Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2006 m. lapkričio 2 d. nuosprendžio, kuriuo

A. G. nuteistas pagal BK 129 str. 1 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakciją) laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Iš nuteistojo A. G. priteista 2365,97 Lt turtinės žalos ir 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam J. S. .

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. nuteistas už tai, kad 2005 m. spalio 31 d., apie 12-14 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje esančios R. V. K. individualios lentpjūvės kieme, plyta, lazda ir kietais bukais daiktais sudavė A. S. apie keturiolika smūgių į galvą, vieną smūgį į dešinį dilbį ir vieną kartą jį pastūmė ir nukentėjusįjį pargriovė. Taip jis padarė A. S. muštines dešinio momens ir dešinės pakaušio pusės žaizdas su skeveldriniais dešinio momenkaulio, dešinio smilkinkaulio ir pakauškaulio dešinės pusės lūžiais, kairio momenkaulio, kairio smilkinkaulio ir kaktikaulio dešinės pusės linijiniais lūžiais, kaukolės pamato vidurinės ir užpakalinės duobių linijiniais lūžiais, galvos smegenų dešinės momeninės skilties sumušimu, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos dangalais virš dešinio pusrutulio ir galvos smegenų kietojo dangalo sužalojimais, muštines žaizdas pakaušyje, dešiniame momenyje, dešinės speninės ataugos srityje ir dešinės ausies kaušelyje, odos nubrozdinimus dešinėje kaktos pusėje, nosies nugarėlėje, odos nubrozdinimus ir poodinę kraujosruvą dešinio dilbio ištiesiamajame paviršiuje, dėl ko nuo muštinių dešinio momens ir dešinės pakaušio pusės žaizdų su atvirais skeveldriniais dešinio momenkaulio, dešinio smilkinkaulio ir pakauškaulio dešinės pusės lūžiais, kairio momenkaulio, kairio smilkinkaulio ir kaktikaulio dešinės pusės linijiniais lūžiais, kaukolės pamato vidurinės ir užpakalinės duobių linijiniais lūžiais, galvos smegenų dešinės momeninės skilties sumušimu ir kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais virš dešinio smegenų pusrutulio A. S. mirė. Tokiu būdu A. G. A. S. nužudė.

Nuteistasis A. G. apeliaciniame skunde nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka, nes nusikaltimo nepadarė ir A. S. nenužudė. Tą dieną su A. S. net nebuvo susitikęs ir toje vietoje, kur buvo padarytas nusikaltimas, jis nebuvo. Teismas neišsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir priėmė nepagrįstą nuosprendį, nes byloje nėra jokių jo kaltės įrodymų. Įvykio vietoje nerasta jo pirštų atspaudų ir jo avalynės pėdsakų, ant jo drabužių nebuvo rasta nužudytojo kraujo pėdsakų, nėra ir jokių kitų įrodymų, patvirtinančių patį jo buvimą nusikaltimo vietoje. Tie bylos duomenys, kuriais teismas rėmėsi priimdamas nuosprendį, nebuvo patikrinti. Teismas patikėjo melagingais ikiteisminio tyrimo pareigūnų parodymais, o jo parodymus atmetė. Jis mano, kad juo nebuvo patikėta dėl jo praeities ir todėl, kad jis anksčiau buvo tris kartus teistas. Kaltinime nurodytą dieną jis buvo namuose su mažamečiu vaiku, tačiau jam žinoma, kad tą dieną, apie 12 valandą, su nužudytoju kalbėjosi J. K. . Ikiteisminio tyrimo pradžioje policijos pareigūnai vežė jį į įvykio vietą ir viską jam rodė, nors ta vieta jam ir taip buvo gerai žinoma, nes ten dažnai visi girtaudavo. Jis buvo pateikęs prašymą Šiaulių rajono apylinkės teismui surengti posėdį ir norėjo patikslinti savo parodymus, taip pat pageidavo, kad būtų apklausti kiti liudytojai, tačiau šis jo prašymas buvo atmestas. Su nuosprendžiu jis nesutinka ir dėl iš jo priteistų turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo sumų. Šioje byloje turi būti ištirti neteisėti ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai, liudytojais turi būti apklausti R. V. K. , V. Ž. , A. R. , J. G. ir J. K. , su jais turi būti padarytos akistatos. Prašo nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą teismui nagrinėti iš naujo.

Teismo posėdyje nuteistasis A. G. ir jo gynėjas prašo nuteistojo A. G. apeliacinį skundą patenkinti ir A. G. išteisinti. Prokuroras prašo nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti iš dalies, nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį. A. G. išteisinti neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Apeliacinis skundas tenkinamas. Nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis. A. G. išteisinamas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. (BPK 329 str. 1 p.).

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, atlikus įrodymų tyrimą ir dar kartą ištyrus tuos pačius ir naujus įrodymus, kolegija daro išvadą, kad šie įrodymai A. G. dalyvavimo A. S. nužudyme nepatvirtina, todėl priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Visų teisminio nagrinėjimo metu vykusių apklausų metu, pirmosios instancijos teisme, o po to ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nuteistasis A. G. kaltu neprisipažino. Jis parodė, kad A. S. nenužudė, o kaltinime nurodytą dieną su juo net nebuvo susitikęs. A. G. parodė, kad paskutinį kartą A. S. matė 2005 m. spalio 30 d. gatvėje, kai per Gruzdžių miestelį važiavo automobiliu kartu su pažįstamais V. Ž. ir A. R. . 2005 m. spalio 31 d. ryte, maždaug 9-9.30 val., jis iš savo namų dviračiu nuvažiavo pas V. Ž. , ten jau buvo A. R. . Trise jie gėrė vyną maždaug iki 11 val., o po to jis dviračiu parvažiavo namo ir ten visą dieną prabuvo su savo mažamečiu sūnumi, daugiau iš namų niekur nebuvo išėjęs. Nors grįždamas dviračiu iš V. Ž. jis važiavo pro R. V. K. lentpjūvę, tačiau A. S. nebuvo sutikęs ir jo nematė. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje A. G. nurodė ir kai kurias naujas aplinkybes. Jis parodė, kad grįždamas dviračiu namo prie R. V. K. lentpjūvės pamatė V. B. su dar dviem jo pažįstamais, kurių jis dabar neprisimena. Sustojęs prie lentpjūvės jis su V. B. trumpai pakalbėjo ir V. B. jam davė išgerti vyno. Iš ten, kur lentpjūvės kieme gėrė vyną su V. B. , ta vieta, kur vėliau buvo surastas nužudytas A. S. , nesimatė. Po to jis grįžo namo ir daugiau niekur nebuvo išėjęs. Nuteistasis parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo prisipažinęs kaltu todėl, kad bylos tyrėja D. S. prieš jį naudojo psichologinę, o kriminalinės policijos pareigūnai K. S. bei V. D. dar ir fizinę prievartą. Prieš oficialias apklausas K. S. ir V. D. visaip įkalbinėdavo jį prisipažinti, aiškino, kad už tai jam nieko blogo neatsitiks. Jį kankino elektrošoku, be to, girdydavo degtine. Prieš nuveždami apklausai pas ikiteisminio tyrimo teisėją pareigūnai irgi davė jam gerti degtinės ir apklausos metu jis buvo neblaivus. Kokius reikia duoti parodymus, jam pasakydavo tie patys pareigūnai, o dalį tų parodymų sugalvojo ir jis pats. Parodymų patikrinimo vietoje metu jis parodė vietą, kur buvo nužudytas A. S. , nes apie tai jau buvo žinoma visiems miestelio gyventojams, be to, ta vieta jam ir anksčiau buvo gerai žinoma. R. V. K. lentpjūvės kieme visi dažnai girtaudavo, todėl jis žinojo, kaip atrodo tas kiemas ir net buvo matęs tą patį metalo lakštą, kuriuo buvo surastas uždengtas A. S. lavonas. Verčiamas pareigūnų jis prisipažino kaltu, o vėliau net ir teisme yra prašęs tik sušvelninti jam paskirtą bausmę. Taip elgėsi neturėdamas išeities, nes galvojo, kad juo, anksčiau teistu asmeniu, teismas vis tiek nepatikės. Tačiau iš tikrųjų jis yra visiškai nekaltas, A. S. nenužudė, o kas tai padarė, jis nežino.

Iš nuosprendžio matosi, kad šiuos A. G. parodymus teismas atmetė, o savo išvadas pagrindė kitais įrodymais: perskaitytais A. G. parodymais, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu, jo parodymų patikrinimo vietoje protokolu, taip pat nukentėjusiųjų R. S. ir J. S. , liudytojų J. G. , K. L. , R. V. K. , V. Ž. ir A. R. parodymais, įvykio vietos apžiūros, daiktų pateikimo ir apžiūrų protokolais, taip pat specialistų išvadomis. Iš bylos matosi, kad kaltinamajame akte išvardinti bylos duomenys ir nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstyti įrodymai, kuriais teismas pagrindė savo išvadas, sutampa. Tačiau kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais apie tai, kad jokie teismo išdėstyti įrodymai paties A. G. dalyvavimo A. S. nužudyme nepatvirtina. Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina A. S. lavono suradimo laiką ir vietą. Iš šio protokolo matosi, kad A. S. buvo surastas negyvas R. V. K. lentpjūvės kieme. Ant jo kūno matosi sužalojimų pėdsakai, lavonas rastas prispaustas atremtu į pastato sieną didelių matmenų metalo (skardos) lakštu. Tačiau įvykio vietos apžiūros metu jokių pėdsakų, patvirtinančių A. G. buvimą toje vietoje, nebuvo surastas. Teismo medicinos specialisto išvadose nurodyta, kad A. S. mirė nuo muštinių dešinio momens ir dešinės pakaušio pusės žaizdų su daugybiniais įvairių galvos kaulų atvirais skeveldriniais bei linijiniais lūžiais, kaukolės pamato vidurinės ir užpakalinės duobių linijiniais lūžiais, galvos smegenų sumušimu ir kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais virš dešinio smegenų pusrutulio. Mirtį sukėlę kūno sužalojimai buvo padaryti ne mažiau kaip 4, o visi nustatyti sužalojimai – ne mažiau kaip 15 trauminių poveikių. Visi sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. Dvi muštinės žaizdos dešinėje pakaušio pusėje ir dešiniame momenyje padarytos plokščio, riboto keturkampio formos savybių paviršių turinčiu daiktu ar įrankiu. Dar dvi muštinės žaizdos dešiniame momenyje padarytos atitinkamai kampo formos, bukos briaunos savybių paviršių turinčiu ir bukos, nelygios briaunos savybių paviršių turinčiais daiktais ar įrankiais. A. S. mirtis įvyko prieš 1-3 paras iki jo kūno tyrimo pradžios 2005 m. lapkričio 3 d. Teismo medicinos ekspertas H. Daujotas teisme šias specialisto išvadas patvirtino. Jis taip pat parodė, kad žaizdos, padarytos plokščio, riboto keturkampio formos savybių turinčiu daiktu, A. S. buvo padarytos suduodant smūgius plyta. Kitos žaizdos galvoje jam galėjo būti padarytos suduodant smūgius lazda. Nurodytos specialisto išvados ir eksperto paaiškinimai teisiamajame posėdyje faktiškai patvirtina tik patį A. S. padarytų kūno sužalojimų smurtinį pobūdį, galimą tų sužalojimų padarymo mechanizmą ir apytikrį A. S. nužudymo laiką. Tačiau ir šie įrodymai paties A. G. dalyvavimo nužudyme nepatvirtina. Kolegija netgi atkreipia dėmesį į specialisto išvadoje nurodytą A. S. mirties laiką. Išvadoje nurodyta, kad A. S. mirė prieš 1-3 paras iki jo kūno tyrimo pradžios 2005 m. lapkričio 3 d., 11 val. Tai reiškia, kad tai galėjo įvykti laikotarpyje nuo 2005 m. spalio 31 d., 11 val., iki lapkričio 2 d., 11 val. Tuo tarpu A. G. kaltinamas padaręs nužudymą 2005 m. spalio 31 d., 12-14 val. Šis laikas, kuris buvo nustatytas remiantis tik bylos duomenimis apie tai, kada A. G. iš savo pažįstamo V. Ž. dviračiu važiavo pro vėliau nustatytą nusikaltimo įvykio vietą, faktiškai yra specialisto išvadoje nustatyto plataus laiko intervalo riba. Nors kaltinime nurodytas nusikaltimo padarymo laikas specialisto išvadoms šiuo atveju ir neprieštarauja, tačiau nurodyta aplinkybė vis dėlto sukelia tam tikrų abejonių dėl to, ar A. S. nužudymo laikas tikrai buvo nustatytas teisingai. Kiti teismo išnagrinėti įrodymai A. G. kaltės jau ne tik nepatvirtina, bet ją labiau paneigia. Specialistų išvadose nurodoma, kad ant metalinės plokštės, kuria buvo prispaustas A. S. lavonas, surasti rankų pėdsakai asmens identifikavimui netinkami, ant įvykio vietos apžiūros metu paimtos plytos rasti plaukai irgi asmens identifikavimui netinkami, o kraujo ant tos plytos nerasta. Ant įvykio vietoje rastos kepurės rasti tik paties nužudytojo A. S. biologiniai pėdsakai. Buvo ištirti nužudytojo ir A. G. daiktai, pas nuteistąjį buvo paimti jo batai, kelnės ir medžiaginis maišas. Specialisto išvadoje nurodoma, kad ant nužudytojo A. S. kelnių, marškinių ir dviejų megztinių buvo surasta tik paties nužudytojo kraujo. Tuo tarpu ant A. G. kelnių ir dešinio bato irgi surasta kraujo pėdsakų. Ant trijų nuteistojo kelnių mėginių buvo surastas kraujas, priklausantis pačiam A. G. . Kam priklauso kraujas, surastas ant kitų tų pačių kelnių mėginių ir ant dešinio bato, nepavyko nustatyti. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, buvo apklaustas šiuos tyrimus atlikęs ekspertas L. Stankevičius. Jis neatmetė galimybės, kad dar kartą ištyrus tas pačias A. G. kelnes galbūt pavyktų paimti ir naujų kraujo dėmių mėginių bei nustatyti, kam priklauso tie kraujo pėdsakai. Dėl to kolegija šioje byloje buvo paskyrusi teismo serologinių ir DNR tyrimų ekspertizę. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus dar ankstesnį 2007 m. balandžio 5 d. išteisinamąjį nuosprendį, daiktiniai įrodymai, taip pat ir A. G. kelnės, buvo grąžintos apeliantui, o šis jas sunaikino. Todėl nutarties dėl ekspertizės paskyrimo vykdymas buvo atšauktas. Nesant galimybės atlikti papildomo nurodytų daiktinių įrodymų tyrimo, teismas turi remtis tik jau nurodytomis specialisto išvadomis apie tai, kad ant A. G. kelnių surastas tik jam pačiam priklausantis kraujas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ant A. G. kelnių tik jo paties kraujas surastas ne ant vieno, o ant visų paimtų iš skirtingų kelnių vietų mėginių. Tokia išvada ne tik nepatvirtina nuteistojo, mūvėjusio tas kelnes, kontakto su nužudytuoju A. S. , bet ir faktiškai tokio kontakto galimybę paneigia.

Nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai A. G. kaltės irgi nepatvirtina. Pirmiausia pažymėtina, kad patį A. S. nužudymą mačiusių asmenų šioje byloje iš viso nebuvo nustatyta. Tuo tarpu tie asmenys, kurių nurodytos aplinkybės turėjo reikšmės šios bylos išnagrinėjimui, A. G. apkaltinančių parodymų irgi nedavė. Nukentėjusieji R. S. ir J. S. parodė tik apie tai, kad A. S. vertėsi iš atsitiktinių uždarbių, dažnai išgerdavo ir vaikščiodavo pasiremdamas lazda. Kad A. S. buvo nužudytas, jie sužinojo tik iš policijos. Liudytoja K. L. parodė, kad pas A. S. nuomojosi butą ir paskutinį kartą jį matė 2005 m. spalio 30 d. parduotuvėje. Po to A. S. namo daugiau negrįžo. Jis vaikščiodavo su lazda. Nuteistojo motina liudytoja A. G. parodė, kad 2005 m. spalio 31 d. sūnus atsikėlė apie 9 val. ryto, buvo kažkur išėjęs apie 15 min. ir po to visą dieną buvo namuose , niekur išėjęs daugiau nebuvo. Liudytojos parodymai kelia abejonių, nes jie prieštarauja netgi paties A. G. parodymams apie tai, kad jis iš namų buvo išėjęs žymiai ilgesniam laikui. Nepaisant to, liudytojos A. G. parodymai labiau patvirtina nuteistojo versiją, o ne jam pareikštus kaltinimus. Liudytojas V. Ž. parodė, kad gerai pažįsta A. G. , taip pat pažinojo A. S. , o kas jį nužudė, jis nežino. 2005 m. spalio 30 d. jis savo automobiliu vežė boilerį, kartu su juo važiavo A. G. ir A. R. . Važiuodami matė gatve einantį A. S. . 2005 m. spalio 31 d. įvykių papildomos apklausos metu V. Ž. gerai neprisiminė. Tačiau perskaičius jo ankstesnius parodymus, jis patvirtino, kad tos dienos ryte, apie 9.30 val., pas jį buvo atėjęs A. R. ir A. G. . Jie kartu išgėrė, o apie 12 val. A. G. iš jo namų išvažiavo. Liudytojo V. Ž. parodymai faktiškai patvirtino tas aplinkybes, apie kurias parodė ir pats nuteistasis. Liudytojas R. V. K. parodė, kad jis yra Gruzdžiuose esančios lentpjūvės – stalių cecho savininkas. Gerai pažinojo A. S. , pažįsta A. G. , liudytojus V. Ž. , A. R. ir kitus Gruzdžių miestelio gyventojus. Savo lentpjūvėje jis buvo 2005 m. spalio 30 d., o po to atvažiavo tik lapkričio 2 d.. Apie 12-13 val. jis, jo žmona ir A. R. nuėjo į lentpjūvę norėdami katilinėje užkurti pečių. Iš katilinės nepavyko atidaryti durų į kiemą, jos buvo kažkuo užremtos. Apžiūrėję kiemą jie pamatė, kad prie sienos guli negyvas A. S. , o ant jo užverstas didelis metalo lakštas. Apie tai jis iš karto pranešė Gruzdžių policijos nuovadai, o po to grįžęs buvo įvykio vietoje, kol atvyko policija. Metalinio lakšto nei jis, nei A. R. nepajudino ir jis taip ir liko užverstas ant A. S. ir atremtas į sieną. Tas metalo lakštas buvo 1,40x1,20 m dydžio, apie 5 mm storio ir galėjo sverti ne mažiau kaip 50 kg. Vienam žmogui jį būtų sunku pakelti. Jis kieme stovėjo jau apie metus laiko ir buvo net susmigęs į žemę. Jo nuomone, kažkas tą metalo lakštą ant A. S. ne uždėjo, o užvertė, t. y. apvertė tą lapą kampu. Iš liudytojo R. V. K. parodymų matosi, kad jokių nuteistąjį A. G. apkaltinančių aplinkybių jis irgi nenurodė. Šis liudytojas tik patvirtino patį A. S. lavono suradimo faktą. Be to, R. V. K. dar parodė, kad į lentpjūvės kiemą, kur buvo surastas negyvas A. S. , galėjo užeiti bet kas, nes kiemas buvo nerakinamas. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka vėl nepavyko apklausti liudytojo A. R. , o įrašais ant grįžusių teismo šaukimo šaknelių bei liudytojo parodymais buvo nustatyta, kad A. R. išvykęs nuolatiniam gyvenimui į užsienį. Nuosprendyje teismas išdėstė perskaitytus šio liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Tuomet A. R. parodė, kad 2005 m. spalio 30 d. dirbo pas V. Ž. , kartu buvo ir A. G. . Kartu veždami boilerį, matė gatve einantį A. S. . 2005 m. spalio 31 d., apie 9.15 val., jis užėjo į R. V. K. lentpjūvę, tada matė ten ant suoliuko sėdintį A. S. , su juo trumpai pašnekėjo ir nuėjo pas V. Ž. . Ten dviračiu atvažiavo ir A. G. . Jie išgėrė alaus ir A. G. išvažiavo. Jis pats iš V. Ž. išėjo apie 17-17.30 val., prie R. V. K. lentpjūvės persirengė, bet ten nieko nebuvo sutikęs. 2005 m. lapkričio 2 d. kartu su R. V. K. nuėjo į lentpjūvę ir jos kieme surado gulintį negyvą A. S. . Kas jį galėjo nužudyti, jis nežino. Šie A. R. parodymai irgi faktiškai patvirtina tas pačias aplinkybes, kurias nurodė ir kiti liudytojai V. Ž. bei R. V. K. . Jo parodymai sutampa ir su nuteistojo A. G. parodymais. Tenkinant nuteistojo prašymus, buvo apklausti dar du liudytojai J. K. ir V. B. . Liudytojas J. K. parodė, kad Gruzdžiuose gyvena seniai, pažįsta daugumą gyventojų, taip pat ir A. G. , pažinojo ir A. S. . Žino, kad 2005 m. lapkričio 2 d. A. S. buvo rastas negyvas lentpjūvės kieme. Paskutinį kartą jis A. S. matė 2005 m. spalio 30 d. Kitą dieną, t. y. spalio 31 d., nematė nei A. S. , nei A. G. . Kas galėjo nužudyti A. S. , jis nežino. Liudytojas V. B. parodė, kad nuteistąjį A. G. pažįsta iš matymo, o A. S. pažinojo kaip vietinį gyventoją. Žino, kur yra lentpjūvė ir kad į jos kiemą galėdavo užeiti visi, kas tik norėjo, tačiau ar buvo ten užėjęs jis pats, negali pasakyti. 2005 m. spalio 31 d. jis su draugais šventė helovino šventę, ėjo į kapines, tačiau į lentpjūvės kiemą užėjęs nebuvo. Tą dieną lentpjūvės kieme jis tikrai negirtavo ir A. G. vynu nevaišino. 2005 m. spalio 31 d. jis nematė nei A. S. , nei A. G. . Paskutinį kartą A. S. buvo sutikęs maždaug prieš savaitę iki to laiko, kas jį nužudė, jis nežino. Liudytojas J. K. nepatvirtino nuteistojo parodymų, kad buvo sutikęs A. G. ir A. S. 2005 m. spalio 31 d. Tuo tarpu liudytojas V. B. paneigė nuteistojo parodymus apie tai, kad jis tą pačią dieną girtavo lentpjūvės kieme ir dar vaišino nuteistąjį vynu. Nepaisant to, ir abu šie liudytojai jokių patį A. G. apkaltinančių aplinkybių irgi nenurodė.

Iš nuosprendžio matosi, kad nors ir išdėstęs visus jau aptartus įrodymus, savo išvadas dėl A. G. dalyvavimo nužudyme ir jo kaltės teismas pagrindė faktiškai tik paties A. G. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, o taip pat A. G. parodymų patikrinimo vietoje protokolu. Konkrečiai, teismas rėmėsi A. G. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjai 2005 m. lapkričio 25 d. Šios apklausos metu A. G. parodė, kad 2005 m. spalio 31 d. iš namų išvažiavęs dviračiu nusipirko du butelius vyno ir prie lentpjūvės sutiko A. S. . Abu užėjo į lentpjūvės kiemą ir ten kartu gėrė. Jis sėdėjo ant kieme buvusio vamzdžio, o A. S. – ant sukrautų plytų krūvos. Geriant jie susiginčijo su A. S. dėl jo turėtų 5 litų, tada jis A. S. pastūmė ir šis nugriuvo ant plytų krūvos. Dar po to jis pats A. S. lazda sudavė jam į įvairias kūno vietas 3-4 smūgius, po to plytos gabalu sudavė A. S. 2-3 smūgius į galvą, atrodo, į pakaušį. Pargriuvusį A. S. , kad ne taip matytųsi, jis nutempė į šoną ir ant jo uždėjo kieme surastą skardos lakštą. Po to išėjo iš kiemo vesdamasis dviratį ir pasiėmęs A. S. lazdą. Ją, kaip nusikaltimo įrankį, išmetė parke Dariaus ir Girėno gatvėje, netoli parduotuvės.

Teismas patikėjo ir nusprendė remtis būtent šios apklausos metu duotais A. G. parodymais ir nuosprendyje nurodė keletą tokio sprendimo motyvų. Nuosprendyje nurodoma, kad liudytojas A. R. 2005 m. spalio 31 d. ryte matė A. S. prie lentpjūvės, o iš to buvo padaryta išvada, kad apie 12 val. dviračiu išvažiavęs iš V. Ž. namų, nuteistasis galėjo susitikti A. S. . Be to, nurodoma, kad šios apklausos metu A. G. nurodytos aplinkybės sutampa su kitais įrodymais nustatytomis bylos aplinkybėmis. Jo nurodytas aplinkybes dėl A. S. sužalojimo mechanizmo, t. y. smūgių sudavimo į galvą plyta ir lazda, patvirtino medicinos specialisto išvados ir eksperto paaiškinimai teismo posėdyje. A. G. parodymus, kad jis sužalotą A. S. nutempė į šalį ir uždengė skardos lakštu, teismo nuomone, patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys bei liudytojų R. V. K. ir A. R. parodymai. Nuosprendyje nurodoma, kad visi šie sutapimai negalėjo būti atsitiktiniai, nes pats A. G. tuo metu nebuvo susipažinęs su bylos dokumentais, o pats A. S. sužalojimų padarymo mechanizmas dar nebuvo žinomas netgi patiems ikiteisminį tyrimą atlikusiems pareigūnams, nes specialisto išvada policijos komisariate buvo gauta tik 2006 m. vasario 27 d. Nuosprendyje dar nurodoma, jog A. G. parodymus apie tai, kad A. S. lazdą jis išmetė parke, patvirtina tos lazdos neradimas įvykio vietoje. Nuosprendyje atmesta ir jau teisminio nagrinėjimo metu A. G. pateikta versija apie tai, kad jis buvo priverstas apkalbėti save įkalbėtas policijos pareigūnų ir kad pas ikiteisminio tyrimo teisėją buvo nuvežtas prieš tai prigirdytas degtine. Teismas šią nuteistojo versiją atmetė remdamasis policijos pareigūnų D. S. , K. S. bei V. D. parodymais apie tai, kad prieš A. G. jokia prievarta nebuvo naudojama, o į apklausą pas teisėją jis buvo nuvežtas ir parodymus davė būdamas blaivus. Išvadą, kad A. G. parodymus davė savo noru, teismas motyvavo dar ir tuo, kad apklausos metu dalyvavo gynėjas, A. G. tikslino savo parodymus, o po to pats pasirašė apklausos protokolą.

Bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka ir atlikus papildomą įrodymų tyrimą, kolegija daro išvadą, kad teismo sprendimas remtis jau nurodytais A. G. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, buvo nepagrįstas. Be to, buvo nustatyta, kad šie parodymai iš viso negalėjo būti pripažinti įrodymais ir jais teismas negalėjo pagrįsti priimto apkaltinamojo nuosprendžio. Nustatytos papildomos bylos aplinkybės leidžia manyti, kad A. G. parodymai, kuriais rėmėsi teismas, buvo gauti neteisėtu būdu ir šiurkščiai pažeidžiant BPK reikalavimus. Tokias išvadas kolegija daro dėl keleto priežasčių.

Pirmiausia, iš bylos matosi, kad nuosprendyje išdėstyti motyvai apie nurodytų A. G. parodymų atitikimą kitiems įrodymams yra nepagrįsti, o kai kurie iš jų netgi neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teismas rėmėsi perskaitytais liudytojo A. R. parodymais apie tai, kad jis 2005 m. spalio 31 d., apie 9.15 val., matė A. S. netoli lentpjūvės. Tačiau net ir tikint šiais parodymais (A. R. vienintelis parodė, kad matė A. S. tą dieną), tai tikrai dar nepatvirtina, kad grįždamas iš V. Ž. apie 12 val., A. G. prie lentpjūvės tikrai susitiko su A. S. . Liudytojai A. R. ir V. Ž. tikrai parodė, kad A. G. apie 12 val. iš V. Ž. namų išvažiavo dviračiu, tačiau kur jis nuvažiavo ir ką po to veikė, šie liudytojai negalėjo nurodyti. Tuo tarpu pats A. G. parodė, kad iš V. Ž. nuvažiavo namo ir A. S. prie lentpjūvės sutikęs nebuvo. Pažymėtina, kad tuose parodymuose, kuriais rėmėsi teismas, A. G. nieko neparodė netgi apie susitikimą su tais pačiais A. R. ir V. Ž. . Jis parodė, kad iš namų išvažiavo dviračiu, nusipirko du butelius vyno, iš karto susitiko A. S. ir su juo gėrė vyną lentpjūvės kieme. Taigi šioje dalyje tie A. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai netgi prieštarauja paties teismo nustatytoms kitoms bylos aplinkybėms. Bet kuriuo atveju, A. R. parodymai tikrai nepatvirtina A. G. susitikimo su A. S. kaltinime nurodomu laiku ir vietoje, be to, tokio jų susitikimo nematė ir jokie kiti liudytojai. Visiškai nepagrįsta ir teismo išvada, kad A. S. lazdos nesuradimas šalia nužudytojo įvykio vietos apžiūros metu tariamai patvirtina A. G. duotus parodymus apie tos lazdos išmetimą šalia parduotuvės. Iš bylos matosi, kad nurodytoje vietoje tos lazdos buvo ieškoma, bet ji taip ir nebuvo surasta. Įvertinant tai, kad tokį menkavertį daiktą vargu ar būtų paėmęs koks nors pašalinis asmuo, tos lazdos neradimas kaip tik labiau patvirtina vėlesnius A. G. parodymus apie tai, kad jokios A. S. lazdos jis niekur neišmetė, o ankstesniais parodymais save apkalbėjo. Teismo motyvai apie tai, kad A. G. parodymų sutapimai su nustatytomis bylos aplinkybėmis negalėjo būti atsitiktiniai, nes nuteistasis tada dar nebuvo susipažinęs su byla, kolegijos nuomone, irgi nepagrįsti. Pas ikiteisminio tyrimo teisėją A. G. buvo apklaustas 2005 m. lapkričio 25 d., o pirmą kartą sulaikytas buvo 2005 m. lapkričio 14 d. Tuo tarpu nužudytojo A. S. lavonas lentpjūvės kieme buvo surastas dar 2005 m. lapkričio 2 d. Iš nuteistojo ir liudytojų parodymų matosi, kad A. S. nužudymą ir jo suradimo lentpjūvės kieme aplinkybes aptarinėjo dauguma miestelio gyventojų, todėl akivaizdu, kad tos aplinkybės jau buvo žinomos ir pačiam A. G. . Jis pats anksčiau yra buvęs tame pačiame lentpjūvės kieme, todėl jam gerai buvo žinoma ir pati A. S. lavono suradimo vieta bei visa jos aplinka. Apklausti liudytojai, taip pat ir lentpjūvės savininkas R. V. K. parodė, kad į tą kiemą bet kada galėjo užeiti visi, kas tik norėjo ir kad tai buvo jau įprasta girtavimo vieta. Liudytojas R. V. K. parodė netgi apie tai, kad jo prašomas A. G. netgi yra padėjęs jam įrengti tos pačios lentpjūvės dirbtuves. Teismo išvada, kad A. G. apklausos 2005 m. lapkričio 25 d. metu net patys ikiteisminio tyrimo pareigūnai dar nebuvo gavę specialisto išvados, todėl irgi negalėjo žinoti A. S. sužalojimo mechanizmo, o tuo pačiu negalėjo paveikti A. G. duoti atitinkamų parodymų, taip pat nepagrįsta ir paneigta bylos duomenimis. Iš byloje esančio dar 2005 m. lapkričio 3 d. Šiaulių rajono PK rašto Šiaulių m. VPK matosi, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai jau tuomet buvo gavę teismo medicinos eksperto H. Daujoto žodines išvadas ir apie A. S. mirties priežastį, ir apie jam padarytus kūno sužalojimus. Jau šiame rašte nurodoma, kad A. S. mirtis smurtinė, autoavarijai nebūdinga, galvos srityje padaryta 11 sužalojimų kietu buku daiktu. Tame pačiame rašte taip pat nurodoma, kad įvykio vietoje rasta ir paimta dalis plytos su panašiomis į kraujo dėmėmis ir pluoštu plaukų. Tai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnams šios aplinkybės buvo žinomos, matosi ir iš kitų bylos dokumentų, tarnybinių pranešimų, o pačiame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 129 str. 1 d. irgi kaip tik remiamasi teismo medicinos specialisto H. Daujoto žodinėmis išvadomis. Kolegija atkreipia dėmesį ir į patį A. G. parodymų, kuriais rėmėsi teismas, turinį. Šios apklausos metu A. G. iš pradžių parodė, kad kilus konfliktui jis A. S. iš pradžių pastūmė, o po to paėmė plytą ir sudavė ja A. S. 3 kartus. Po to jau tikslino parodymus ir parodė, kad sudavė 2-3 kartus į pakaušio sritį, paėmė jį už pažastų ir nutempė į šoną, kad mažiau matytųsi. Tada rado skardos lakštą, paėmė jį ir uždėjo ant A. S. .Iš protokolo matosi, kad tai ir tebuvo visos nusikaltimo padarymo aplinkybės, kurias A. G. nurodė savo iniciatyva. Iš protokolo matosi, kad vėliau A. G. savo parodymus jau tik tikslino atsakinėdamas į jam užduotus teisėjos ir prokuroro klausimus. Į prokuroro klausimus jis jau atsakė, kad galėjo suduoti A. S. keletą smūgių lazda dar prieš smūgių sudavimą plyta. Po to parodė, jog negali paneigti, kad sudavė A. S. iš viso 11 smūgių. Čia pat į gynėjos klausimą įtariamasis jau atsakė, kad 11 smūgių suduoti negalėjo. Po to į prokuroro klausimą vėl atsakė, kad su lazda sudavė A. S. 3-4 kartus, o plyta sudavė 2-3 kartus į galvos sritį. Šiame apklausos protokole neužrašyti apklausoje dalyvavusių asmenų užduoti A. G. klausimai, tačiau iš to, į ką jau buvo atkreiptas dėmesys, galima teigti, kad paties A. G. nurodytos nusikaltimo aplinkybės, o taip pat jo nurodytas A. S. sužalojimo mechanizmas anaiptol ne visiškai sutampa su vėliau gautomis teismo medicinos specialisto išvadomis ir eksperto paaiškinimais teisiamajame posėdyje. Be to, iš A. G. atsakymų į prokuroro klausimus apie suduotus smūgius plyta ir lazda, taip pat apie bendrą 11 suduotų smūgių skaičių (kaip tik tokią žodinę eksperto išvadą buvo gavę ikiteisminio tyrimo pareigūnai) yra pagrindas netgi manyti, kad apklausos metu A. G. buvo užduodami menantys klausimai, o įtariamasis savo parodymuose tik patvirtino paties prokuroro teiginius, nors jie ir buvo išdėstyti klausimų forma.

Išnagrinėjusi tuos pačius A. G. ikiteisminio tyrimo teisėjai duotus parodymus, kolegija taip pat pažymi, kad dalis tų parodymų, priešingai, negu nurodoma nuosprendyje, kai kurių kitų bylos aplinkybių ne tik neatitinka, bet ir joms prieštarauja. A. G. tos apklausos metu parodė, kad visus smūgius plyta ir pagaliu A. S. sudavė ne toje vietoje, kur vėliau buvo surastas nužudytojo lavonas, o visai kitoje kiemo vietoje, A. S. sėdint ant plytų krūvos. A. G. parodė, kad jis jau sužalotą A. S. nutempė į šoną, surado skardos lakštą ir jį ant A. S. uždėjo. Šios A. G. nurodytos aplinkybės visų pirma prieštarauja įvykio vietos apžiūros protokolui. Iš šio protokolo ir prie jo pridėtų fotonuotraukų matosi, kad A. S. lavonas buvo surastas lentpjūvės kieme gulintis ant pilvo šiek tiek šonu, o jo galva yra prie pat katilinės durų. Ant lavono kaklo iš viršaus uždėtas didelis metalo lakštas, kuris beveik stačiai atremtas į sieną ir išoriškai uždengia galvą. Iš dešinės pusės žemėje matosi to paties metalinio lakšto dydį atitinkanti įspausta žymė. Be to, šalia pat rasto lavono galvos ant katilinės durų, sienos ir toje vietoje ant žemės rasta daugybė panašių į kraują dėmių. Visos šios aplinkybės kai kuriuos kaltu prisipažinusio A. G. parodymus arba paneigia, arba sukelia dėl jų didelių ir pagrįstų abejonių. Konkrečiai, kraujo dėmės ne tik ant žemės, bet ir sienų ir durų lavono suradimo vietoje leidžia pagrįstai manyti, kad A. S. buvo mušamas ir sužalotas būtent jo lavono suradimo vietoje, o ne kitoje vietoje, apie kurią parodė A. G. . Kyla abejonių ir dėl jo parodymų apie skardos lakštą. A. G. parodė, kad susirado skardos lakštą ir jį uždėjo ant nuvilkto į šalį A. S. . Tačiau lentpjūvės savininkas R. V. K. parodė, kad metalo lakštas buvo labai sunkus, galėjo sverti ne mažiau kaip 50 kg ir vienam žmogui jį pakelti būtų labai sunku. Jis asmeniškai to lakšto nepakeltų. Kai rado nužudytą A. S. , jam atrodė, kad tas metalinis lakštas ant A. S. kaklo buvo ne uždėtas, o tas lakštas ant jo buvo užverstas paėmus lakštą už kampo ir apvertus jį ant kitos briaunos. Liudytojas parodė, kad tai patvirtino šalia lakšto esančios įspaustos žymės žemėje ten, kur anksčiau tas lakštas stovėjo atremtas į sieną. Būtent tokias aplinkybes patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys. Be to, nors A. G. buvo parodęs, kad jau sužalotą A. S. tempė per kiemą, įvykio vietos apžiūros metu jokių kūno tempimo pėdsakų nebuvo surasta, protokole apie tai nieko nepažymėta, o pridėtose fotonuotraukose matosi tik surasti traktoriaus padangos pėdsakai. Vis dėlto byloje yra tas pats nurodytas niekieno nepasirašytas 2003 m. lapkričio 3 d. Šiaulių r. PK pranešimas Šiaulių m. VPK (t. 1, b. l. 21), kuriame nurodomi duomenys prieštarauja įvykio vietos apžiūros protokolo duomenims. Šiame rašte Šiaulių m. VPK informuojamas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl A. S. nužudymo. Rašte nurodoma, kad į įvykio vietos apžiūrą buvo išvykę Šiaulių r. PK kriminalinės policijos viršininkas S. V. , tyrėjai D. S. , V. D. , K. S. , N. A. ir specialistas S. L. . Rašte nurodyta, kad apžiūrint įvykio vietą „matosi neryški 3 m. ilgio žymė, panaši į vilkimo žymę“. To rašto pabaigoje nurodyta, kad jį perdavė V. K. . Siekiant išsiaiškinti tikrąsias įvykio vietos apžiūros aplinkybes ir jos rezultatus, taip pat vykdant šioje byloje jau priimtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties nurodymus, kolegija liudytojais apklausė visus asmenis, kurie dalyvavo apžiūrint įvykio vietą. Liudytojais buvo apklausti visi įvykio vietos apžiūros protokole ir jau nurodytame rašte išvardinti pareigūnai D. S. , S. V. , V. D. , S. L. , K. S. , N. A. , taip pat rašte apie vilkimo žymę nurodęs V. K. . Apie šias aplinkybes papildomai apklaustas A. S. lavoną suradęs liudytojas R. V. K. . Apklausiant šį liudytoją be to paaiškėjo, kad R. K. apie lavono suradimą pirmiausia pranešė ne Šiaulių r. PK, o Gruzdžių policijos nuovadai, iš kurios į įvykio vietą iš karto atvyko šios nuovados policijos pareigūnai R. L. ir E. J. . Juos kolegija irgi apklausė liudytojais. Visiems liudytojams jų apklausų metu buvo perskaitomi įvykio vietos apžiūros protokolo ir jau nurodyto 2005 m. lapkričio 3 d. policijos rašto duomenys, parodomos prie įvykio vietos apžiūros protokolo pridėtos fotografijos. Visi liudytojai visiškai vienodai parodė, kad atvykę į lentpjūvės kiemą jie pamatė A. S. lavoną, gulintį būtent toje vietoje ir tokioje padėtyje, kaip yra užfiksuota fotonuotraukose. Metalinis lakštas ant A. S. kaklo buvo uždėtas irgi taip, kaip matoma nuotraukose. Liudytojas R. V. K. parodė, kad su A. R. suradę A. S. lavoną, ant jo uždėto metalinio lakšto nukelti net nebandė, jo iš viso nelietė. Per plyšį pamatę, kad tai negyvas A. S. , pranešė apie tai policijai. R. V. K. patvirtino, kad tą patį jis parodė ir ankstesnių apklausų metu, nors jo parodymai galbūt ir buvo ne visiškai tiksliai užrašyti. Liudytojai R. L. ir E. J. irgi parodė, kad pirmieji iš pareigūnų atvykę į įvykio vietą, surado A. S. gulintį ir uždengtą skarda būtent taip, kaip matosi iš fotonuotraukų. Tos skardos lapo jie nenuiminėjo, net nepajudino, o tik saugojo įvykio vietą, kol iš Šiaulių r. PK atvyko šį įvykį tirsianti kitų pareigūnų grupė. Nė vienas iš apklaustų pareigūnų, taip pat ir R. V. K. įvykio vietos apžiūros metu lentpjūvės kieme nematė jokių kūno vilkimo pėdsakų. D. S. parodė, kad radus tokias žymes, ji apie tai būtinai būtų įrašiusi į įvykio vietos apžiūros protokolą. Kriminalinių tyrimų specialistas S. L. parodė, kad prie bylos pridėtas fotonuotraukas padarė jis. Jis patvirtino, kad viską nufotografavo taip, kaip atrodė atvykus į įvykio vietą. Jis ir pats ieškojo visų įmanomų nusikaltimo pėdsakų, tačiau jokių kūno vilkimo pėdsakų nematė, jeigu būtų pamatęs, tai būtinai būtų nufotografavęs. Visi apklausti pareigūnai taip pat vienodai parodė, kad jokios informacijos apie kokias nors kūno vilkimo žymes V. K. neperdavė ir jie neįsivaizduoja, iš kur tokia informacija atsirado nurodytame policijos rašte. Gruzdžių policijos nuovados viršininkas liudytojas R. L. netgi parodė, kad rašte nurodyta informacija apie vilkimo žymę yra tiesiog klaida, kurią padarė tą raštą rašęs V. K. . Jis tai galėjo supainioti su informacija apie kitus įvykius, be to, V. K. ir anksčiau yra daręs tokių pačių klaidų, nes jis dažnai linkęs „improvizuoti“ ir informaciją pats papildyti savo žodžiais. Liudytoju apklaustas pats V. K. parodė, kad dirba Šiaulių r. PK viešosios policijos operatyvaus valdymo poskyrio budinčiojo padėjėju. Įvykio vietos apžiūroje, kai buvo surastas A. S. lavonas, jis pats nedalyvavo ir apie tai galėjo gauti tik informaciją telefonu. 2005 m. lapkričio 3 d. policijos raštas tikrai yra jo spausdinta telegrama. Ją atspausdinęs ir išsiuntęs, jis telegramos teksto su kitais pareigūnais ir su komisariato vadovybe nederino, nes tai nėra būtina. Iš kur jis gavo informaciją apie įvykio vietoje surastą kūno vilkimo žymę, dabar negali pasakyti, bet tai jam kas nors galėjo pranešti irgi telefonu. Kas tai galėjo jam pranešti, jis nežino. Aiškinantis nurodytą aplinkybę, kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apžiūrint įvykio vietą kūno vilkimo pėdsakų lentpjūvės kieme tikrai specialiai buvo ieškoma. Liudytojais apklausti policijos pareigūnai patys parodė, jog iš pradžių jiems iškilo versija, kad A. S. buvo nužudytas arba užmuštas autoavarijoje kur nors kitoje vietoje ir jo kūnas tik vėliau buvo atvilktas į lentpjūvės kiemą. Todėl surasti kūno vilkimo pėdsakus buvo labai svarbu. Tačiau visi jie jokių vilkimo pėdsakų nematė. Iš to, ką parodė visi išvardinti liudytojai ir pats telegramą išsiuntęs policijos padėjėjo budėtojas V. K. , kolegija daro išvadą, kad A. S. lavonas lentpjūvės kieme buvo surastas toje pačioje vietoje, o skardos lakštas ant jo buvo uždėtas lygiai taip, kaip matoma iš prie bylos pridėtų fotonuotraukų. Taip pat nustatyta, kad lentpjūvės kieme jokių kūno vilkimo pėdsakų nebuvo surasta, o policijos rašte (telegramoje) informacija apie vilkimo žymės suradimą yra klaidinga. Visos šis aplinkybės tik dar kartą patvirtina, kad A. G. ankstesni parodymai apie A. S. nužudymą neatitinka faktinių bylos aplinkybių. A. G. nurodė neteisingą A. S. mušimo ir sužalojimo vietą ir neteisingai nurodė, kad jau sužalotą A. S. tempė per kiemą į kitą vietą. Kūno vilkimo žymių nebuvimas ir krauju aptaškytos pastato sienos bei durys leidžia teigti, kad A. S. buvo nužudytas visai kitoje kiemo vietoje. Išgalvoti ir A. G. parodymai apie tai, kad jis susirado kieme skardos lakštą ir uždėjo jį ant nutempto A. S. . Nešioti po kiemą tą metalinį lakštą, jį pakelti ir uždėti ant A. S. A. G. , įvertinus jo fizinius duomenis, nebūtų pajėgęs. Bylos duomenys rodo, kad nurodytas metalo lakštas tiesiog buvo užverstas ant A. S. kaklo perverčiant tą lakštą ant kitos briaunos. Šios aplinkybės A. G. parodymus nurodytos apklausos metu taip pat paneigia. Iš nuosprendžio matosi, kad teismas, priimdamas nuosprendį, rėmėsi dar ir A. G. parodymų patikrinimo vietoje protokolu (t. 2, b. l. 21 - 27). Iš jo matosi, kad A. G. parodė ir įvykio vietoje pademonstravo, kur sutiko A. S. , sėdintį ant suoliuko, kur su juo gėrė lentpjūvės kieme ir kur jis A. S. pastūmė. Apie jokių smūgių sudavimą ir jo uždengimą skardos lakštu A. G. šio tyrimo veiksmo metu nieko neparodė. Taigi šie jo parodymai ne tik prieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, bet ir paneigia paties A. G. kitos apklausos metu duotus parodymus, kuriais teismas rėmėsi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį.

Iš bylos taip pat matosi, kad teismas rėmėsi tik A. G. parodymais vienintelės jau nurodytos apklausos metu. Tuo tarpu A. G. buvo apklaustas net keletą kartų. Savo kaltę jis pradėjo neigti ne teisiamajame posėdyje, o savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui, buvo paneigęs dar ikiteisminio tyrimo metu. Iš nuosprendžio matosi, kad visų kitų A. G. parodymų ir jų pakeitimo priežasčių teismas neįvertino. Iš bylos matosi, kad pirmą kartą apklaustas liudytoju 2005 m. lapkričio 14 d. (t. 1, b. l. 62 - 63) A. G. kaltu neprisipažino. Jis parodė, kad A. S. paskutinį kartą matė tik 2005 spalio 30 d., o apie jo nužudymą sužinojo iš R. V. K. . Tą pačią dieną, t. y. 2005 m. lapkričio 14 d., A. G. buvo sulaikytas BPK 140 str. nustatyta tvarka (t. 2, b. l. 1). Apklaustas įtariamuoju 2005 m. lapkričio 16 d. (t. 2, b. l. 7 - 8) jis kaltu nepripažino ir nurodė panašias aplinkybes į tas, apie kurias vėliau parodė teisminio nagrinėjimo metu. Jis parodė, kad paskutinį kartą A. S. matė 2005 m. spalio 30 d. Kitos dienos ryte dviračiu buvo nuvažiavęs pas V. Ž. . Šios apklausos metu A. G. tik buvo parodęs, kad su tuo pačiu V. Ž. ir A. R. gėrė vyną ne V. Ž. namuose, o R. V. K. lentpjūvėje, iš kur apie 15.30 val. jis dviračiu parvažiavo namo. Jis parodė, kad į lentpjūvės kiemą jie nebuvo užėję. Iš dalies kaltu A. G. prisipažino tik papildomai apklaustas įtariamuoju 2005 m. lapkričio 21 d. (t. 2, b. l. 15 – 16). Jis parodė, kad 2005 m. spalio 31 d. pasiėmęs du butelius vyno, dviračiu važiavo pas V. Ž. , bet prie lentpjūvės sutiko A. S. . Kartu su juo užėjo į lentpjūvės kiemą ir ten dviese gėrė vyną. A. S. taikėsi atsisėsti ant plytų, bet prarado pusiausvyrą, griuvo ir galva trenkėsi į plytas. Jie toliau gėrė ir tarp jų kilo konfliktas dėl A. S. turėtų 5 litų. Jam pasirodė, kad A. S. bando jam suduoti, todėl jis jį pastūmė ir A. S. vėl griuvo galva atsitrenkdamas į plytas. Tačiau A. S. atsikėlė, vėl atsisėdo, jis jį taip ir paliko toje vietoje sėdintį, o pats dviračiu nuvažiavo namo. Tas pačias aplinkybes A. G. patvirtino ir tą pačią dieną vykusio jau aptarto parodymų patikrinimo vietoje metu. 2005 m. lapkričio 23 d. A. G. vėl buvo sulaikytas (t. 2, b. l. 28-29), o 2005 m. lapkričio 25 d., apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjos, prisipažino, kad nužudė A. S. suduodamas jam smūgius plyta ir lazda (t. 2, b. l. 32-33). Po to dar kartą įtariamuoju A. G. buvo apklaustas tik 2006 m. liepos 19 d. (t. 2, b. l. 88). Šios apklausos metu jis parodė, kad jokio nusikaltimo nepadarė, o anksčiau prisipažino kaltu būdamas girtas ir nesuprasdamas, kas vyksta. Dar prieš šią apklausą 2006 m. vasario 24 d. vykusiame teismo posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas jo suėmimo termino pratęsimo klausimas, A. G. irgi neprisipažino kaltu, teismui aiškino, kad buvo prisipažinęs tik dėl jam daromo psichologinio spaudimo (t. 2, b. l. 96-97). Byloje yra ir keletas A. G. parašytų skundų, kuriuose nuteistasis nurodinėjo apie policijos pareigūnų prieš jį naudotą fizinį smurtą, psichologinę prievartą ir vertimą prisipažinti padarius nusikaltimą (t. 2, b. l. 108, 111-112, 115-116). Teisminio nagrinėjimo metu A. G. kaltu neprisipažino ir iki šiol neprisipažįsta, o jo teisme duoti parodymai jau buvo išdėstyti. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka pirmą kartą, baigiamųjų kalbų metu A. G. vėl nurodė, kad prisipažino kaltu, prašė į tai atsižvelgti ir sušvelninti jam paskirtą bausmę (t. 3, b. l. 68). Tačiau bylos nagrinėjimą atnaujinus ir nuteistąjį apklausus, A. G. vėl parodė, kad jokio nusikaltimo nepadarė ir vėl pakartojo teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus. Tą patį jis parodė ir dar kartą nagrinėjant šią bylą apeliacine tvarka. Perskaičiuos visus A. G. ankstesnius nuo ikiteisminio tyrimo pradžios duotus parodymus, nuteistasis nurodė jų keitimo ir buvusio prisipažinimo kaltu priežastis. Jis parodė, kad jį prisipažinti privertė ikiteisminio tyrimo pareigūnai, kurie naudojo fizinį ir psichologinį smurtą, liepdavo prisipažinti žadėdami, kad už tai jam nieko blogo nebus ir kad byla bus nutraukta. Prieš apklausas jis būdavo girdomas degtine, po to vedamas pas tyrėją. Prieš veždami apklausai pas ikiteisminio tyrimo teisėją, pareigūnai jam irgi davė išgerti degtinės, apklausos metu jis buvo neblaivus. Jis neturėjo kitos išeities, todėl buvo priverstas save apkalbėti. Ką sakyti, jam irgi nurodinėjo policijos pareigūnai, o dalį tų parodymų sugalvojo pats, nes vieta, kurioje buvo surastas A. S. lavonas, buvo gerai žinoma. Nesitikėdamas, kad juo bus patikėta ir jis bus išteisintas, teisme jis ir prašė bent sušvelninti jam paskirtą bausmę, tačiau iš tikrųjų yra visiškai nekaltas. Papildomai apklaustas A. G. nurodė ir konkretesnes prieš jį naudotos prievartos aplinkybes. Jis parodė, kad tyrėja D. S. ant jo nuolat šaukdavo, liepdavo pasakoti visas smulkias nusikaltimo detales, tai darydavo netgi gynėjos akivaizdoje, todėl jis jos labai bijojo. Kriminalinės policijos pareigūnas K. S. nuo 2005 m. lapkričio 14 d. vertė jį prisipažinti nužudžius A. S. , buvo nuvežęs jį į įvykio vietą, kur buvo surastas A. S. lavonas, 2005 m. lapkričio 17 d. jį mušė. 2005 m. lapkričio 23 d. tarnybiniame kabinete K. S. vėl jį mušė ir kratė elektrošoku. Pasikvietęs pokalbiams vertė prisipažinti ir girdė degtine. V. D. nemušdavo, bet irgi įkalbinėdavo prisipažinti, žadėjo, kad už tai jam nieko nebus. Pasiėmęs jį iš areštinės V. D. automobiliu jį nuvežė į laukus ir ten išlaipino, iki namų pėsčiomis jam reikėjo eiti apie 20 km. 2005 m. lapkričio 25 d. K. S. ir V. D. parsivežė jį iš areštinės, visi nuvažiavo į parduotuvę, ten pareigūnai pirko degtinę, ja jį girdė, o po to nuvežė apklausai pas ikiteisminio tyrimo teisėją.

Iš bylos matosi, kad pareigūnai D. S. , K. S. ir V. D. buvo apklausti liudytojais jau pirmosios instancijos teisme. Ten jie visus A. G. parodymus dėl bet kokios prievartos paneigė, parodė, kad A. G. prisipažino savo noru, o apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu buvo blaivus. Pareigūnai parodė, kad tuo yra įsitikinę, nes toje apklausoje dalyvavo jie patys. Nuosprendyje teismas rėmėsi šiais pareigūnų parodymais, todėl padarė išvadą, kad pas ikiteisminio tyrimo teisėją A. G. buvo pristatytas blaivus, todėl visiškai suvokė savo duotus parodymus.

Su šia teismo išvada, kolegijos nuomone, reikia sutikti. Tikrai neįtikėtina, kad A. G. į teismo posėdį būtų buvęs nuvežtas girtas ir kad to nebūtų pastebėję niekas iš apklausoje dalyvavusių asmenų. Neįtikėtini ir A. G. parodymai apie jo kankinimus elektros srove vadinamuoju „elektrošoku“. Tačiau iš bylos matosi, kad teismas neatkreipė dėmesio į kitus A. G. aiškinimus apie visai kitokio pobūdžio prievartą, o taip pat į ikiteisminio tyrimo metu šioje byloje padarytus baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus. Papildomai apklausta apeliacinės instancijos teisme liudytoja tyrėja D. S. parodė, kad ši baudžiamoji byla buvo jos žinioje ir ji joje atliko visus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Ji pati ant A. G. nešaukė ir jokios kitokios prievartos nenaudojo. Tačiau D. S. taip pat parodė, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą, su įtariamuoju A. G. bendravo ne tik ji, bet ir operatyvinį darbą dirbę kriminalinės policijos pareigūnai, taip pat ir K. S. bei V. D. . Nors operatyvinį darbą dirbusiems pareigūnams ji jokių pavedimų neduodavo, jie su įtariamuoju kalbėdavosi. Operatyvininkai su įtariamuoju „atidirbdavo“, t. y. kalbėdavosi apie nusikaltimo aplinkybes, o jau po to įtariamąjį atvesdavo pas ją oficialiai apklausai. Ji nemanė, kad tokiu būdu pažeidžiami procesiniai įstatymai, nes tokia tvarka ir praktika taikoma visada. Į apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją A. G. vežė ji, K. S. ir V. D. , kurie atliko ir konvojavimo funkciją. Jie visi apklausos metu buvo teismo posėdžių salėje ir jiems niekas neliepė iš ten pasišalinti. Liudytojas K. S. parodė, kad jokio smurto prieš A. G. nevartojo, tačiau patvirtino, kad apklausinėjo įtariamąjį neoficialiai. Liudytojas parodė, kad jis dirbo operatyvinį darbą, jo pareiga buvo išaiškinti nusikaltimą, todėl apie jo aplinkybes jis ir kalbėdavosi su A. G. . Apklausų protokolai nebuvo rašomi, tačiau jis mano, kad tai ir neturėjo būti daroma. Apklausai pas ikiteisminio tyrimo teisėją A. G. vežė jis ir V. D. , kartu važiavo tyrėja D. S. . Apklausos metu jie visi irgi buvo teismo posėdžių salėje. Tokius pačius parodymus davė ir kitas liudytojas kriminalinės policijos pareigūnas V. D. . Jis taip pat parodė, kad su A. G. , nerašydamas jokių protokolų, kalbėdavosi apie A. S. nužudymo aplinkybes, kartu su K. S. vežė jį apklausai pas ikiteisminio tyrimo teisėją.

Iš to, ką teisme parodė policijos pareigūnai D. S. , K. S. ir V. D. , akivaizdžiai matosi, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje vyko šiurkščiai pažeidžiant BPK normas ir iš esmės buvo pažeistos įtariamojo A. G. teisės.

Pradėjus ikiteisminį tyrimą (BPK 166 str.), visi bylos duomenys, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti, gali būti renkami tik BPK nustatyta tvarka. Kitų įstatymų, taip pat ir Operatyvinės veiklos įstatymo, nustatyta tvarka duomenys renkami tik prieš pradedant ikiteisminį tyrimą, o ikiteisminio tyrimo metu kitų įstatymų nustatyta tvarka gali būti ieškoma tik duomenų šaltinių, kuriuos nustačius atliekami proceso veiksmai BPK nustatyta tvarka. Apie tai išaiškinta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007 m. birželio 28 d. BPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalgoje. Be to, BPK 164 str. 1 d., 2 d. nurodyta, kad ikiteisminį tyrimą atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai, šį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja, taip pat pats gali atlikti tyrimą prokuroras, BPK nustatytais atvejais tam tikrus ikiteisminio tyrimo veiksmus gali atlikti ir ikiteisminio tyrimo teisėjas. BPK 179 str. 1 d. nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu atliekant tyrimo veiksmus, rašomi protokolai. BPK 21 str. 4 d. yra išvardintos konkrečios įtariamojo asmens teisės, tarp jų nurodyta ir įtariamojo teisė nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento turėti gynėją. Tuo tarpu šioje nagrinėjamoje byloje visų išvardintų BPK normų reikalavimai buvo šiurkščiai pažeidinėjami. Nors ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko tyrėja D. S. ir tik ji viena (atskirais atvejais taip pat prokuroras ir ikiteisminio tyrimo teisėjas) turėjo teisę atlikti tyrimo veiksmus, nustatyta, kad su įtariamuoju A. G. nuolat bendraudavo kiti kriminalinės policijos pareigūnai K. S. ir V. D. . Jie patys patvirtino, kad apklausinėjo A. G. apie A. S. nužudymo aplinkybes nerašydami jokių protokolų ir nedalyvaujant įtariamojo gynėjui. Galima pripažinti, kad kai kurie A. G. parodymai apie jo girdymą degtine, kankinimus elektros srove tikrai mažai įtikėtini. Tačiau tai, kad apie nusikaltimo aplinkybes jį nuolat apklausinėjo tam įgaliojimų neturintys pareigūnai, darė tai nerašydami protokolų ir nedalyvaujant įtariamojo gynėjui, leidžia pagrįsti manyti, kad įtariamajam galėjo būti daromas psichologinis poveikis, spaudimas ir jis galėjo būti verčiamas duoti neteisingus parodymus, taip pat ir prisipažinti padarius nužudymą. Tokią išvadą patvirtina pačių pareigūnų parodymai, iš kurių matosi, kad faktiškai tyrimo veiksmus šioje byloje su A. G. atliko ne tokius įgaliojimus turėjusi tyrėja D. S. , o operatyvinį darbą dirbę K. S. ir V. D. . D. S. parodymai apie tai, kad įtariamąjį pirmiausia „atidirbdavo“ operatyvininkai, o tik po to įtariamąjį atvesdavo pas ją ir jį ji pati apklausinėdavo, akivaizdžiai parodo, kad įtariamojo teisės buvo pažeidinėjamos, o pirmiausia buvo pažeidžiama įtariamojo teisė į gynybą. Tai, kad po to tyrėjos atliekamos apklausos metu jau dalyvaudavo gynėjai, padėties šiuo atveju nekeičia. Tokia pat išvada daroma ir dėl A. G. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Šiuo atveju prieš šią apklausą A. G. irgi neoficialiai apklausinėjo tam įgaliojimų neturintys pareigūnai, kurie po to patys nuvežė A. G. į apklausą ir patys dalyvavo apklausos metu teismo posėdžių salėje. Esant tokioms aplinkybėms, kolegija neturi jokio pagrindo atmesti nuteistojo parodymų apie tai, kad tos apklausos metu jis prisipažino kaltu tik dėl prieš tai panaudotos prievartos ir įkalbinėjimų. Kolegija atkreipia dėmesį ir į pačią nuteistojo A. G. asmenybę. A. G. anksčiau teistas, piktnaudžiavo alkoholiu. Nors teismui abejonių dėl jo pakaltinamumo nekilo, tačiau iš bylos matosi, kad nuteistasis yra gydęsis psichiatrijos ligoninėje ir jam buvo nustatytas lengvas protinis atsilikimas. Tai tik dar kartą patvirtina, kad nuteistasis tikrai galėjo pasiduoti neteisėtam poveikiui, nesuvokti savo gynybos perspektyvų, todėl jis galėjo būti priverstas arba įkalbėtas prisipažinti kaltu dėl nusikaltimo, kurio padaryme iš tikrųjų nedalyvavo. BPK 20 str. 1, 2 ir 4 dalyse nurodyta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Šioje byloje nusprendęs remtis A. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir spręsdamas klausimą dėl tų parodymų pripažinimo įrodymu, teismas irgi privalėjo patikrinti, ar tie parodymai buvo gauti teisėtu būdu. Tačiau teismas to nepadarė ir jau aptartų baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų ikiteisminio tyrimo metu, taip pat ir A. G. tikrųjų prisipažinimo gavimo aplinkybių nenustatė. Iš tikrųjų A. G. prisipažinimas apie dalyvavimą A. S. nužudyme dėl padarytų baudžiamojo proceso įstatymų ir įtariamojo teisės į gynybą pažeidimų buvo gauti neteisėtu būdu, todėl šie parodymai negalėjo būti pripažinti įrodymu ir jais nuosprendis negalėjo būti grindžiamas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarime Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ išaiškinta, kad teismo išvados vertinant įrodymus turi būti pagrįstos. Įrodinėjimo našta negali būti perkelta kaltinamajam. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tada, kai išnaudojus visas galimybes, nepavyksta jų pašalinti. Jau buvo nurodyta, kad kai kurie nuteistojo A. G. parodymai šioje byloje abejonių kelia. Neįtikinami jo parodymai apie kai kurias smurto prieš jį naudojimo aplinkybes (girdymą degtine, kankinimus elektra), taip pat neįtikinami ir jo paskutinių apklausų metu duoti parodymai apie tai, kad kaltinime nurodytu laiku jis matė lentpjūvės kieme girtaujantį V. B. . Tačiau, kaip jau buvo nurodyta, įrodinėjimo našta negali būti perkelta nei kaltinamajam, nei nuteistajam. Tuo tarpu įrodymų, patvirtinančių A. G. dalyvavimą A. S. nužudyme, šioje byloje nesurinkta. Kolegija jau išdėstė motyvus, kodėl įrodymus įvertino kitaip, negu tai padarė pirmosios instancijos teismas. Buvo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu prisipažinusio kaltu A. G. parodymai prieštaravo kitoms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms. Be to, nustatyti jau aptarti baudžiamojo proceso pažeidimai, dėl kurių tie ikiteisminio tyrimo metu duoti A. G. parodymai negali būti pripažinti įrodymais ir jais nuosprendis negali būti grindžiamas. Jokių kitų A. G. kaltės įrodymų nėra, nes kiti įrodymai nepatvirtina ne tik A. G. dalyvavimo A. S. nužudyme, tačiau nepatvirtina netgi jo buvimo kaltinime nurodytu laiku nusikaltimo įvykio vietoje. Todėl apkaltinamąjį nuosprendį kolegija naikina ir priima naują, išteisinamąjį nuosprendį. A. G. išteisinamas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis buvo suformulavęs prašymą perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tačiau pats skundo turinys faktiškai reiškė apelianto reikalavimą jį išteisinti. Todėl būtent tokio sprendimo priėmimas reiškia, kad apeliacinis skundas tenkinamas pilnai.

Priimant naują, išteisinamąjį nuosprendį, iš naujo sprendžiami ir kiti BPK 307 str. 6 d. išvardinti klausimai. Kadangi A. G. išteisinamas neįrodžius, kad jis dalyvavo A. S. nužudyme, vadovaujantis BPK 115 str. 3 d. 1 p., nukentėjusiojo J. S. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmetamas. Daiktinių įrodymų likimas sprendžiamas vadovaujantis BPK 94 str. nuostatomis. Iš suėmimo A. G. jau buvo paleistas ankstesniu Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, po to jam jokia kardomoji priemonė daugiau nebuvo paskirta. Todėl šiuo nuosprendžiu procesinių prievartos priemonių klausimas jau nesprendžiamas.

Vadovaudamasi BPK 326 str. 4 d., 329 str. 1 p., teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apygardos teismo 2006 m. lapkričio 2 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

A. G. pagal BK 129 str. 1 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakciją) išteisinti neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Nukentėjusiojo J. S. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Daiktinių įrodymų klausimą išspręsti taip: A. S. rūbus ir kepurę toliau laikyti su byla. Plytą ir skardos lakštą toliau saugoti Šiaulių rajono policijos komisariate. Išteisintojo A. G. daiktus: sportines kelnes, batus ir medžiaginį maišą grąžinti A. G. .