- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-10-10
- Bylos Nr.
- 2K-475/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Josifas Tomaševičius (pirm.), Alvydas Pikelis, Gintaras Goda (pran.)
- Nuteistasis
- L. P.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Josifo Tomaševičiaus, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Gintaro Godos,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. P. kasacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio, kuriuo L. P. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 3 dalį 5 MGL (625 Lt) dydžio bauda. Taip pat skundžiama 2006 m. vasario 2 d. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, kuria L. P. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. P. nuteistas už tai, kad 2004 m. gegužės 27 d., apie 11.54 val., Biržų r., (duomenys neskelbtini), vairuodamas UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį „Land Rover“ (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 65 ir 172 punktų reikalavimus – važiavo žvyrkeliu apie 90 km/h greičiu neprisisegęs saugos diržų ir vežė keleives – K. ir M. P. – neužsegtais saugos diržais, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, dėl to nesuvaldė savo vairuojamo automobilio, apsivertė ir atsitrenkė į pakelėje esantį medį; eismo įvykio metu keleivėms K. ir M. P. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu L. P. prašo panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 7 d. nuosprendį ir 2006 m. vasario 2 d. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį ir bylą nutraukti.
Kasatorius teigia, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, negalėjo remtis autoįvykio vietos planu ir 2005 m. sausio 25 d. specialisto išvada Nr. 3875, nes nebuvo laikytasi autoįvykio vietos plano sudarymo tvarką reglamentuojančios Policijos patrulių veiklos instrukcijos – kasatoriui nebuvo duotas pasirašyti įvykio vietos planas. Anot L. P., įvykio aplinkybės plane užfiksuotos neteisingai: nurodyti netikslūs matmenys, kuriais remdamasis specialistas apskaičiavo kasatoriaus stabdymo kelią, plane yra netikslumų dėl L. P. transporto priemonės paliktų vėžių atvaizdavimo; gynėjos prašymas atlikti parodymų patikrinimą vietoje buvo atmestas. Teismas neįvertino aplinkybės, kad A. N. vairuojamas automobilis staiga iš šalutinio kelio išvažiavo į pagrindinį ir tai turėjo įtakos L. P. veiksmams – minėtą aplinkybę patvirtina liudytojų M. ir K. P. nuoseklūs parodymai, be to, 2005 m. sausio 25 d. specialisto išvadoje teigiama, kad A. N. vairuojamas automobilis, išvažiuodamas iš šalutinio kelio, galėjo turėti įtakos L. P. veiksmams – staigiam automobilio stabdymui, nukreipiant jį į kairę nuo pradinės judėjimo krypties, dėl ko jis nesuvaldė automobilio ir apsivertė, tik tada, jei prieš artėjantį automobilį „Land Rover“, kurį vairavo L. P., A. N. vairuojamas automobilis iš šalutinio kelio išvažiavo sukeldamas realią grėsmę eismo saugumui.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
BK 281 straipsnio 3 dalyje numatyta kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo kvalifikuota sudėtis. Inkriminuojant kaltininkui BK 281 straipsnio 3 dalį būtina nustatyti visus tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nusikalstamos veikos sudėties požymius. Pagal BK 281 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Ši nusikalstama veika padaroma tik esant neatsargiai kaltės formai. Tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad L. P. padarė eismo įvykį pažeidęs Kelių eismo taisykles (KET). Nuosprendyje pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad kasatorius pažeidė Kelių eismo taisyklių 172 ir 65 punktų reikalavimus. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusių KET (2003 m. balandžio 1 d. įsigaliojusi redakcija) 65 punkte numatyta, kad vairuodamas motorinę transporto priemonę su įrengtais saugos diržais, vairuotojas privalo būti juos užsisegęs ir nevežti keleivių su neužsegtais saugos diržais. KET 172 punkte nurodyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, taip pat pasirinkti saugų greitį, atsižvelgdamas į eismo intensyvumą, krovinio ir transporto priemonės ypatumus, jų būklę, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę.
Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais kasatoriaus argumentus, kad rėmimasis netinkamai sudarytu autoįvykio vietos planu kasacine tvarka apskųstuose teismų sprendimuose yra pagrindas šiuos sprendimus panaikinti. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimuose remiamasi duomenimis, kurie atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytas duomenų pripažinimo įrodymais sąlygas. Autoįvykio vietos apžiūros protokolas ir jo priedas (planas) gauti nepažeidžiant Policijos patrulių veiklos instrukcijos, patvirtintos Policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 87 punkto – protokolą pasirašė visi dalyvavę apžiūroje asmenys (A. K., M. Ž. ir A. N.), o planą – jį sudaręs asmuo (A. K.), t. y. parašu patvirtino įvykio vietos apžiūros metu nustatytų aplinkybių teisingumą. Autoavarijos vietos apžiūros protokolas ir jo priedas (planas) surašyti iki ikiteisminio tyrimo pradžios šioje byloje, o pradėjus ikiteisminį tyrimą šie dokumentai pridėti prie baudžiamosios bylos. Tiriant ir nagrinėjant bylą jie turėjo duomenų šaltinio – dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, statusą. Šiuose dokumentuose nurodyti duomenys buvo tikrinami apklausiant protokolą ir planą pasirašiusius asmenis. Nustatant reikšmingas įvykio aplinkybes, naudotasi specialiomis žiniomis – t. y. gauta specialisto išvada. Tai leidžia daryti išvadą, kad įrodinėjimo procesas nagrinėjamoje byloje vyko tinkamai išnaudojant visas galimas ir būtinas įrodinėjimo priemones, vertinant visus surinktus duomenis.
Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas įvertino įrodymus ir atskirai, ir kaip visumą nepažeisdamas BPK numatytų taisyklių. Kasatorius plano nepasirašė dėl objektyvių priežasčių - sudarius planą dėl būtinybės jam teikti medicinos pagalbą jis jau nebuvo įvykio vietoje. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, kasatoriaus parašo nebuvimas ant plano nėra pagrindas nesiremti šiuo planu baudžiamojoje byloje darant išvadas. L. P. kasaciniame skunde nurodomos plane padarytos klaidos ir netikslumai (įvažiavimų į sodus skaičius, jų plotis, žvyrkelio plotis ir pan.) susiję su faktinių bylos aplinkybių nustatymu. Faktinės bylos aplinkybės nustatomos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teismuose. Kasacinės instancijos teismas iš naujo faktinių aplinkybių nenustato, o vadovaudamasis BPK 376 straipsnio 1 dalimi teismo nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. Faktinės aplinkybės byloje nustatytos nepažeidžiant BPK numatytos tvarkos. Proceso metu L. P. turėjo teisę teikti argumentus dėl eismo įvykio kilimo priežasčių, ginčyti autoįvykio vietos apžiūros protokole ir jo priede (plane) užfiksuotus duomenis ir tokia teise pasinaudojo. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė autoįvykio mechanizmą, patikrino ir kasatoriaus keltą versiją dėl pasirinkto saugaus automobilio greičio autoįvykio metu bei dėl techninės galimybės įveikti jam važiuojant iškilusią kliūtį nebuvimo ir pagrįstai ją atmetė. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje yra išsamiai atsakyta į L. P. pareikštus prieštaravimus dėl autoįvykio plane užfiksuotų duomenų netikslumo.
Specialisto išvada, kaip įrodymu, taip pat nėra pagrindo abejoti, nes duomenys, kuriais remiantis buvo atlikta specialisto išvada Nr. 3875, yra patikrinti apklausiant visus reikšmingus parodymus galėjusius duoti asmenis. Specialisto išvadoje yra akcentuojama pagrindinė autoįvykio kilimo sąlyga techniniu požiūriu – susidariusioje eismo situacijoje nesuvaldymas vairuojamo automobilio „Land Rover“ (duomenys neskelbtini) dėl vairuotojo L. P. važiavimo žvyrkeliu pasirinktu apie 90 km/h greičiu, paneigiant L. P. nurodytą autoįvykio mechanizmo versiją. Įrodymų grandinę papildo ir specialisto parodymai teisme, kuriais taip pat kategoriškai paneigiama kasatoriaus iškelta versija dėl autoįvykio mechanizmo. Ir pirmosios, ir apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad tarp kasatoriaus padarytos veikos (KET 172 ir 65 punktų pažeidimų) ir padarinių – eismo įvykio ir sunkaus nukentėjusiųjų sveikatos sutrikdymo, egzistuoja priežastinis ryšys, taip pat įvertino L. P. kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo (tačiau nenurodė, kad kasatorius veikė nusikalstamai pasitikėdamas, t. y. numatė, jog nepasirinkdamas saugaus važiavimo greičio ir veždamas keleives, neprisisegusias saugos diržų, gali sukelti autoįvykį, dėl kurio gali būti sunkiai sutrikdyta K. ir M. P. sveikata, bet lengvabūdiškai tikėjosi tokių padarinių išvengti). Nėra pagrindo konstatuoti, kad teismai netinkamai vertino įrodymus ir taip padarė esminių BPK pažeidimų.
Kasatorius neteisingai kasaciniame skunde nurodo, kad gynėjos prašymas atlikti parodymų patikrinimą vietoje buvo atmestas. L. P. gynėja pateikė prašymą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atlikti eksperimentą (BPK 197 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas šį prašymą nagrinėjo ir atmetė, nurodydamas įtikinamus motyvus (negalima atkurti buvusios įvykio aplinkos dėl objektyvių priežasčių).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
L. P. kasacinį skundą atmesti.