- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2005-10-18
- Bylos Nr.
- 2A-280
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiunas, Danute Milašiene, Maryte Mitkuviene
- Atsakovas
- uždarosios akcines bendroves ,,Skala”
- Ieškovas
- J.Jankausko, V.Petraškeviciaus
- Kategorijos
- 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo civiline byla pagal atsakovo uždarosios akcines bendroves ,,Skala” apeliacini skunda del Vilniaus apygardos teismo 2005 m. balandžio 15 d. sprendimo civilineje byloje Nr. 2-1137-53/05 pagal ieškovo J.Jankausko ir V.Petraškeviciaus tikrosios ukines bendrijos ,,Vikensta” ieškini atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Skala” del nuostoliu atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teiseju kolegija nustate:
Šalies argumentai
ieškovas J.Jankausko ir V.Petraškeviciaus tikroji ukine bendrija ,,Vikensta” kreipesi su ieškiniu i teisma prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Skala” 112594 Lt atliktu statybos darbu trukumams ištaisyti, 3377,82 Lt žyminio mokescio, 3540 Lt ieškovo turetu išlaidu del ekspertizes atlikimo, 2000 Lt išlaidu advokato pagalbai apmoketi. Ieškovas nurode, jog tarp ieškovo (užsakovo) ir atsakovo (rangovo) buvo sudaryta gyvenamojo namo statybos sutartis. 2002 metu balandžio menesi ieškovas pastebejo pastatyto namo broka. Per rangos sutartyje numatyta penkeriu metu garantini laikotarpi, ieškovas praše atsakova pašalinti statybos darbu trukumus, taciau trukumai pašalinti nebuvo. 2004 m. kovo 22 d. firma „Tyrimai ir projektai” tyrimo aktu nustate, jog defektu pašalinimo bendra verte sudaro 112594 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas ieškinio nepripažino ir nurode, jog pagal mineta rangos sutarti atsakovas atliko tik kai kuriuos statybos darbus, todel atsakovas negali prisiimti pilnos atsakomybes už atsiradusius defektus. Atsakovo nuomone defektai galejo atsirasti del nukrypimu nuo projekto, kurie buvo padaryti atsakovo pageidavimu. Projekto pakeitimus ieškovas pripažino, pasirašydamas atliktu darbu aktus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2005 m. balandžio 15 d. sprendimu patenkino ieškini iš dalies priteisdamas iš atsakovo ieškovo naudai 112594 Lt atliktu statybos darbu trukumams ištaisyti, 3377,82 Lt žyminio mokescio, o kitoje dalyje ieškini atmete. Teismas nustate, jog 1998 m. birželio 1 d. tarp ieškovo (užsakovo) ir atsakovo (rangovo) buvo sudaryta rangos sutartis Nr. 06/01 (toliau - Rangos sutartis), pagal kuria atsakovas isipareigojo atlikti žemes, gyvenamojo namo pamatu, perdangos, muro ir fasado sienu apdailos darbus, stogo irengimo darbus, o ieškovas isipareigojo pateikti projektine dokumentacija ir užtikrinti savalaiki finansavima. Ieškovas prieme atsakovo atliktus darbus 2000 m. spalio ir 2001 m. liepos menesiais už bendra 337724 Lt suma.
Rangos sutartimi buvo nustatytas 5 metu garantinis laikas. Pagal CK 6.697 straipsnio treciaja dali rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantini termina. Rangovas, siekdamas išvengti atsakomybes, turi irodyti, kad defektai atsirado del objekto ar jo daliu normalaus susidevejimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytu asmenu netinkamai atlikto remonto arba del užsakovo ar jo pasamdytu asmenu kitokiu kaltu veiksmu. Ši nuostata, teismo nuomone, nustato, jog defektu fakta privalo irodyti užsakovas, bet ju susidarymo priežastis, šalinancias rangovo atsakomybe, privalo irodyti rangovas.
Pirmosios instancijos teismo teigimu, ieškovas irode atliktu darbu defekto fakta, pateikdamas firmos „Tyrimai ir projektai” 2004 m. kovo 22 d. tyrimo akta. Atsakovo prašymu atliktos teismo statybines ekspertizes metu nustatyta, jog statant nama buvo nukrypta nuo projekto, o tai leme defektu atsiradima. Be to, defektai name galejo atsirasti del darbu, kuriuos vykde UAB „Skala”. Eksperto nuomone, pagrindines namo defektu priežastys yra šios: savavališkai keistas projektas, tam neturint projekto konstruktoriaus leidimo; nebuvo atlikta namo projekto ekspertize; namo statybos eiga nebuvo prižiurima technines priežiuros atstovo, objekte dirbo keli rangovai, kiekvienas iš kuriu atliko tam tikrus statybos darbus ir, tokiu atveju, butina itin griežta ir kompetentinga technine priežiura, kurios nebuvo.
Kaip nustate teismas, rangovo UAB „Vilsta” ir kitu asmenu, dirbusiu vidaus apdailos darbus objekte, veiksmais nebuvo atliekami darbai, del kuriu galejo atsirasti ekspertiziu aktuose nurodyti namo defektai. Namo statybos eiga nebuvo prižiurima technines priežiuros atstovo. Pagal normatyvinius reikalavimus, keliamus statybos darbams, R.Jankauskas, atsakovo ivardintas technines priežiuros vykdytoju, negalejo vykdyti objekto technines priežiuros.
Teismo teigimu, statybos darbu atlikimas rangovui - statybos imonei yra verslas. Jo atsakomybe už sutartiniu isipareigojimu, kurie yra verslo dalis, nevykdyma, taikytina pagal CK 6.256 straipsnio ketvirtaja dali, yra griežta, t.y. be kaltes. Atsakovas nepateike irodymu, kuriu pagrindu galima butu daryti išvada, kad defektai objekte atsirado ne del jo kaltes, del objekto ar jo daliu normalaus susidevejimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytu asmenu netinkamai atlikto remonto arba del užsakovo ar jo pasamdytu asmenu kitokiu kaltu veiksmu. Pagal CK 6.682 straipsnio antraja dali, jeigu statybos objektas ar jo dalis iki priemimo žuva ar sugadinamas del užsakovo pateiktu medžiagu, detaliu ar konstrukciju netinkamos kokybes arba del užsakovo netinkamu nurodymu vykdymo, rangovas turi teise reikalauti sumoketi jam visa sutartyje nustatyta darbu kaina, kai rangovas ivykde CK 6.659 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytas pareigas, o butent rangovo pareigas ispeti užsakova ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darba, kai: užsakovo nurodymu del darbo atlikimo budo laikymasis sudaro gresme atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui. Jeigu užsakovas nevykdo rangovo prašymu pakeisti medžiagas, detales, konstrukcijas ar nurodymus, del kuriu gali kilti gresme aplinkiniams ar butu iš esmes pažeisti statybos dokumentuose nurodyti normatyvai, rangovas privalo sutarti nutraukti. Teismo teigimu, atsakovas nepateike jokiu irodymu, patvirtinanciu, kad jis reikalavo iš ieškovo pakeisti jo siuloma stogo danga i projekte numatyta, kad ispejo del akmeniniu sienu storio pakeitimo. Atsakovas atliko darbus, numatytus Rangos sutartyje, jos nenutrauke ir todel defektai objekte atsirado del atsakovo kaltes. Atsižvelgiant i šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nuomone, iš atsakovo priteistina ieškovo nurodyta suma atliktu statybos darbu trukumams ištaisyti. Taciau ieškovo reikalavimas priteisti jo turetas išlaidas del ekspertizes atlikimo ir advokato pagalbai apmoketi atmestinas, kadangi ieškovas nepateike šias išlaidas patvirtinanciu dokumentu (CPK 88 str.).
Šalies argumentai
Atsakovas UAB ,,Skala” apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. balandžio 15 d. sprendima ir byla perduoti nagrineti pirmosios instancijos teismui, motyvuodamas tuo, kad:
1. Kaip konstatavo ekspertizes akte ekspertas V.Stauskis ieškovas, netinkamai vykdes statybos ir montavimo darbu priežiura, pažeide Statybos istatyma ir Statybos ir urbanistikos ministerijos 1997 m. balandžio 7 d. isakymu Nr. 56 patvirtinta organizacini tvarkomaji statybos technini reglamenta STR 1.09.03:1997. Projektines dokumentacijos neatitinkantys darbai atlikti ieškovo iniciatyva. Todel pagal CK 6.259 straipsni, kai prievole neivykdyta del abieju šaliu kaltes skolininko atsakomybe mažinama ar jis gali buti visiškai atleistas nuo atsakomybes. Vadovaujantis CK 6.697 straipsniu kartu su rangovu už garantiniu laikotarpiu atsiradusius defektus turi atsakyti statybos techninis prižiuretojas. Atsižvelgiant i tai, ieškinio kaina mažintina iki atsakovo siulomos defektu ištaisymo kainos, t.y. 23174 Lt. Apelianto gincijama suma sudaro 89376 Lt;
2. atsakovas neatsisake ištaisyti del jo kaltes atsiradusiu defektu. Tik apeliantui atsisakius pašalinti defektus, ieškovas gali juos pašalinti ukio budu ar kito rangovo jegomis, o faktiškas išlaidas išieškoti iš statini staciusio rangovo;
3. iš 2005 m. balandžio 12 d. teismo posedžio protokolo matyti, jog teismas pažeide CPK 183, 185 straipsnius, 186 straipsnio penktaja bei šeštaja dalis, nes remesi neprisiekusios šalies (R.Jankausko) paaiškinimais, neivertino visu, byloje esanciu, irodymu, o sprendima grinde išimtinai ieškovo pateiktais irodymais.
Atsiliepimas
Atsiliepimu i apeliacini skunda negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinejimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuciu sprendimo negaliojimo pagrindu patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.).
Teiseju kolegija absoliuciu sprendimo negaliojimo pagrindu nenustate (LR CPK 329 str. 2, 3 dalys).
Atsakovo apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimui naikinti ar keisti.
Atliktu darbu defektu faktas yra irodytas byloje esanciais irodymais, ir atsakovas savo apeliaciniu skundu defektu iš esmes negincija, taciau nesutinka su priteistom ju pašalinimo išlaidom.
Atsakovas nurodo, kad pagal tuo laikotarpiu galiojusi LR statybos ir urbanistikos ministerijos 1997-04-07 isakymu Nr. 56 patvirtinta organizacini tvarkomaji statybos technini reglamenta STR 1.109.03:1997 (jo 1.3 p.) statomam namui buvo privaloma technine priežiura. Ja vykde TUB narys Renvaldas Jankauskas (statytojas). Jis kaip priežiuros vykdytojas privalejo tikrinti atliktu statybos darbu ir montavimo darbu kokybe. Jam tinkamai neatlikus šiu pareigu, tenka ir atsakomybe. Todel mano, kad yra abieju šaliu mišri kalte ir atsakovo atsakomybe turetu buti mažinama.
Teiseju kolegija negali sutikti su šiais atsakovo argumentais.
Iš byloje esancios eksperto išvados (b.l. 37-40 t. 2) matyti, kad namo pagrindiniai defektai yra plyšiai išorinese ir vidinese sienose, cokolinio aukšto perdengimuose, pirmojo aukšto grindyse, nesandari stogo danga, nepakankamai gera horizontali ir vertikali hidroizoliacija. Šie defektai galejo atsirasti del darbu, kuriuos vykde atsakovas (UAB ,,Skala“), o ne del to, kad buvo netinkama priežiura.
Ne techninis prižiuretojas blogai atliko konkrecius darbus, o asmuo tuos darbus vykdantis.
Todel teiseju kolegija laiko, kad namo defektai atsirado del atsakovo nekokybiškai atliktu darbu, o ne del to, kad nebuvo tinkamos technines priežiuros.
Eksperto išvadose nurodyta, kad pagrindines defektu priežastys yra projekto keitimas, nebuvo atlikta projekto ekspertize, nebuvo prižiurima statybos eiga.
LR CK 6.659 str. nustato rangovui pareiga ispeti užsakova ir kol gaus nurodymus, sustabdyti darba, kai užsakovo nurodymu del darbo atlikimo laikymasis sudaro gresme atliekamo darbo tinkamumui ir tvirtumui, bei yra kitu nuo rangovu nepriklausanciu aplinkybiu, sudaranciu gresme atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar darbo saugumui.
Užsakovui nevykdant rangovu nurodymu jis turi teise atsisakyti sutarties: reikalauti atlyginti nuostolius.
Atsakovas nepateike jokiu irodymu, kad jis ispejo ieškova del projekto, medžiagu (stogo dangos bei sienu storio pakeitimo) ir del to, galimu neigiamu pasekmiu, kad reikalavo atlikti projekto ekspertize, bei paskirti kompetetinga technini prižiuretoja.
Atsakovui statybos darbai yra profesine veikla, jis turejo veikti kaip profesionalas ir kiekvienu atveju ispeti užsakova, jeigu jis duodavo netinkamus nurodymus, kuriu laikymasis grestu atliekamo darbo tinkamumui (kokybei).
Atsakovui, neispejus ieškovo del nurodytu aplinkybiu, ir tesiant darbus, jis atsako už atsiradusius daikto trukumus (LR CK 6.659 str. 2 d.).
Be to, kaip teisingai nurode pirmosios instancijos teismas atsakovas yra statybine imone, statybos jam yra verslas. Šalis siejo sutartiniai santykiai.
LR CK 6.256 str. 4 d. nustato, kad verslininko sutartine atsakomybe atsiranda be kaltes, nes verslininko tikslas gauti pelno. Verslas yra veikimas savo rizika, todel verslininkas turi prisiimti visa neigiamu savo veiklos padariniu rizika.
Atsakovas savo apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeide LR CPK 186 str. 5 ir 6 daliu nuostatas, t.y. R.Jankauskas neprisieke prieš duodamas paaiškinimus.
Taciau šis CPK normos pažeidimas nera pagrindas naikinti teismo sprendima.
Be to, kaip matyti iš teismo sprendimo motyvu, teismas nesireme R.Jankausko paaiškinimais.
Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateike lokalines remonto darbu (defektu ištaisymo) samatas, pagal kurias defektu ištaisymo išlaidos sudaro 23174 Lt.
Nagrinejant byla pirmosios instancijos teisme atsakovas ieškovo pateikto išlaidu ištaisymo dydžio negincijo.
Teiseju kolegija, ivertinusi byloje pateiktas firmos ,,Tyrimai ir projektai“ defektu ištaisymo išlaidu samatas, bei eksperto išvada, kad defektams pašalinti turi buti atlikti darbai nurodyti firmos ,,Tyrimai ir projektai“ ataskaitoje, laiko pagrista teismo priteista 112 594 Lt suma statybos darbu trukumams ištaisyti.
Be to, ieškovas informavo atsakova apie nekokybiškai atliktus darbus (2003-04-29 d. skundas b.l. 51 t. 1) ir reikalavo, kad atsakovas pašalintu nurodytus trukumus.
Taigi atsakovas turejo galimybe pats ištaisyti esamus defektus savo paskaiciuotomis kainomis.
Atsižvelgiant i nurodytas aplinkybes, teiseju kolegija daro išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagristas ir apeliacinio skundo motyvais nera pagrindo ji keisti ar naikinti.
Rezoliucinė dalis
Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2005 m. balandžio 15 d. sprendima palikti nepakeista.
Priteisti iš UAB ,,Skala“ i valstybes biudžeta 15,40 išlaidu susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu.