. Kauno apskrities VPK Kaišiadorių raj. PK pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolų (b.l. 4-16) matyti, kad apžiūrėta: 1) kiemas netoli (duomenys neskelbtini); 2) butas, esantis Miškininkų g. 5-2, Kaišiadoryse; 3) garažas, esantis Miškininkų g., Kaišiadoryse. Įvykio vietos apžiūrų metu nieko nerasta ir nepaimta.

Iš nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo (b.l. 31-34) matyti, kaip nukentėjusysis D. R. parodo: garažą Miškininkų g., Kaišiadoryse, kur 2011 m. sausio 19 d. jis kartu su kaltinamuoju M. J. ir S. J. gėrė; vietą 10 metrų atstumu nuo garažo, kur jis išgirdo, kaip kaltinamasis M. J. šaudė; vietą, kur po kaltinamojo M. J. šūvių jis pajuto skausmą dešinėje kojoje, ir kaip jis suklupo bei kaip jam iš rankų iškrito mobiliojo ryšio telefonas, kai kaltinamasis M. J. jam trenkė per dešinę ranką; kokiu atstumu nuo jo buvo S. J..

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolų (b.l. 39-41) matyti, jog nukentėjusysis D. R. ikiteisminio tyrimo metu pateikė kulką, o kaltinamasis M. J. ikiteisminio tyrimo metu pateikė 6 mm kalibro revolverį ,,(duomenys neskelbtini) ME-Flobert, 6 vnt. iššautų šovinių tūtelių ir 3 vnt. šovinių, 9 mm kalibro revolverį ,,Olympic 38“ dėkle su įdėtais 5 vnt. šovinių, 5 vnt. šovinių, 6 vnt. metalinių šratų, 4 vnt. šovinių, 8 vnt. metalinių tūtelių, 6 vnt. guminių juodos spalvos šratų. Šie daiktai buvo apžiūrėti ir yra saugomi Kauno apskrities VPK Kaišiadorių raj. PK (b.l. 42-49, 53-54).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo (b.l. 55-58) matyti, jog nukentėjusysis D. R. ikiteisminio tyrimo metu pateikė mobiliojo ryšio telefoną ,,LG KP500“, kuris buvo apžiūrėtas (telefonas yra veikiantis, tačiau su suskilusiu ekranu) ir grąžintas nukentėjusiajam D. R..

Iš specialisto išvados (b.l. 29) matyti, kad nukentėjusiajam D. R. nustatytos dvi šautinės žaizdos dešinėje blauzdoje išoriniame paviršiuje, kurios padarytos šaunamuoju ginklu. Konkrečiau nurodyti sužalojimų pobūdį nėra galimybių. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2011 m. sausio 19 d.

Iš alkotesterio „Lion alcolmeter 500“ serijos Nr. 18976 asmens blaivumo patikrinimo testo Nr. 0496 šaknelės (b.l. 59) matyti, kad 2011 m. sausio 19 d. 13⁴⁹ val. M. J. patikrinimo rezultatas – 1,66 promilės.

Iš alkotesterio „Lion alcolmeter 500“ serijos Nr. 18976 asmens blaivumo patikrinimo testo Nr. 0497 šaknelės (b.l. 17) matyti, kad 2011 m. sausio 19 d. 14³³ val. D. R. patikrinimo rezultatas – 1,95 promilės.

Iš Kauno apskrities VPK Kaišiadorių raj. PK tarnybinio pranešimo (b.l. 52) matyti, kad 6 mm kalibro revolveris ,,(duomenys neskelbtini) ME-Flobert ir 9 mm kalibro revolveris ,,Olympic 38“ yra priskiriami D kategorijos šaunamiesiems ginklams, kuriuos be leidimų gali įsigyti ir turėti juridiniai ir fiziniai asmenys nuo 18 metų.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Veikos kvalifikavimą pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. lemia šie objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą nuosprendis turi būti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Visos abejonės, kai išnaudojus visas galimybes, jų nepavyksta pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai.

Nors nukentėjusysis D. R. teisiamojo posėdžio metu teigė, jog kaltinamasis M. J. į jį šovė lauke prie garažo, o vėliau kaltinamasis M. J. pribėgo prie jo iš nugaros ir sudavė jam per rankas, tačiau teismas tiki kaltinamojo M. J. teisiamojo posėdžio metu duotais paaiškinimais, jog jis į nukentėjusįjį šaudė tik garaže ir nukentėjusiajam ranka nesudavė. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu šie kaltinamojo M. J. paaiškinimai buvo nuoseklūs, išsamūs ir tarpusavyje vieni kitiems neprieštaraujantys. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu liudytojas S. J. nurodė, jog, kaip kaltinamasis M. J. šaudė, jis nematė; ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. J. nurodė, jog jam atrodė, kad kaltinamasis M. J. šaudė garaže ir kategoriškai teigti, kad kaltinamasis M. J. šaudė lauke, jis negali, o teisiamojo posėdžio metu liudytojas S. J. paaiškino, kad išgirdo du ar tris šūvius garaže. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu liudytojas T. A. teigė, jog šūvių nematė, tik juos girdėjo ir kategoriškai teigti, ar buvo šaudoma lauke, ar garaže, jis negali. Šie liudytojų S. J. ir T. A. paaiškinimai tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu yra nuoseklūs, iš esmės vieni kitiems neprieštarauja, todėl jais netikėti teismui nėra pagrindo. Teismas netiki nukentėjusiojo D. R. paaiškinimais, duotais teisiamojo posėdžio metu dėl tos aplinkybės, jog kaltinamasis M. J. pribėgo prie jo iš nugaros ir sudavė jam per rankas, kadangi šie paaiškinimai yra paneigti liudytojų S. J. ir T. A. paaiškinimais, duotais teisiamojo posėdžio metu, kurie neprieštarauja ir jų paaiškinimams, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis D. R. nurodė, jog jis girdėjo, kaip kaltinamasis M. J. į ji šovė daugiau nei du kartus, tačiau kiek tiksliai kartų – nurodyti negalėjo, teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis D. R. taip pat tiksliai nenurodė, kiek kartų kaltinamasis M. J. į jį šaudė. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. J. tvirtino, jog iššovė du ar tris kartus. Ikiteisminio tyrimo metu T. A. nurodė, jog išgirdo gal apie 5 šūvius, tačiau tikslaus šūvių skaičiaus nurodyti negalėjo, o liudytojas S. J. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog išgirdo gal apie 5 šūvius, vėliau ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog girdėjo du ar tris šūvius, teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog išgirdo du ar tris šūvius. Teismas nenustatė jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių liudytojai S. J. ir T. A. galėtų apkalbėti kaltinamąjį M. J. ir/ar nukentėjusįjį D. R..

Atsižvelgdamas į visa tai, teismas šalina iš kaltinimo M. J. aplinkybę, jog jis, priėjęs prie suklupusio nukentėjusiojo D. R., nenustatytu daiktu jam trenkė per dešinę ranką, bei tikslina kaltinamojo M. J. iššautų šūvių skaičių, t.y. kaltinamasis M. J. šovė ne mažiau kaip 3 kartus.

Nusikaltimo padarymo vieta pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. yra viešoji vieta. Viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų.

Nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką ir nori taip veikti (Lietuvos Respublikos BK 15 str. 2 d. 1 p.).Visuomenės rimties trikdymas – tai vertimas savo elgesiu aplinkinius nepatogiai jaustis, pergyventi gėdos, baimės, pažeminimo jausmus. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. Visuomenės rimties sutrikdymą gali rodyti ir tai, kad žmonėms buvo sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, jei aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ir įstaigų veikla, sustabdytas eismas ir pan. Tai vertinamieji požymiai ir jų turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat nuo nusikalstamos veikos motyvų.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamojo M. J. tyčia nebuvo nukreipta pažeisti viešąją tvarką, demonstruoti nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdyti visuomeninę rimtį. Nei vienas byloje liudytoju apklaustas asmuo neparodė matęs patį įvykį, kuomet kaltinamasis M. J. šovė į nukentėjusįjį D. R., todėl nėra pagrindo kalbėti apie jų patirtą išgąstį. Kaltinamojo veiksmai bei kitos byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis M. J. nesuvokė savo veiksmų kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai svarbus jo veikos aspektas. Kaltinamasis M. J. paaiškino bei nukentėjusysis D. R. patvirtino, kad kaltinamojo veiksmuose dominavo asmeniniai motyvai, kas rodo, jog kaltinamojo M. J. veika buvo nukreipta ne prieš viešąją tvarką, bet prieš kitas įstatymo saugomas vertybes.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir teismui, įvertinusiam bylos nagrinėjimo teisme metu duotus kaltinamojo M. J., nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. R., liudytojų S. J. ir T. A. paaiškinimus bei ištirtus rašytinius įrodymus, nustačius, jog kaltinamasis M. J. šovė ne mačiau kaip 3 kartus garaže, o ne viešoje vietoje, t.y. kieme, ir nenustačius kaltinamojo M. J. tyčios pažeisti viešąją tvarką, kaltinamojo M. J. nagrinėjama 2011 m. sausio 19 d. veika perkvalifikuotina iš Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. į Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. – kaltinamasis M. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2011 m. sausio 19 d. apie 13.00 val., garaže, esančiame Miškininkų g., Kaišiadoryse, graižtviniu 6 mm kalibro devynšūviu revolveriu „(duomenys neskelbtini) ne mažiau kaip 3 kartus šovė į nukentėjusįjį D. R. ir sužeidė nukentėjusiajam D. R. dešinę blauzdą, padarydamas dvi šautines žaizdas dešinės blauzdos išoriniame paviršiuje, taip padarė nukentėjusiajam D. R. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Skirdamas bausmę kaltinamajam M. J., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 11 str. 3 d.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamasis M. J. iš esmės savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, po įvykio nukentėjusiajam D. R. padaryto sužalojimo atžvilgiu abejingas nebuvo, ką patvirtina tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo paaiškinimai teisiamojo posėdžio metu, todėl tai laikytina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.). Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis M. J. anksčiau teistas, teistumas išnykęs (b.l. 82-83, 86-92), iš dalies darbingas, niekur nedirba, registruotas darbo biržoje (b.l. 78, 93-94, 132), į Kaišiadorių PSC psichiatrinio ir narkologinio kabinetų įskaitą neįrašytas (b.l. 81), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l. 95-96). Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Kaišiadorių miesto seniūnijos nusiskundimų dėl kaltinamojo elgesio nėra gavusi (b.l. 98).

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 407 str. baudžiamųjų bylų dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. procesas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. Kaip matyti iš Kauno apskrities VPK Kaišiadorių raj. PK VTS PP tyrėjo S. V. 2011 m. sausio 19 d. tarnybinio pranešimo (b.l. 1) protokolas-pareiškimas iš nukentėjusiojo D. R. nepriimtas, kadangi jis buvo neblaivus, tačiau akivaizdu, jog D. R. nori ir prašo pradėti baudžiamąjį procesą M. J. atžvilgiu. Nors Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 14 d. nutartimi teismas atnaujino įrodymų tyrimą baudžiamojoje byloje ir išnaudojo visas procesinės prievartos priemones iškviesti nukentėjusįjį D. R. į teismo posėdį dėl tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo įvykusio konflikto aplinkybių išsiaiškinimo ir, esant įstatyme numatytiems pagrindams, nukentėjusiojo nuomonės dėl susitaikymo galimybės patikslinimo, tačiau iš 2011 m. birželio 30 d. teisiamajame posėdyje D. R. paaiškinimų ir baigiamosios kalbos matyti, jog nukentėjusysis D. R. dar iki įrodymų tyrimo teisme atnaujinimo išreiškė kategorišką pyktį kaltinamojo M. J. atžvilgiu, nemanė, jog kaltinamasis M. J. jo atsiprašė, ir pritarė prokuroro nuomonei dėl kaltinamajam siūlomos bausmės, teismas daro išvadą, jog Lietuvos Respublikos BK 38 str. numatytų sąlygų kaltinamąjį M. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nėra.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, kaltinamajam M. J. skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas, nustatant jam Lietuvos Respublikos BK 48 str. numatytus įpareigojimus.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. R. kaltinamajam M. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl 330,10 Lt turtinės ir 4669,90 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 20, 22, 24). Turtinės žalos dydis yra pagrįstas rašytiniais įrodymais (b.l. 23), todėl civilinio ieškovo ieškinio dalis dėl 330,10 Lt turtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo M. J. laikytinas pagrįstu ir tenkintinas visiškai.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. apibrėžia neturtinę žalą kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubausti kaltinamąjį ar pagerinti nukentėjusiojo turtinę padėtį, bet kompensuoti nukentėjusiajam dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtas fizines ir dvasines kančias. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (LR CK 6.250 str. 2 d.), todėl, pripažinus M. J. kaltu padarius Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, yra pagrindas tenkinti nukentėjusiojo civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti išgyvenimai, kurie nustatomi įvertinant sužalojimo sunkumą, išlikusį nukentėjusiojo sveikatos pakenkimą, galimybių praradimą. Kaip matyti iš specialisto išvados (b.l. 29) nukentėjusiajam D. R. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl patirto sužalojimo gydėsi apie dvi savaites, jam teko nuolat vaikščioti į ligoninę daryti perrišimus, gėrė raminamuosius, o šiuo metu jaučiasi gerai: nerimas praėjo, vaistų nebegeria. Taip pat teismas atsižvelgia ir į tai, kad jokių duomenų apie tai, kad patirti sužalojimai sukėlė kokį nors liekamąjį sveikatos pakenkimą, nėra. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat į tai, kad bet kokia nusikalstama veika visada asmenims sukelia neigiamus emocinius išgyvenimus, kas savaime nesudaro pagrindo atlyginti neturtinę žalą, teismas daro išvadą, kad prašoma priteisti suma neproporcinga patirtų sveikatos sužalojimų sunkumui, sužalojimų pasekmėms, dvasiniams išgyvenimams, todėl, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais ir siekiant protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros, nukentėjusiajam D. R. priteistinas 250,00 Lt neturtinės žalos atlyginimas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str. ir 303 str. 2 d., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., perkvalifikavus iš Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., ir paskirti jam 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, įpareigojant M. J. per šį laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., išskyrus atvejus, kai reikia būti darbe.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti M. J. palikti nepakeistą iki įsiteisės teismo nuosprendis, o nuosprendžiui įsiteisėjus, ją panaikinti.

Nukentėjusiojo D. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti iš M. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) D. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 330,10 Lt (tris šimtus trisdešimt litų dešimt centų) turtinės ir 250,00 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 1 p., Kauno apskrities VPK Kaišiadorių raj. PK saugomą daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – D kategorijos šaunamąjį ginklą 6 mm kalibro revolverį ,,(duomenys neskelbtini) ME-Flobert, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti iš M. J..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 4 p., Kauno apskrities VPK Kaišiadorių raj. PK saugomus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 kulką, 6 vnt. iššautų 6 mm šovinių ME-Flobert tūteles ir 3 vnt. 6 mm šovinius ME-Flobert, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 5 p., Kauno apskrities VPK Kaišiadorių raj. PK saugomus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – D kategorijos šaunamąjį ginklą 9 mm kalibro revolverį ,,Olympic 38“ su įdėtais 5 vnt. 9 mm šovinių ir dėklu, 5 vnt. 9 mm šovinius, 6 vnt. metalinių šratų, 4 vnt. 6 mm šovinius ME-Flobert, 8 vnt. iššautų 9 mm šovinių metalines tūteles, 6 vnt. guminių juodos spalvos šratų, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti savininkui M. J..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.