Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokuroro S. Povilauskio, nukentėjusiojo R. K. ir nuteistojo A. D. apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio, kuriuo:

pagal Lietuvos Respublikos BK 189 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 189 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant po dalį švelnesnių bausmių, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. nuteistas už tai, jog 2008-10-24, apie 17:00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, UAB (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam R. K. pardavė - realizavo bendrininkų, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, 2008-10-10 (duomenys neskelbtini), išsinuomotą bei pagal sudarytą nuomos sutartį nustatytu laiku negrąžintą didelės vertės turtą - 10500 eurų (36254,4 litų) vertės automobilį „Ford Focus", belgiškais valst. Nr. (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad šis automobilis gautas nusikalstamu būdu;

be to, A. D. nuteistas už tai, jog laikotarpyje nuo 2008-07-17 iki 2008-10-24, 16:00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, neturėdamas teisėto pagrindo įgijo dokumentą - A. K. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir laikė šį dokumentą nuo įgijimo momento iki 2008-10-24, 17:00 val., bei 2008-10-24, apie 17:00 val., UAB (duomenys neskelbtini), parduodamas nukentėjusiajam R. K. žinomai nusikalstamu būdu įgytą automobilį „Ford Focus", belgiškais valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo jį sudarant pirkimo - pardavimo sutartį, prisistatydamas svetimu A. K. vardu bei siekdamas tai patvirtinti;

be to, A. D. nuteistas už tai, jog 2008-11-07, apie 17:20 val., ties (duomenys neskelbtini), pasikėsino parduoti - realizuoti bendrininkų, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, 2008-10-10 (duomenys neskelbtini), išsinuomotą bei pagal sudarytą nuomos sutartį nustatytu laiku negrąžintą didelės, 10500 eurų (36254,4 litų) vertės, automobilį „Skoda Roomster" belgiškais valst. Nr. (duomenys neskelbtini) žinodamas, kad šis automobilis gautas nusikalstamu būdu, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

dėl pasikėsinimo realizuoti žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 189 str. 2 d., A. D. paskirti laisvės atėmimo bausmę 3 metams;

dėl fizinio asmens dokumento neteisėto panaudojimo pagal LR BK 302 str. 1 d., A. D. paskirti laisvės atėmimo bausmę 4 metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1,4 d., paskirtas bausmes subendrinti su pagal LR BK 189 str. 2 d., paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 6 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti:

popierinės šluostės skiautę, loterijos bilietus (2 vnt), daktiloskopinę plokštelę, maitinimo elementų pakuotę, tamponą su DNR pėdsakais, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti;

A. D. pasą, raktą su grandinėle, SIM korteles (4 vnt.), mobiliojo ryšio telefonus „Samsung" (duomenys neskelbtini), „Nokia" (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti savininkui A. D..

Mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 7260" ((duomenys neskelbtini), raudonos spalvos), grąžinti savininkei V. P.

Šiaulių apskrities VPK kasoje saugomus iš A. D. sulaikymo metu paimtus 140 litų konfiskuoti ir perduoti nukentėjusiajam R. K. ieškiniui padengti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Apeliacinio proceso metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuratūros ir nukentėjusiojo apeliacinius skundus atmesti, prokuroras pašė prokuratūros skundą tenkinti, nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusysis prašė jo apeliacinį skundą tenkinti.

Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokuroro S. Povilausko apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nukentėjusiojo R. K. ir nuteistojo A. D. apeliaciniai skundai atmestini, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-11-06 nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, dėl neteisingai paskirtos bausmės ir netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 p., 2 p., 4 p.).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį A. D. atžvilgiu, įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą dėl A. D. kaltės, padarius, nusikaltimus, numatytus, Lietuvos Respublikos BK 189 str. 2 d., 302 str. 1 d., 22 str. 1 d. – 189 str. 2 d., tačiau netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo normas, reglamentuojančias bausmės skyrimą, dėl ko neteisingai paskyrė bausmes ir netinkamai išsprendė daiktinių įrodymų klausimą, todėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-11-06 nuosprendis keistinas.

Dėl teismo nustatytų faktinių nusikaltimų padarymo aplinkybių ir kitų nuteistojo apeliacinio skundo argumentų.

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. D. ginčija faktines nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 189 str. 2 d., 302 str. 1 d., 22 str. 1 d. – 189 str. 2 d. padarymo aplinkybes, t. y. neigia padaręs minėtas nusikalstamas veikas ir prašo jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, neįrodžius jo dalyvavimo padarant jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Paminėtina tai, kad nuteistasis neneigia pardavinėjęs automobilius, tačiau teigia, kad jis nežinojo, jog jie gauti neteisėtu būdu.

Tačiau šiuos apelianto teiginius apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais ir konstatuoja, kad nuteistojo A. D. apeliaciniame skunde nurodytus teiginius, kuriais jis neigia savo kaltę, paneigia nukentėjusiojo R. K., liudytojų L. K., B. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje duoti nuoseklūs ir tapatūs parodymai (1 t. b. l. 9-10, 19-20, 62-63, 65-66, 83-84, 4 t. b. l. 11-12). Teismas neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, kadangi jie siejasi su kitomis bylos aplinkybėmis, su – apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad A. D. telefone „Nokia“ ((duomenys neskelbtini)) 2008-10-07 išsaugota informacija – „M. K. (duomenys neskelbtini)“ (2 t. b. l. 140-145), su 2009-04-24 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu, iš kurio matyti, jog L. K. atpažino K. Ž. kaip asmenį, kuriai panaudojus suklastotą dokumentą, buvo išduotos dvi kreditinės kortelės su M. K. duomenimis (2 t. b. l. 38-39). Be to, kaip matyti iš kito A. D. telefono „Samsung“ (duomenys neskelbtini)), kuris buvo paimtas iš nuteistojo kratos metu, apžiūros protokolo, 2008-10-09 21:52:49 val. gauta SMS žinutė – pasisveikinimas atvykus į (duomenys neskelbtini) (2 t. b. l. 146-150). Iš Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos rašto matyti, kad pagal (duomenys neskelbtini) teisėsaugos įstaigų pateiktą informaciją automobilis „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra paieškomas kaip pasisavintas laikotarpyje nuo 2008-10-10. Automobilis išsinuomotas M. K. ir A. G. pagal pateiktus asmens dokumentus. Papildomai pranešta, jog automobilį „Skoda Roomster“ 2008-10-10 iš kompanijos (duomenys neskelbtini) išsinuomavo M. K. ir A. G., automobilis negrąžintas (1 t. b. l. 50, 174, 176-179). Taigi A. D. mobiliuose telefonuose ir SIM kortelės esančios informacijos analizė patvirtina, jog A. D. palaikė ryšius su automobilius „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Skoda Roomster“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išsinuomojusiais ir siekiančiais juos neteisėtai parduoti asmenimis bei pats buvo Belgijoje 2008-10-09, t. y. vieną dieną prieš K. Ž. ir A. G. išnuomojant minėtus automobilius, ką patvirtina A. D. telefone „Samsung“, kuris buvo paimtas iš nuteistojo kratos metu, rastas SMS pranešimas, iš kurio matyti, kad 2008-10-09 21:52:49 val. A. D. buvo Belgijoje (2 t. b. l. 146-150).

Išdėstytų duomenų visumos pagrindu ir vertinant loginę įrodymų grandinę, t. y. vertinant įrodymus neatsietai, bet gretinant su visa bylos medžiaga, darytina išvada, jog A. D. tiek parduodamas automobilį „Ford Focus“, tiek bandydamas parduoti automobilį „Skoda Roomster“ žinojo apie tai, kad automobiliai gauti ir realizuojami neteisėtu būdu ir sąmoningai veikė taip pat neteisėtai, automobilio „Ford Focus“ pardavimo sutarties sudarymo metu jis prisistatė ne savo vardu, o pirkėjui paprašius asmens dokumento, pateikė svetimą asmens tapatybės kortelę, tokiu būdu suprasdamas ir žinodamas savo daromų veikų neteisėtumą, kas dar kartą patvirtina apie jo žinojimą dėl minėtų automobilių neteisėto įgijimo ir jų perdavimo.

Taigi, minėtos aplinkybės paneigia apelianto kaltės neigimą ir parodo, kad visgi A. D. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 189 str. 2 d., 302 str. 1 d., 22 str. 1 d. – 189 str. 2 d. Nuteistojo A. D. parodymai, kuriais jis neigia kaltę prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, kas rodo, A. D. bandymą sušvelninti savo teisinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismas nuteistojo parodymus, kuriais jis neigia savo kaltę, atmeta, ir vertina juos kaip jo gynybinę versiją.

Dėl konkrečios baudžiamosios bylos įrodymų vertinimo paminėtina tai, kad esminė įrodymų vertinimo taisyklė yra suformuluota BPK 20 str. 5 d. Čia nurodoma, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Šiuo konkrečiu atveju pirmos instancijos teismas pakankamai atsižvelgė į byloje esančių faktinių duomenų visetą, sugretino nukentėjusiojo, liudytojų parodymus su kitomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, taip pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. D. pripažino kaltu ir nuteisė pagal jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Nuteistojo skunde nurodyti teiginiai, jog ikiteisminio tyrimo ir teisminio tyrimo metu, nesurinkta neginčijamų įrodymų, kad jis pažinojo bendrininkus A. G. ir K. Ž. bei, kad nėra surinkta jokių įrodymų, kad jis asmeniškai iki nusikaltimo padarymo ir po nusikaltimo padarymo bendravo su A. G. ir K. Ž., atmestini. Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. D. telefonuose ir SIM kortelėse („Nokia“, „Samsung“) esančios informacijos analizė patvirtina, kad A. D. palaikė ryšius su automobilius „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Skoda Roomster“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išsinuomojusiais ir siekiančiais juos neteisėtai parduoti asmenimis, t. y. K. Ž. ir A. G., kadangi byloje nustatyta, jog K. Ž. išnuomojo automobilius M. K. vardu kartu su A. G., o iš A. D. paimto telefono apžiūros protokolo matyti, kad jame 2008-10-07 išsaugota informacija – „M. K. (duomenys neskelbtini) (2 t. b. l. 140-145). Atsižvelgus į paminėtą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nuteistasis visgi bendravo su bendrininkais K. Ž. ir A. G. bei pats buvo Belgijoje prieš automobilių „Ford Focus“ ir „Skoda Roomster“ nuomos sutarčių sudarymą, ką patvirtina iš A. D. telefono „Samsung“ (duomenys neskelbtini), kuris buvo paimtas iš nuteistojo kratos metu, apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad A. D. 2008-10-09 21:52:49 val. buvo Belgijoje (2 t. b. l. 146-150).

Nuteistojo skunde nurodyti teiginiai, jog ikiteisminio tyrimo metu ir teisme jis minėjo, kad savo telefonus davė pasinaudoti M., kuris jam davė parduoti automobilius ir teigia, jog jam (M.) ir buvo adresuotos jo telefone rastos žinutės, atmestini. Paminėtina tai, kad apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, į prokuroro klusimą – kaip jo telefone atsirado minėta žinutė, A. D. atsakė - „nežinau kaip mano telefone atsirado SMS pranešimas iš Belgijos, gal kai baliavojome, savo telefoną buvau davęs draugui“, kas rodo A. D. parodymų nenuoširdumą ir jų kaitą. Be to, A. D. telefone „Samsung“, buvo rasta SMS žinutė gauta 2008-10-09 21:52:49 val., kurioje buvo parašytas pasisveikinimas atvykus į Belgiją (2 t. b. l. 146-150), taigi, minėtas SMS pranešimas rodo, kad telefonas buvo prisijungęs prie Belgijos mobilaus ryšio tinklų operatorių, dėl ko minėtas SMS pranešimas negalėjo būti gautas per atstumą, o tik būnant Belgijoje, kas paneigia, jog apeliantas buvo davęs pasinaudoti telefoną kitiems asmenims.

Nuteistojo skunde nurodyti teiginiai, kad jis, pagal Kaišiadorių apylinkės teismo sprendimą, privalėjo būti namuose nuo 22 val., iki 06 val., tokie jo laisvės apribojimai galiojo nuo 2009 07 21 iki 2009 10 13, o pagal rastą žinutę telefone, jis 2008 10 09 turėjo būti Belgijoje, ten laukti, kol 2008 10 10 13 val. bus išnuomoti automobiliai ir jais grįžti į Lietuvą, tokiu būdu, pasak apelianto, jis vienu metu negalėjo būti Belgijoje ir namuose (duomenys neskelbtini) m. bei tai, kad jis neturėjo tikslo, likus iki bausmės pabaigos 4 d., pažeisti nustatytus laisvės apribojimus ir grįžti į laisvės atėmimo vietą, jog neturi vairuotojo pažymėjimo, ir jam užsienyje vairuoti automobilį be vairuotojo pažymėjimo, būtų problemiška, atmestini. Pažymėtina tai, kad vairuotojo pažymėjimo neturėjimas ir teismo apribojimų buvimas nepagrindžia apelianto deklaruojamo nekaltumo ir neduoda pagrindo teigti, kad vairuotojo pažymėjimo neturėjimas ir teismo apribojimų buvimas gali būti tos aplinkybės, kurios pagrįstų jo nekaltumą.

Kitas nuteistojo skunde nurodytas teiginys, jog parduodant automobilį „Ford Focus" buvo paprašyti automobilio dokumentai, jis padavė visus dokumentus, kuriuos jam perdavė su automobiliu, automobilį parduoti pasiūlęs M., ir, kad jis pats neprisistatė K. pavarde, atmestini. Kaip matyti iš nukentėjusiojo R. K. parodymų, draudėjas, nukentėjusiojo prašymu padarė pardavėjo, t. y. A. D. pateiktos asmens tapatybės kortelės kopiją, kas rodo, kad A. D. buvo pateikęs svetimą tapatybės kortelę kaip savo, ją įgijo ir laikė neteisėtai. Paminėtina ir tai, kad netikėti nukentėjusiojo parodymais teismas neturi pagrindo, kadangi jie siejasi su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, bei nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, bei bylą nagrinėjant teisme, yra tapatūs.

Nuteistojo skunde nurodytas teiginys, kad negalima tikėti liudytoju B. K., kuris nespalvotoje nuotraukoje įžiūrėjo ryžus jo plaukus, bei nebuvo apklaustas teisme liudytoju, atmestinas. Apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas ir apklaustas liudytojas B. K., kuris patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jis tą žmogų, kuris atvarė automobilį, atpažino iš nuotraukų, jam buvo pateikta daug nespalvotų nuotraukų, prieš atpažinimą jis apibūdino, kaip atrodė tas vaikinas, pasakė, kad vaikino plaukai „ryži“. Taigi, liudytojas B. K. jau prieš atpažinimą buvo pasakęs, kad to vaikino (A. D.) plaukai „ryži“, o A. D. atpažino ne iš jo „ryžų“ plaukų nespalvotoje nuotraukoje, kaip teigia nuteistasis, bet iš bendrų veido bruožų.

Taigi, apeliacinės instancijos teismui liudytojo B. K. parodymai A. D. atpažinimo dalyje abejonių nekelia, todėl teismui nėra pagrindo jais netikėti. Tačiau aukštesnės instancijos teismas, esant abejonėms ir prielaidoms, atmeta liudytojo B. K. parodymus dalyje, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kur jis parodė, kad „tai tas pats žmogus, kuris dieną atvežė magnetolą“ kadangi, kaip liudytojas parodė 2010-03-26 teismo posėdžio metu, jis padarė tik prielaidą, kad magnetolą atnešė ir automobilį atvarė tas pats žmogus, nes tą pačią dieną buvo atnešta magnetola, o vakare atvarytas automobilis, dėl ko jis pamanė, kad tai tas pats žmogus, nors jo nematė.

Atsižvelgiant į paminėtą, ir nesant pagrindo apelianto A. D. skunde nurodytais motyvais ir argumentais tenkinti jo skundo, nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl nukentėjusiojo R. K. apeliacinio skundo.

Nukentėjusysis apeliaciniame skunde iš esmės akcentuoja tai, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas nepatvirtino, jog automobilio pirkimo - pardavimo sutartis yra suklastota dėl ko jis prašo pripažinti šį dokumentą sudariusį asmenį K. D. bendrininku šioje byloje ir nustatyti klastojimo faktą ir priteisti iš pardavėjo ir įmonės, kurios darbuotojas sudarė suklastotą oficialią pirkimo-pardavimo sutartį, patirtą turtinę žalą.

Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad šioje byloje procesas vyksta dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 189 str. 2 d., 302 str. 1 d. ir 22 str. 1 d. – 189 str. 2 d., padarymo, dėl ko nukentėjusiojo skunde nurodyti teiginiai nėra tiesioginis šios bylos nagrinėjimo dalykas. Paminėtina tai, kad kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas teisminio nagrinėjimo metu nustatė, kad 2008-10-24 apie 17:00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, UAB- (duomenys neskelbtini) buvo galimai suklastotas oficialus dokumentas - automobilio „Ford Focus", (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartis ir apie tai pranešė Šiaulių miesto apylinkės prokurorui. Taigi, apylinkės teismas, nustatęs galimai padarytos nusikalstamos veikos požymius pranešė apie tai prokurorui, dėl ko, dėl galimai suklastoto oficialaus dokumento - automobilio „Ford Focus", (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutarties turėjo būti pradėtas atskiras ikiteisminis tyrimas, kuris ir nustatys ar tikrai buvo suklastotas oficialus dokumentas, t. y. automobilio „Ford Focus", (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartis ir tik tada bus sprendžiamas klausimas dėl sutartį forminusių asmenų atsakomybės, dėl ko, kiti nukentėjusiojo skunde nurodyti prašymai - priteisti iš pardavėjo ir įmonės patirtą turtinę žalą, negali būti tenkinami.

Dėl prokuratūros apeliacinio skundo argumentų ir bausmės.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su prokuratūros skunde nurodytu teiginiu, jog A. D. bausmė pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 189 str. 2 d., paskirta nesilaikant Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnyje numatytų bausmių skyrimo taisyklių, t. y., kuomet nustatyta tik baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, ko pasėkoje paskirta nepagrįsta ir neteisinga bausmė tiek už šią nusikalstamą veiką, tiek galutinė subendrinta bausmė.

Lietuvos Respublikos BK 61 str. įtvirtinta nuostata, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas nenustatė A. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bet nustatė baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 189 str. 2 d., 22 str. 1 d. ir 189 str. 2 d. padarytos veikiant bendrininkų grupėje.

Lietuvos Respublikos BK už tyčinio apysunkio nusikaltimo, numatyto LR BK 189 str. 2 d., padarymą yra numatyta laisvės atėmimo bausmė iki ketverių metų. A. D. padarytas nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 189 str. 2 d. pasibaigė pasikėsinimo stadijoje dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi siekdamas pabėgti iš įvykio vietos, jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Taigi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio nuostatomis, asmeniui turėtų būti skirtina laisvės atėmimo bausmė aukščiau vidurkio, o A. D. apylinkės teismas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 189 str. 2 d. skyrė 2 metus laisvės atėmimo, t. y. žemiau nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis (vidurkis 2 m. 1 mėn. 15 d.), to visiškai nemotyvuodamas, kuom, pirmosios instancijos teismas už šią nusikalstamą veiką skyręs minėtą laisvės atėmimo bausmę netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio nuostatas. Remiantis išdėstytu, A. D., už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 189 str. 2 d. padarymą, skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant aukščiau sankcijoje numatyto laisvės atėmimo bausmės vidurkio.

Taipogi, kaip matyti iš apylinkės teismo nuosprendžio, teismas, A. D. už tyčinio apysunkio nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d., padarymą skyrė 2 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo, kas atitinka švelnesnę bausmę nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis (vidurkis 3 m. 1 mėn. 15 d.), savo sprendimo visiškai nemotyvuodamas, nors už minėto nusikaltimo padarymą yra numatyta laisvės atėmimo bausmė iki šešerių metų.

Vertinant A. D. asmenybę - teistas 4 kartus, iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro, šiuos nusikaltimus padarė būdamas recidyvistas, po lygtinio paleidimo iš pataisos namų termino pasibaigimo praėjus 13 dienų (po bausmės atlikimo už sunkų nusikaltimą - tyčinį nužudymą), nedirba, nesimoko, nėra registruotas darbo biržoje, kas rodo, jog A. D. būdamas laisvėje nesiėmė jokių aktyvių veiksmų tikslu - dorai gyventi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad teismų praktikoje įtvirtinta, jog skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Atsižvelgiant į paminėtą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. D. už Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. padarymą, netinkamai atsižvelgė į Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d., numatytus bausmės skyrimo aspektus: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, motyvus, tikslus, veikimo mąstą, kaltininko asmenybę, t. y. tik deklaratyviai pasisakęs dėl šių aukščiau minėtų aplinkybių, iš esmės jų neįvertino, nemotyvavo, ko pasėkoje skyrė per švelnią bausmę. Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistojo A. D. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnis, kaltės forma, motyvas bei tikslas, neigiamai charakterizuojama asmenybė, asmens pavojingumas visuomenėje, polinkis daryti nusikalstamas veikas bei pareikštų įtarimų (kaltinimų) turinys, kiekis ir apimtis buvo įvertinta netinkamai, neatsižvelgta į bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų visumą, ko pasėkoje buvo paskirta BK 41 straipsnyje numatytų tikslų neįgyvendinanti, prieštaraujanti bausmių skyrimo principams, per švelni laisvės atėmimo bausmė, dėl ko, A. D. bausmė, už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. padarymą, griežtinama, jos dydį nustatant aukščiau sankcijoje numatyto laisvės atėmimo bausmės vidurkio.

Be to, kaip matyti iš apylinkės teismo nuosprendžio, teismas neišsprendė daiktinių įrodymų klausimo, nors Lietuvos Respublikos BPK 307 str. 6 d. 2 p., įtvirtinta, jog nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi būti nurodomi sprendimai dėl daiktinių įrodymų likimo, tačiau šiuo atveju sprendimas dėl daiktinių įrodymų likimo nuosprendyje nepriimtas, o tik nurodoma, jog daiktiniai įrodymai: A. D. pasas, popierinės šluostės skiautė, mobiliojo ryšio telefonai (3 vnt.), SIM kortelės (3 vnt.), raktas su grandinėle, loterijos bilietai (2 vnt.), daktiloskopinė plokštelė, maitinimo elementų pakuotė, tamponas su DNR pėdsakais, saugomi prie bylos iki atskiro sprendimo. Taipogi, kaip matyti iš bylos medžiagos, Šiaulių apskrities VPK kasoje laikomi sulaikymo metu iš A. D. paimti 140 litų, o apylinkės teismo nuosprendžiu, šis klausimas taip pat neišspęstas, dėl ko nuosprendis keistinas, dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p., 4 p.,

nusprend ž i a:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-11-06 nuosprendį pakeisti:

A. D. pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 189 str. 2 d. - paskirti laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams;

A. D. pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. - paskirti laisvės atėmimo bausmę 3 (trejiems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant su paskirta bausme pagal Lietuvos Respublikos BK 189 str. 2 d., prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti:

popierinės šluostės skiautę, loterijos bilietus (2 vnt), daktiloskopinę plokštelę, maitinimo elementų pakuotę, tamponą su DNR pėdsakais, sunaikinti;

A. D. pasą, raktą su grandinėle, SIM korteles (4 vnt.), mobiliojo ryšio telefonus „Samsung" (duomenys neskelbtini), „Nokia" (duomenys neskelbtini), grąžinti savininkui A. D.

Mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 7260" ((duomenys neskelbtini), raudonos spalvos), grąžinti savininkei V. P.

Šiaulių apskrities VPK kasoje saugomiems iš A. D. sulaikymo metu paimtiems 140 Lt taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą siekiant užtikrinti nukentėjusiojo R. K. civilinio ieškinio patenkinimą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nukentėjusiojo R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo A. D. apeliacinį skundą atmesti.