Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Aušros Rimkevičiūtės skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutarties, kuria privataus kaltintojo S. J. skundas su bylos medžiaga persiųstas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir jo atlikimo bendra proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017 m. birželio 16 d. Kauno apylinkės teisme gautas nukentėjusiojo S. J. skundas dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka E. S., kuris kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.2017 m. lapkričio 20 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi bylos medžiaga perduota prokuratūrai, konstatavus, kad byla teisiamajame posėdyje nebuvo pradėta nagrinėti, todėl įstatymų leidėjui panaikinus privataus kaltinimo institutą, procesas turi vykti bendra tvarka, t. y. atliekamas ikiteisminis tyrimas ir byla su prokuroro surašytu baigiamuoju dokumentu – kaltinamuoju aktu, pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ar pagreitinto proceso tvarka, perduodama į teismą.Skunde aukštesnės instancijos teismui Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja prašo panaikinti 2017 m. lapkričio 20 d. Kauno apylinkės teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Skunde nurodoma, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3, 22, 57, 58, 256, 293, 312, 317, 320, 322 ir 324 straipsnių pakeitimo, 34 straipsnio ir XXX skyriaus pripažinimo netekusiais galios įstatymo, įsigaliojusio 2017 m. spalio 1 d., 15 straipsnyje numatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos nagrinėti privataus kaltinimo bylos baigiamos nagrinėti vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiomis privataus kaltinimo bylų nagrinėjimą reglamentuojančiomis nuostatomis. Vyriausiojo prokuroro pavaduotoja pažymi, kad Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 28 d. ir 2017 m. gruodžio 5 d. nutartimis analogiškose situacijose konstatavo, jog apylinkės teismas nepagrįstai nukentėjusiųjų skundus su bylos medžiaga persiuntė prokuratūrai. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad BPK 415 straipsnyje (redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 1 d.) įtvirtintas privataus kaltinimo bylų nagrinėjimas teisme, o šio straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad privataus kaltinimo bylose įrodymų tyrimas pradedamas nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo paskelbimu. Aiškinant šią normą gramatiškai, akivaizdu, jog kalbama apie vieną iš bylos nagrinėjimo stadijų – įrodymų tyrimą, ir nėra pagrindo išvadai, kad jo nepradėjus, laikoma, kad nepradėtas ir pats bylos nagrinėjimas. Todėl apylinkės teismo priimta nutartis turi būti naikinama.Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Aušros Rimkevičiūtės skundas tenkinamas.Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su privataus kaltinimo baudžiamosios bylos Nr. PK-1511-288/2017 medžiaga, skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvais bei apeliantės skundo teiginiais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai interpretavo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3, 22, 57, 58, 256, 293, 312, 317, 320, 322 ir 324 straipsnių pakeitimo, 34 straipsnio ir XXX skyriaus pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XIII-626 (priimtas 2017 m. liepos 11 d., įsigaliojo 2017 m. spalio 1 d.) (toliau – Įstatymas) nuostatas, todėl nepagrįstai bylos medžiagą perdavė prokuratūrai ikiteisminio tyrimo pradėjimui ir jo atlikimui bendra proceso tvarka.Prokurorė nesutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad nukentėjusiojo S. J. skundas dėl privataus kaltinimo bylos pradėjimo prieš E. S. nebuvo pradėtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Prokurorės teigimu, šiuo atveju nebuvo pradėtas tik įrodymų tyrimas, kas laikytina viena iš bylos nagrinėjimo stadijų, tačiau ne pats bylos nagrinėjimas. Tuo remdamasi prokurorė prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir bylą grąžinti teismui tolesniam nagrinėjimui. Pagrindo nesutikti su šiuo prašymu nenustatyta.Vadovaujantis Įstatymo 14 straipsniu, nuo 2017 m. spalio 1 d. buvo pripažintas netekusiu galios BPK XXX skyrius, reglamentavęs privataus kaltinimo bylų procesą. To paties Įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iki šio Įstatymo įsigaliojimo pradėtos nagrinėti privataus kaltinimo bylos baigiamos nagrinėti vadovaujantis iki šio Įstatymo įsigaliojimo galiojusiomis privataus kaltinimo bylų nagrinėjimą reglamentuojančiomis nuostatomis. Taigi, ši teisės norma skirta tam, kad užtikrintų sklandų pereinamąjį laikotarpį pakeistoms BPK nuostatoms taikyti ir teisinių santykių stabilumo garantavimui.Iš pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiojo S. J. privataus kaltinimo skundas su priedais Kauno apylinkės teisme buvo gautas 2017 m. birželio 16 d. (b. l. 1-44), 2017 m. liepos 4 d. numatytas taikinamasis posėdis (b. l. 49), tačiau bylos nagrinėjimas atidėtas, nes negalėjo dalyvauti E. S. advokatas. Kitas taikinamasis posėdis suplanuotas 2017 m. liepos 20 d., tačiau bylos nagrinėjimas ir vėl atidėtas, nes posėdyje dėl sveikatos problemų negalėjo dalyvauti pats E. S. (b. l. 53). 2017 m. rugsėjo 14 d. taikinamojo posėdžio metu privatus kaltintojas ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo nesusitaikė (b. l. 59-60), todėl 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartimi teismas perdavė nukentėjusiojo S. J. skundą nagrinėti viešame teisiamajame posėdyje 2017 m. spalio 9 d. (b. l. 63-64). Į 2017 m. spalio 9 d. teisiamąjį posėdį neatvyko nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo E. S., todėl bylos nagrinėjimas atidėtas iki 2017 m. spalio 31 d. (b. l. 83). Minėtu laiku į teisiamąjį posėdį neatvyko E. S. gynėjas advokatas R. G., todėl bylos nagrinėjimas atidėtas iki 2017 m. lapkričio 14 d. (b. l. 87). 2017 m. lapkričio 14 d. kaltinamojo gynėjas pateikė prašymą dėl bylos grąžinimo prokurorui ikiteisminio tyrimo vykdymui (b. l. 90-91), 2017 m. lapkričio 20 d. priimta skundžiama nutartis.Skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis apie atliktus procesinius veiksmus ir priimtus sprendimus, daro išvadą, jog apylinkės teismo sprendimas neatitinka Įstatymo 15 straipsnio 2 dalies esmės. BPK 415 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 1 d.) numato, kad privataus kaltinimo bylų nagrinėjimas teisme vyksta pagal BPK V dalyje nustatytas taisykles su BPK 415-417 straipsniuose numatytomis išimtimis. Taigi, BPK įtvirtina šias bylos nagrinėjimo stadijas: bylos parengimas nagrinėti teisme, parengiamoji teisiamojo posėdžio dalis, įrodymų tyrimas, baigiamosios kalbos ir kaltinamojo paskutinis žodis bei nuosprendžio priėmimas. Privataus kaltinimo byla teisme pradedama nagrinėti iš esmės teismui priėmus nutartį nukentėjusiojo skundą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje, nes šia nutartimi užbaigiama bylos parengimo nagrinėti teisme stadija. Iki teisiamojo posėdžio teismas turi atlikti BPK 414 straipsnyje numatytus veiksmus, t. y. pradėti tirti įvykio aplinkybes arba pavesti jas per nustatytą laikotarpį ištirti prokurorui (jei teisėjas negali savarankiškai jų nustatyti), rinkti duomenis apie kaltininką ir nukentėjusįjį ir pan. Šioje byloje apylinkės teismo nutartis perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje buvo priimta 2017 m. rugsėjo 20 d., t. y. iki įsigaliojant Įstatymui, todėl vadovaujantis jau minėta Įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi, baigiamasis procesinis sprendimas šioje byloje turėjo būti priimtas pagal iki šio Įstatymo įsigaliojimo galiojusias privataus kaltinimo bylų nagrinėjimą reglamentuojančias nuostatas. Aplinkybė, kad dėl procesinių kliūčių (vieną kartą kaltinamojo, kitą kartą jo gynėjo neatvykimas į teisiamąjį posėdį) šioje byloje apylinkės teismas negalėjo pradėti ir nepradėjo įrodymų tyrimo, nereiškia, kad teismas po 2017 m. spalio 1 d. įgijo teisę nukentėjusiojo skundą persiųsti prokuratūrai. Toks apylinkės teismo aiškinimas prieštarauja Įstatymo 15 straipsnio 2 daliai. Remiantis išdėstytu, apylinkės teismo nutartis naikinama ir byla grąžinama apylinkės teismui tolesniam nagrinėjimui.