Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-09-20 · Administracinė byla Nr. AS-858-590-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-09-20
Bylos Nr.
AS-858-590-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pirm.), Irmantas Jarukaitis (pran.), Romanas Klišauskas
Pareiškėjas
UAB „Miesto energija“
Atsakovas
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui
Trečiasis asmuo
UAB „Ukmergės šiluma“
Administracinė byla Nr. AS858–590/2010Procesinio sprendimo kategorija 67. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2010 m. rugsėjo 20 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Miesto energija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Miesto energija“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui (tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Ukmergės šiluma“) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas UAB „Miesto energija“ skundu (b. l. 1–10, 80–89) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentą (toliau – ir Vilniaus RAAD) pašalinti padarytą pažeidimą: įpareigoti Vilniaus RAAD išbraukti iš UAB „Miesto energija“ 2006 m. sausio 3 d. išduoto taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo (toliau – ir TIPK) Nr. VR-4.7-V-02-U-14 (toliau – ir Leidimas) UAB „Ukmergės šiluma“ ir atkurti iki padaryto teisės pažeidimo buvusią padėtį, t. y. palikti galioti 2009 m. vasario 12 d. koreguotą taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. VR-4.7-V-02-U-14, išduotą 2006 m. sausio 3 d. UAB „Miesto energija“.

Pareiškėjas taip pat pateikė teismui prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdyti byloje ginčijamo Vilniaus RAAD 2010 m. liepos 1 d. koreguoto taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. VR-4.7-V-02-U-14 galiojimą. Prašymas grindžiamas tuo, kad, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali kilti neatkuriamų teisinių pasekmių, t. y. žalą gali patirti ne tik UAB „Miesto energija“, bet ir aplinka, o tai suponuoja viešojo intereso pažeidimą. Nepritaikius reikalavimų užtikrinimo priemonių UAB Ukmergės šiluma“ atliks aplinkos taršą, todėl bus padaryta žala aplinkai, kurios, vėliau išmokant piniginę kompensaciją, realiai nebūtų galima atkurti. Be to, trukdoma pareiškėjo, kuris yra teisėtas veiklos vykdytojas, kasdienė veikla. Todėl tam, kad nebūtų padaryta žala UAB „Miesto energija“ ir vartotojams, kurie turi teisę gauti UAB „Miesto energija“ teikiamas paslaugas, taikytina prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi (b. l. 91–92) atmetė pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad teismas priemonių reikalavimui užtikrinti gali imtis, jei, nesiėmus jų, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Vilniaus apygardos administracinis teismas pripažino, kad pareiškėjo argumentai yra paremti prielaidomis. Teismui patenkinus pareiškėjo prašymą ir įpareigojus Vilniaus RAAD išbraukti iš UAB „Miesto energija“ 2006 m. sausio 3 d. išduoto taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. VR-4.7-V-02-U-14 UAB „Ukmergės šiluma“ ir atkurti iki padaryto teisės pažeidimo buvusią padėtį, t. y. palikti galioti 2009 m. vasario 12 d. koreguotą taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. VR-4.7-V-02-U-14, išduotą 2006 m. sausio 3 d. UAB „Miesto energija“, iki sprendimo vykdymo buvusios padėties atkūrimas nepasunkėtų. Pareiškėjas apeliuoja į asmeninius nepatogumus, o byloje nėra įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad nesustabdžius Vilniaus RAAD 2010 m. liepos 1 d. koreguoto taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. VR-4.7-V-02-U-14 galiojimą iš esmės galėtų pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas būsimo teismo sprendimo įvykdymas. Todėl, pirmosios instancijos teismo nuomone, taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę yra netikslinga.

III.

Pareiškėjas UAB „Miesto energija“ atskiruoju skundu (b. l. 98–102) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 11 d. nutarties dalį, kuria atsakyta patenkinti pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir priimti naują nutartį – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2010 m. liepos 1 d. koreguoto taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. VR-4.7-V-02-U-14 galiojimo sustabdymą.

Pareiškėjas pažymi, kad ūkio subjektams taikoma civilinė atsakomybė, neatsižvelgiant į jų kaltę, už bet kokią žalą aplinkai arba realią jos grėsmę, atsiradusią dėl jų ūkinės veiklos. Nesustabdžius ginčijamo pakoreguoto taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo galiojimo, galėtų iš esmės pasunkėti būsimo teismo sprendimo šioje byloje vykdymas, nes padaryta žala aplinkai (arba reali jos grėsmė) yra sunkiai pašalinama ir (ar) atlyginama, be to, buvusios padėties atkūrimas pareikalautų nemažų finansinių, organizacinių ir techninių išteklių. Nesustabdžius pakoreguoto Leidimo galiojimo, UAB „Ukmergės šiluma“ eksploatuos įrenginius ir atliks aplinkos taršą. Pasekmių gamtai neįmanoma pašalinti, poveikis jai yra sunkiai atkuriamas. Teismui pripažinus, kad Leidimas pakoreguotas neteisėtai, piniginių kompensacijų išmokėjimas už aplinkai padarytą žalą bus apsunkintas. Be to, pripažinus, kad Leidimas pakoreguotas Leidimą neteisėtai, UAB „Ukmergės šiluma“ bus atsakinga ir už žalos aplinkai kilimo grėsmę, neatsižvelgiant į kaltę.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti atsižvelgta į, be kita ko, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims. Vilniaus RAAD išdavus pakoreguotą Leidimą, apsunkinama UAB „Miesto energija“ teisė vykdyti licencijuotą šilumos energijos tiekimą šilumos energijos vartotojams.

Pareiškėjas pabrėžia, kad, nesustabdžius pakoreguoto Leidimo, jame nurodytą veiklą vykdys UAB „Ukmergės šiluma“, kurios atžvilgiu išduotos licencijos vykdyti šilumos energijos tiekimo veiklą yra sustabdytos. Siekiant pašalinti teisinį neapibrėžtumą, kuomet nėra aišku, kas yra atsakingas už taršos ir prevencijos kontrolę ir priežiūrą, įskaitant pareigą atlyginti galimai padarytą žalą aplinkai, būtina taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti pakoreguotą Leidimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, jos netaikius, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 straipsnis).

Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-222/2010).

Įvertinus tokią teisės normą įstatymų leidėjo ketinimų (tikslų) aspektu ir vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-174/2009), darytina išvada, kad, sprendžiant pakoreguoto Leidimo galiojimo laikino sustabdymo klausimą, būtina nustatyti išskirtines aplinkybes, kurios rodytų, jog, nepritaikius šios reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti į viešąjį interesą, kuris turi būti užtikrintas kiekvienoje byloje, atsižvelgiant į interesų pusiausvyros principą. Šilumos ūkio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punkte yra įtvirtintas vienas iš Šilumos ūkio įstatymo tikslų, susijusių su viešuoju interesu šilumos ūkio srityje – mažiausiomis sąnaudomis užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą šilumos vartotojams. Šilumos tiekėjas yra ypatingas subjektas, kuriam keliami ypatingi reikalavimai, nustatyti Šilumos ūkio įstatyme, Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintose Šilumos tiekimo licencijavimo taisyklėse ir kituose susijusiuose teisės aktuose. Siekiant, kad vykdoma šilumos tiekimo veikla nepažeistų viešųjų interesų, susijusių su aplinkos apsauga, šilumos tiekėjas, siekiantis vykdyti veiklą, turi inter alia gauti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro įsakymu (Žin., 2005, Nr. 103-3829), nustatyta tvarka. Nurodyto TIPK leidimo turėjimas yra būtina sąlyga, vykdant šilumos tiekimą, todėl, Vilniaus RAAD panaikinus Leidimą, UAB „Miesto energija“ netenka ir teisės vykdyti šilumos tiekimo teritorijose, kuriose ji tai turi teisę daryti pagal jai suteiktą licenciją (b. l. 26).

Teisėjų kolegija pažymi, kad su TIPK leidimu susijusio šilumos tiekimo funkcijų perdavimas UAB „Ukmergės šiluma“ nagrinėjamu atveju sukelia neapibrėžtumą šilumos tiekimo rinkoje, iki galo nenustačius Leidimo pakeitimo teisėtumo. Pažymėtina, kad patenkinus pareiškėjo skundą ir atkūrus iki 2010 m. liepos 1 d. buvusią padėtį (Leidime nustatytą veiklą grąžinus vykdyti pareiškėjui) būtų antrą kartą perduodami (grąžinami UAB „Miesto energija“) šilumos įrenginiai (Leidime nustatytos katilinės), tuo tarpu, pripažinus, kad Leidimas koreguotas pagrįstai, reikėtų vieną kartą perduoti šilumos įrenginių eksploatavimą UAB „Ukmergės šiluma“. Todėl pabrėžtina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas labiau nei jų netaikymas užtikrintų viešąjį interesą, t. y. būtų mažesnė tikimybė, kad bus nutrauktas ar neužtikrintas šilumos tiekimas vartotojams.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 11 d. nutarties dalis dėl atsisakymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones laikytina nepagrįsta ir naikintina, o pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo UAB „Miesto energija“ atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 11 d. nutarties rezoliucinę dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių panaikinti ir išdėstyti ją taip: „patenkinti pareiškėjo UAB „Miesto energija“ prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdyti Vilniaus RAAD 2010 m. liepos 1 d. koreguoto taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. VR-4.7-V-02-U-14 galiojimą”.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius Irmantas Jarukaitis Romanas Klišauskas