Kauno apygardos teismo nutartis

2008-11-26 · Civilinė byla Nr. 2A-1469-343/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-11-26
Bylos Nr.
2A-1469-343/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Palubinskaitė (pran.), Algimantas Kukalis, Arvydas Žibas
Atsakovas
R.M.
Ieškovas
D.Ž.
Advokatai
Jurijus Kovalenka
Civilinė byla Nr.2A-1469-343/2008
Pirmosios instancijos teismo teisėja Aldona SakalauskienėProcesinio dokumento kategorija: 78.2.1; 121.21(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. lapkričio 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Palubinskaitės, kolegijos teisėjų Algimanto Kukalio ir Arvydo Žibo,

sekretoriaujant Editai Tamulaitienei,dalyvaujant atsakovui R.M., atsakovo atstovui advokatui Jurijui Kovalenkai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo R.M. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1865-652/2008 pagal ieškovės D.Ž. ieškinį atsakovui R.M. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškiniu (b.l. 2-3) ieškovė prašė pakeisti išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo R.M. ieškovės ir atsakovo sūnaus Ž.M., (duomenys neskelbtini), išlaikymui po ½ minimalios mėnesinės algos nuo 2008 m. balandžio 1 d. iki sūnaus pilnametystės. Ieškovė nurodė, kad atsakovo teikiamo išlaikymo suma- 130 Lt per mėnesį, priteista 2002 m. kovo 14 d. teismo sprendimu, yra per maža, kadangi ieškovės pajamos per mėnesį sudaro tik 1000 Lt, tuo tarpu išlaidos išlaikant vaiką didelės, jis dažnai serga, mokykloje lanko įvairius būrelius, pinigai reikalingi maistui, mokymo priemonėms, laisvalaikiui.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškinį (b.l. 16-18) atsakovas su ieškiniu iš dalies sutiko, prašė priteisti iš jo sūnaus išlaikymui po 185 Lt per mėnesį. Atsakovas nurodė, kad turi dar du nepilnamečius vaikus ir prisideda prie pilnamečio sūnaus iš pirmosios santuokos išlaikymo, nuolat teikia jiems išlaikymą, dalyvauja sūnaus Ž. auklėjime, dažnai su juo leidžia laisvalaikį. Atsakovas dirba UAB ,,Hronas“ montuotoju, jo vidutinis mėnesinis uždarbis yra apie 1900 litų, todėl galimybių mokėti ieškovės reikalaujamą išlaikymo sumą neturi galimybių.

Išvadą byloje pateikusi institucija Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (b.l. 33) ieškovės ieškinyje keliamą reikalavimą įvertino kaip pagrįstą.

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus rajono apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 15 d. sprendimu (b.l. 85-86) ieškinį patenkino iš dalies, pakeitė Alytaus rajono apylinkės teismo 2002 m. kovo 14 d. sprendimu priteistą išlaikymą Ž.M. iš atsakovo R.M., priteisė iš atsakovo R.M. nepilnamečio Ž.M. išlaikymui po 300 litų kas mėnesį nuo ieškinio į teismą padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant šias išmokas Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad šiomis išmokomis disponuos nepilnamečio motina D.Ž. uzufrukto teise, likusioje dalyje ieškinį atmetė, priteisė iš atsakovo valstybės naudai 61 Lt žyminį mokestį ir 12,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nurodė, kad ieškovės nurodyti vaiko poreikiai, šeimos išlaidos yra objektyvūs ir pagrįsti, tačiau nustatant priteistino išlaikymo dydį atsižvelgtina į tai, kad atsakovas išlaiko dar du nepilnamečius vaikus, todėl prašoma priteisti išlaikymo suma mažintina iki 300 Lt.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu (b.l. 90-91) atsakovas prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 15 d. sprendimą pakeisti, nustatyti vaiko išlaikymo dydį 185 Lt. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiamas išvadomis, prieštaraujančiomis byloje pateiktiems įrodymams apie šalių pajamas. Teismo nustatytas išlaikymo dydis palieka be išlaikymo atsakovo sutuoktinę, kuri yra vaiko priežiūros atostogose, ignoruoja atsakovo susitarimą dėl pilnamečio besimokančio sūnaus išlaikymo. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių minimalius vaiko poreikius ir nenurodė papildomų vaiko priežiūros išlaidų, remiantis kuriomis teismas galėjo nukrypti nuo lygybės principo (CK 3.198 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo vidutinis darbo užmokestis yra 1918,49 Lt, jo ir jo sutuoktinės išlaikymui reikalingi 1200 Lt, likusi suma, proporcingai padalijant ją keturiems atsakovo vaikams, atitinka atsakovo siūlomą priteisti išlaikymo sumą. Be to, sprendimo motyvuojamojoje dalyje nenurodytas teisinis pagrindas. Atsakovui sutikus didinti išlaikymo dydį proporcingai jo pajamoms, teismas, pažeisdamas CK 3.192 str. nuostatas, nepagrįstai nepasiūlė šalims užbaigti bylą šalių susitarimu. Pažeisdamas CPK 263 str. nuostatas, teismas nepasisakė dėl atsakovo atsiliepime į ieškinį pateiktų samprotavimų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija bylą išnagrinėjo neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą, pagrįstą, procesines ir materialines teisės normas atitinkantį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl nepilnamečiam vaikui priteistino išlaikymo dydžio. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. ir detalizuota CK 3.192 str. Nepilnamečiam vaikui teiktino išlaikymo dydis nustatomas randant proporciją tarp dviejų esminių įstatyme įtvirtintų kriterijų - vaiko poreikių bei tėvų turtinių galimybių tuos poreikius tenkinti (CK 3.192 str. 2 d.). Prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines įmokas yra tęstinio pobūdžio, paprastai vykdoma ilgą laiką, todėl pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK3.201 str., CPK 279 str. 5 d.). Vertinant vaiko poreikius, akcentuotinas CK 3.3 str. įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Išlaikymo dydžiui neatitinkant vaiko poreikių, apribojamos jo galimybės visapusiškai vystysis, pažeidžiami vaiko interesai. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Šeimos teisinius santykius reglamentuojančioje CK trečiojoje knygoje tiesiogiai nėra įvardintas atskaitos taškas, leidžiantis konkrečiai įvertinti vidutinio vaiko poreikius, todėl teismų praktikoje dažnai taikoma analogija su CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (CK 1.8 str. 1 d.). Būtent 800 Lt sumą, lygią bylos nagrinėjimo metu patvirtinto dydžio minimaliajai mėnesinei algai, kaip būtiną vaiko poreikiams patenkinti, įvardija ir ieškovė, neakcentuodama jokių specialių vaiko poreikių, kurie galėtų būti pagrindu nustatyti didesnę nei vidutinė poreikiams patenkinti būtiną pinigų sumą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad patvirtinant ieškinio padavimo metu galiojantį išlaikymo dydį (130 Lt), vaikui tebuvo penkeri metai, jis dar nelankė mokyklos, jo interesų ribos buvo siauresnės nei paauglystės amžiuje. Be to, 2002 m. ir pragyvenimo lygis buvo gerokai žemesnis, minimali mėnesinė alga buvo beveik dvigubai mažesnė, todėl akivaizdu, kad ir vaiko poreikiams patenkinti reikalinga suma šiuo metu yra iš esmės didesnė. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje pateikta Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada (b.l. 33). Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo abejoti tuo, jog vaiko poreikiai iš esmės pasikeitė, bei tuo, kad 800 Lt per mėnesį nagrinėjamoje situacijoje yra minimali vaiko poreikius užtikrinanti suma. Vertindamas tėvų galimybes teikti išlaikymą jų nepilnamečiam vaikui, pirmosios instancijos teismas nustatė faktines aplinkybes, jog nei ieškovė, nei atsakovas neturi nekilnojamojo turto ar transporto priemonių, ieškovės pajamos per mėnesį siekia apie 1000 Lt, atsakovo - apie 1900 Lt, atsakovas išlaiko dar du nepilnamečius vaikus. Šios aplinkybės apeliacinio proceso metu neginčijamos. Nors atsakovas nurodė išlaikąs ir savo pilnametį sūnų, jis nepateikė jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų, t.y. neįvykdė savo CPK 12 ir 178 str.,str. įtvirtintos pareigos. Atsakovas taip pat niekuo nepagrindė savo argumento, jog išlaiko ir savo žmoną, nepateikė įrodymų apie žmonos pajamas, nepaaiškino apeliaciniame skunde išdėstytos pozicijos, jog iš savo pajamų sutuoktinei, kuri yra savarankiškas, pilnametis ir darbingas asmuo, privalo skirti 600 Lt per mėnesį, tuo tarpu išlaikymo reikalingam nepilnamečiam vaikui - tik 185 Lt. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog atsakovas pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius, kad be priteistos išlaikymo sumos jis skiria savo nepilnamečiam vaikui ir daugiau lėšų, apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovas nurodė, jog patenkinus apeliacinį skundą ir sumažinus priteistiną išlaikymo sumą, atsakovui likusią pinigų dalį jis vis tiek skirs išlaidoms vaikui, dėl kurio išlaikymo dydžio teisme kilęs ginčas. Be to, pirmosios instancijos teismo posėdyje (b.l. 84) ieškovas nurodė sutinkantis, kad iš jo būtų priteista 250 Lt, tuo būdu patvirtindamas, jog mokėti tokio dydžio sumą jis turi galimybes. Svarbu ir tai, jog nustatydamas 300 Lt dydžio išlaikymo sumą pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į aplinkybę, jog atsakovas išlaiko dar du nepilnamečius vaikus, be to, atsakovui, net ir skiriant kiekvienam vaikui po 300 Lt, lieka dar 1000 Lt per mėnesį, tuo tarpu ieškovei, kuri, atsižvelgiant į sumažintą atsakovo vaikui skiriamą išlaikymo dalį, pati privalo skirti proporcingai didesnę sumą, t.y. 500 Lt (800 Lt-300 Lt = 500 Lt) per mėnesį, lieka tik 500 Lt. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, jog dar labiau mažinti atsakovo pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką pastarojo ir ieškovės sąskaita nėra jokio pagrindo.

Vadovaujantis CPK 328 str., iš esmės teisingo ir pagrįsto teismo sprendimo negalima naikinti vien formaliais pagrindais. Apeliaciniame skunde teigdamas, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo padaryti civilinio proceso teisės normų pažeidimai, atsakovas nenurodė, kaip šie pažeidimai galėjo įtakoti priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Dėl nurodytos priežasties pastarieji apeliacinio skundo argumentai vertintini kaip formalūs, dėl to atmestini.

Atmetus apeliacinį skundą iš atsakovo priteistinos bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo patirtos su procesinių dokumentų įteikimu susiję išlaidos. Iš atsakovo taip pat priteistina 61Lt žyminio mokesčio, mokėtino už apeliacinį skundą, nes atsakovas, paduodamas apeliacinį skundą jo nesumokėjo, tačiau jo skundas buvo priimtas nagrinėti ir išnagrinėtas.

Atsižvelgdama į aukščiau nurodytus argumentus, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo R.M. (duomenys neskelbtini) valstybei 4,05 Lt (keturis litus 5 ct) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti ir 61Lt žyminio mokesčio, viso – 65,05 Lt .

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Kolegijos pirmininkė Rūta PalubinskaitėKolegijos teisėjai Algimantas KukalisArvydas Žibas