- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-20
- Bylos Nr.
- 2K-120/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rimantas Baumilas (pirm.), Antanas Klimavičius, Viktoras Aidukas (pran.)
- Nuteistasis
- V. P. U., E. N., S. B.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Viktoro Aiduko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. U. kasacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 15 d. nutarties.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu V. P. U. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams ir pagal BK 159 straipsnį laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti E. N. ir S. B. (S. B.), tačiau dėl jų kasacinių skundų negauta.
Priteista solidariai iš V. P. U., S. B. ir E. N. 213 Lt D. S. turtinei žalai atlyginti. Nepilnamečiui E. N. neturint turto ar kitų pajamų po 35,50 Lt išieškota iš R. N. ir L. N.
Priteista solidariai iš V. P. U., S. B. ir E. N. 3000 Lt D. S. neturtinei žalai atlyginti. Nepilnamečiui E. N. neturint turto ar kitų pajamų po 500 Lt išieškota iš R. N. ir L. N.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartimi nuteistojo V. P. U. gynėjo apeliacinis skundas atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. P. U. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su S. B. ir E. N., 2009 m. lapkričio 28 d., apie 21.00 val., Alytaus r., (duomenys neskelbtini), išlaužę balkono duris, įsibrovė į sodo namelį, priklausantį D. S., ir pagrobė jam priklausančius daiktus: vyrišką rankinę, kurios vertė 20 Lt, mobiliojo ryšio telefoną „Samsung X100“, kurio vertė 100 Lt, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3310“, kurio vertė 30 Lt, vyrišką kišeninį laikrodį „Molnija“, kurio vertė 100 Lt, piniginę, kurios vertė 10 Lt, ir joje buvusius 23 Lt bei ,,Omni ID“ kortelę, kuriuos vertė 30 Lt.
Taip pat jis pagal BK 159 straipsnį nuteistas už tai, kad įtraukė nepilnametį E. N., gimusį (duomenys neskelbtini), į minėto nusikaltimo padarymą.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis V. P. U. prašo teismą panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir bylą nutraukti.
Kasatorius skunde nurodo, kad jis nepagrįstai nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 159 straipsnį, nes teismai vertino tik jį kaltinančius įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį. Jis teigia, kad nusikaltimo padarymo metu nebuvo Alytuje, nes sirgo. Tuo tarpu teismai neįvertino duomenų apie jo ligą, rėmėsi tik nedarbingumo pažymėjime įrašytu ligos kodu, tačiau neatsižvelgė, kad jam buvo radikulito paūmėjimas, jis negalėjo judėti, vartojo skausmą slopinančius vaistus, neišreikalavo jo medicininės kortelės kopijos iš VšĮ „Karoliniškių poliklinika“. Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas neišsamiai atsakė į jo apeliacinio skundo argumentą dėl sveikatos būklės, todėl pažeidė BPK 332 straipsnio 5 dalies reikalavimus.
Taip pat kasatorius pažymi, kad teismai nepagrįstai rėmėsi nuteistojo S. B. ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuteistojo E. N. – ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes jie prieštarauja faktiniams bylos duomenims. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad nenustatyta, kokiu automobiliu buvo vykta į Alytų. Į šį argumentą taip pat neatsakyta apeliaciniame skunde. Anot kasatoriaus, nuteistasis S. B. parodė, kad su kasatoriumi susipažino, kai šis dirbo taksi paslaugų įmonėje „Kobla“, tačiau iš byloje esančių „Sodros“ duomenų matyti, jog kasatorius įmonėje „Kobla“ pradėjo dirbti tik nuo 2009 m. gruodžio mėnesio, t. y. jau po nusikaltimų padarymo, vadinasi, jis negalėjo nusikaltimų padaryti kartu su S. B.
Be to, kaip teigia kasatorius, jam priklausančia „Iki premija“ kortele Alytuje 2009 m. lapkričio 28 d. (nusikaltimo padarymo laikas) nebuvo pirkta trauktinė „Trejos devynerios“, neva skirta nukentėjusiajam nugirdyti.
Minėtos aplinkybės, t. y. 2009 m. lapkričio 23 d. nedarbingumo pažymėjimas ir 2010 m. birželio 11 d. išrašas iš medicininių dokumentų, duomenys iš UAB „Palink“, duomenys apie darbo pradžią įmonėje „Kobla“, patvirtina, kad 2009 m. lapkričio 28 d. kasatorius nebuvo Alytuje.
Kasatoriaus manymu, teismai nepagrįstai liudytojų M. T. ir N. D. parodymus pripažino melagingais. Priešingai, šių liudytojų parodymai patvirtina kasatoriaus parodymus, kad 2009 m. lapkričio 28 d. jo kartu su E. N. nebuvo, nes šis leido laiką su M. T. Be to, M. T. patvirtino, kad jam kasatorius buvo perdavęs „Iki premija“ kortelę ir mobiliuosius telefonus su SIM kortelėmis.
Kasatorius pažymi, jog byloje esantys duomenys apie telefoninius pokalbius (įeinančius ir išeinančius skambučius), SIM kortelių buvimo vietas taip pat neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad jis 2009 m. lapkričio 28 d. buvo Alytuje, nes nėra atskleistas telefoninių pokalbių turinys. Be to, liudytojai R. N. ir R. S. parodė, kad prie nukentėjusiojo namų prasilenkė su dviem nepažįstamais vyriškiais.
Šalies argumentai
Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė nuteistojo E. N. teisminio bylos nagrinėjimo metu duotus parodymus apie tai, jog kasatorius nedalyvavo nusikaltimo padaryme. Apeliacinės instancijos teismas tai motyvavo tuo, jog kasatorius gąsdino ir grasino R. N., kad E. N. pakeistų parodymus. Tačiau, kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas viršijo savo įgaliojimų ribas, išplėtė kaltinimą. Pasak kasatoriaus, jeigu faktas apie grasinimą būtų pasitvirtinęs, jam pagal BK 233 straipsnį būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau tai nebuvo padaryta. Priešingai, E. N. skundai prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo patvirtina, kad jis buvo verčiamas kasatorių apkalbėti. Kasatorius pažymi, kad ir jis pats ikiteisminio tyrimo metu patyrė spaudimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Vida Ramanauskienė prašo nuteistojo V. P. U. kasacinį skundą atmesti.
Prokurorė nurodo, jog kasatorius nepagrįstai teigia, kad bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose buvo esmingai pažeistas Baudžiamojo proceso kodeksas.
Pagal BPK 369 straipsnio 3 dalies nuostatas esminiais Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimais laikomi tokie Kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad, nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, buvo padaryti minėto pobūdžio procesiniai pažeidimai. Kasaciniame skunde yra nesutinkama su įrodymų vertinimu teismų sprendimuose.
Pirmosios instancijos teismas ištyrė byloje surinktus įrodymus, išnagrinėjęs bylą visapusiškai juos išanalizavo bei nuosprendyje įvertino. Apeliacinės instancijos teismas pagal pateiktą skundą patikrino bylą, nutartyje išsamiai ir argumentuotai aptarė kiekvieną apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę, pagrindė, kodėl ir kuriais bylos duomenimis remiasi savo sprendime. Šios instancijos teismas nutartyje konstatavo, kad Alytaus rajono apylinkės teismas visapusiškai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes dėl V. P. U. padarytų nusikalstamų veikų, byloje esančius įrodymus patikrino ir įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų; teismas nuosprendyje nuosekliai, nepažeisdamas BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų, išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė išvadas, atitinkančias faktines aplinkybes, paskyrė teisingą ir tinkamą bausmę.
Apeliacinės instancijos teismas pasisakė apie kasatoriaus sveikatos būklę nusikaltimų padarymo metu pagal 2009 m. lapkričio 23 d. nedarbingumo pažymėjime parašytą galutinės diagnozės kodą J069, t. y. rėmėsi galutine diagnoze, reaguodamas į apeliacinio skundo niekuo neargumentuotą teiginį, kad ,,ikiteisminio tyrimo metu buvo nepagrįstai remiamasi klaidingu ligos kodu“, ir tai negali būti vertinama kaip neatsakymas į esminį apeliacinio skundo argumentą dėl ligos kodo klaidos, nes apeliaciniame skunde jokių argumentų dėl šio teiginio nėra. Teismas nutartyje vertindamas V. N. parodymus, duotus teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, nurodydamas R. N. parodymus apie tai, kad E. N. teisme pakeitė parodymus, matyt, bijodamas V. P. U. dėl jo galimų grasinimų, neperžengė apeliacinio skundo ribų, nes skunde buvo nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į įrodymų prieštaravimus.
Kasaciniame skunde analizuojami byloje surinkti duomenys, kurie, kasatoriaus nuomone, paneigia jo dalyvavimą nusikaltime (S. B. parodymai apie jos susipažinimą su kasatoriumi, kasatoriaus automobilio nurodomi požymiai, trauktinės pirkimo aplinkybės, M. T. bei N. D. parodymai), nebuvo analizuojami apeliaciniame skunde, todėl negali būti vertinami ir nagrinėjant kasacinį skundą. Tačiau pažymėtina, kad šie kasatoriaus teiginiai paneigti bylos medžiaga – paties kasatoriaus parodymais apie biuletenio pateikimo aplinkybes, t. y. teiginiais, kad biuletenio nepateikė įmonei ,,Kobla“, nes tuo metu joje dirbo neoficialiai, E. N. 2010 m. sausio 21 d. parodymais apie tai, kokiu automobiliu kasatorius važiavo vykdyti nusikaltimų, ir kt.
Pasisakant dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties teisėtumo atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas išsamiai patikrino pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą, dar kartą įvertino įrodymus, nutartyje išdėstė įrodymus bei motyvus, paaiškinančius ir pagrindžiančius teismo sprendimą nuteistojo V. P. U. apeliacinį skundą atmesti. Apeliacinės instancijos teismo priimta nutartis teisėta ir pagrįsta. Teismas išnagrinėjo šią bylą laikydamasis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrųjų nuostatų.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. P. U. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl bylos kasacinio nagrinėjimo
Kasaciniu skundu nuteistasis V. P. U. prašo pirmosios bei apeliacinės instancijos teismo nuosprendžius panaikinti ir bylą nutraukti.
Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorius iš esmės nesutinka su byloje ištirtų įrodymų vertinimu, nes, jo nuomone, teismo nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Be to, jis teigia, kad jo kaltumas padarius nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 159 straipsnį, neįrodytas, teismas rėmėsi tik jį kaltinančiais įrodymais.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėdamas bylą kasacinės instancijos teismas patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, teisės taikymo aspektu, t. y. ar pagal byloje nustatytas aplinkybes yra tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nustatant tas aplinkybes nebuvo pažeisti baudžiamojo proceso įstatymai. Kasacinės instancijos teismas faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja ir įrodymų iš naujo netiria, todėl minėti nuteistojo V. P. U. kasacinio skundo argumentai nenagrinėtini.
Dėl BPK straipsnio nuostatų taikymo, nagrinėjant bylą pirmąja instancija ir apeliacine tvarka
Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal ją teismai įrodymus turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Kasaciniame skunde nuteistasis V. P. U. iš esmės pakartoja tuos pačius argumentus, kurie buvo nurodomi apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą, pripažino, kad teismas įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, o padarytos išvados yra pagrįstos ir teisingos. Kasatorius taip pat kaip ir apeliaciniame skunde teigia, kad nuteistojo E. N. ikiteisminio tyrimo, o S. B. – ir teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai nenuoseklūs, nepatikimi, prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms (2009 m. lapkričio 23 d. nedarbingumo pažymėjimui ir 2010 m. birželio 11 d. išrašui iš medicininių dokumentų, duomenims iš UAB „Palink“ ir apie darbo pradžią įmonėje „Kobla“), todėl jais remtis pripažįstant jį kaltu padarius nusikalstamas veikas nebuvo galima.
Teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nuteistasis V. P. U., veikdamas bendrininkų grupe su S. B. ir E. N., išlaužę balkono duris, įsibrovė į nukentėjusiajam D. S. priklausantį sodo namelį ir pagrobė jam priklausantį turtą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistųjų veiksmai buvo tarpusavyje suderinti, jie buvo pasiskirstę vaidmenimis (kasatorius pasiūlė kitiems nuteistiesiems padaryti vagystę, visi automobiliu nuvyko į nusikaltimo padarymo vietą, kasatorius laukė automobilyje, į kurį buvo atnešti pavogtus daiktus ir visi trys išvyko į Vilnių). Šiuos veiksmus jungė vieninga tyčia ir bendras nusikalstamo rezultato siekimas – apvogti nukentėjusįjį D. S. Kadangi visi nuteistieji buvo nusikaltimo vykdytojais, pagrįstai konstatuota, kad jie veikė bendrininkų grupe.
Apeliacinės instancijos teismas nuteistojo argumentus atmetė, priimtoje nutartyje išsamiai ir motyvuotai pasisakė, kodėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo parodymais, parodymų patikrinimo vietoje protokolais, asmens atpažinimo protokolu, kitais bylos duomenimis. Šios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nuteistojo S. B. ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu duotais parodymais, nes jie nuoseklūs ir esminėmis detalėmis sutampa, be to, nuteistasis S. B. neturėjo pagrindo apkalbėti kasatoriaus. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nurodė, kodėl nesivadovavo nuteistojo E. N. teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pakeistais parodymais, pažymėdamas, kad jie prieštaravo kitiems bylos duomenims.
Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš bylos medžiagos matyti, jog vertindami įrodymus teismai nepažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimų. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas bylą išnagrinėjo nepažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų, į visus esminius apelianto argumentus nutartyje yra atsakyta ir motyvuotai paaiškinta, kodėl šie atmetami.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes baudžiamasis įstatymas nuteistojo V. P. U. nusikalstamus veiksmus kvalifikuojant pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 159 straipsnį pritaikytas tinkamai.
Iš to, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus dėl nuteistojo V. P. U. kasaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, kasatoriaus argumentais vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo V. P. U. kasacinį skundą atmesti.