- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-08-18
- Bylos Nr.
- A2.6.-11970-536/2016
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Kategorijos
- 2.7.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus m. apylinkės teismo teisėjas Valerij Paškevič, išnagrinėjęs administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 2 d., 128 str. 1 d., bylą
Aprašomoji dalis
nustatė:
2016-07-30 apie 18 val. 20 min. Vilniaus m. Pelesos bei Dariaus ir Girėno gatvių sankryžoje V. D., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET) vairavo automobilį „VW Sharan“, valstybinės registracijos numeris „T13604“, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, ir rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone.
Pažeidėjas V. D. savo paaiškinime kaltu prisipažino (b. l. 2).
Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės pareigūnų tarnybinių pranešimų duomenimis 2016-07-30 apie 18 val. 20 min. Vilniaus m. Pelesos bei Dariaus ir Girėno gatvių sankryžoje buvo pastebėtas ir Geležinkelio g. sustabdytas automobilis „VW Sharan“, valstybinės registracijos numeris „T13604“, kurio vairuotojas V. D. rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemonėmis. Tikrinant duomenimis paaiškėjo, kad jis neturi teisės vairuoti šios kategorijos tramnsporto priemones (b. l. 4, 5).
Taigi pažeidėjo paaiškinimo ir policijos pareigųnų tarnybinių pranešimų duomenų visetas leidžia teigti, kad administracinio teisės pažeidimo protokole (toliau – protokolas) minimomis aplinkybėmis V. D., vairuodamas automobilį, rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone. Tuo jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 2 d.
Teisėjo vertinimu protokole neteisingai nurodoma, kad V. D. neturėjo teisdės vairuoti tos kategorijos transporto priemones, kuriai priskiriamas automobilis „VW Sharan“.
Iš bylos medžiagos (b.l. 7-8) matyti, kad V. D. Lietuvoje vairuotojo pažymėjimas išduotas nebuvo, o pats jis yra Baltarusijos pilietis.
LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 str. 3 d. nustato, kad asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones patvirtina įrašas Kelių transporto priemonių vairuotojų registre ir valstybės įmonės „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas, taip pat vairuotojų pažymėjimai, išduoti policijos įstaigų. Pagal to paties įstatymo 13 str. 5 d. motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir policijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ar muitinės pareigūno reikalavimu pateikti nustatytos formos dokumentą, patvirtinantį teisę vairuoti transporto priemonę bei kitus Kelių eismo taisyklėse nurodytus dokumentus. Nurodoma, kad Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 m. Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 m. Ženevos ir 1968 m. Vienos konvencijų dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas.
LR Vidaus reikalų ministro 2008-09-10 įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 37 p. įtvirtinta, kad asmens, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvei priklausančioje valstybėje, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas Lietuvos Respublikoje laikomas netinkamu ir gali būti keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius teorijos egzaminą.
V. D. nuo 2010-03-22 laikinai gyvena Lietuvoje, periodiškai ir nepažeisdamas nustatytos tvarko pratęsdamas leidimo laikinai čia gyventi galiojimo terminus. Duomenų, kad jis būtų deklaravęs išvykimą iš gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, nėra. Tai reiškia, kad Taisyklių 37 p. prasme V. D. jam inkriminuoto pažeidimo padarymo metu buvo nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas ir todėl, negavęs Lietuvos Respublikoje nustatyta tvarka vairuotojo pažymėjimo, jis Lietuvos teritorijoje neturėjo ne tik teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemones, prie kurios priskiriamas automobilis „VW Sharan“, bet neturėjo teisės vairuoti bet kokios kategorijos transporto priemones.
Taigi, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, V. D. protokole minimomis aplinkybėmis vis dėlto vairavo protokole nurodytą automobilį ir tuo padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 128 str. 1 d.
Motyvuojamoji dalis
Skiriant nuobaudos rūšį ir dydį atsižvelgiama į tai, kad V. D. kaltu padaręs teisės pažeidimus prisipažino, tačiau jis turi galiojančių administracinių nuobaudų už sistemingai daromus KET pažeidimus (b.l. 10-21), iš jų 2 (baudos) 2016-03-30 ir 2016-06-09 buvo paskirtos pagal Lietuvos Respublikos ATPK 128 str. 1 d. Tai sunkina jo atsakomybę. Šių paskirtų baudų pažeidėjas nesumokėjo (b.l. 12) ir per trumpą laiką vėl, pakartotinai, padarė analogišką teisės pažeidimą. Tai reiškia, kad baudų skyrimas pažeidėjui jokio prevencinio poveikio nedaro, ir jis toliau piktybiškai nesilaiko nurodytų teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai V. D. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 2 d. skirtina maksimalaus dydžio šios normos sankcijos ribose bauda, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 128 str. 1 d. jam skirtinas areštas. Skirtinos nuobaudos subendrintinos laikantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d. numatytų taisyklių.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286-287 str., teisėjas
nutarė
V. D. pripažinti kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK:
124¹ str. 2 d., ir paskirti jam aštuoniasdešimt šešių eurų dydžio baudą;
128 str. 1 d., ir paskirti jam dvidešimties parų trukmės arešto nuobaudą.
Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d. pagrindu šias V. D. paskirtas administracines nuobaudas subendrinti ir paskirti jam galutinę subendrintą dvidešimties parų trukmės arešto nuobaudą.
Nutarimas per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. apylinkės teismą.