Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės ir Arvydo Žibo,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009-03-13 sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-512-292/2009 pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei UAB ,,Vivatrans“ dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad nuo 2007-07-18 iki 2008-11-12 ieškovas dirbo pas atsakovę tolimųjų reisų vairuotoju - ekspeditoriumi. Darbo pobūdis buvo krovinių pervežimas iš Lietuvos į Rusiją (Maskvą), kartą ieškovui teko vykti ir į Italiją, todėl visas darbas vyko komandiruotėse. Ieškovui buvo priskirtas atskiras vilkikas su priekaba, tačiau kelis kartus juos teko keisti. Per visą darbo laikotarpį pas atsakovę ieškovas turėjo 45 reisus (45 komandiruotes) į užsienį. Atsakovė darbo sutartimi Nr. 181 (t. 1, b. l. 4) įsipareigojo ieškovui mokėti kas mėnesį po 911 Lt, o taip pat ne mažiau kaip 50% dienpinigių būnant komandiruotėse. Atlyginimą ieškovui įsipareigojo mokėti iki sekančio mėnesio 20 dienos, pasibaigus darbo mėnesiui, o taip pat įsipareigojo iki einamojo mėnesio 30 dienos mokėti avansą. Kokį avanso dydį atsakovė įsipareigojo mokėti, darbo sutartyje nenurodė. 2007-12-28 įsakymu nuo 2008-01-01 atsakovė ieškovo darbo užmokestį padidino iki 1 041 Lt. Sulygto darbo sutartimi darbo užmokesčio dydžio ir jo išmokėjimo nustatytu laiku atsakovė nemokėjo, o avanso per visą darbo laiką ieškovas negavo nė karto. Nustatytų dienpinigių dydžio ir privalomu juos išmokėti laiku atsakovė taip pat nemokėjo. Negaudamas darbo sutartimi sulygto atlyginimo už darbą bei privalomų dienpinigių, 2008-11-12 ieškovas nutraukė su atsakove darbo santykius. Atleisdama iš darbo, atsakovė neišmokėjo ieškovui viso jam priklausančio su darbo santykiais užmokesčio ir likusios dienpinigių sumos. Dirbant pas atsakovę ieškovas nebuvo išleistas atostogų, tačiau atsakovė nepaskaičiavo ir neišmokėjo ieškovui visos priklausančios kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Atsakovės paskaičiavimu, atleidžiant ieškovą iš darbo, atsakovė buvo skolinga ieškovui 945 Lt, kuriuos ieškovui išmokėjo 2008-11-14. Nesutikdamas su atsakovės apskaičiuotomis ir išmokėtomis su darbo santykiais susijusiomis išmokomis, ieškovas kreipėsi į VDI Alytaus skyrių (t. 1, b. l. 5). Darbo inspekcijai atlikus patikrinimą buvo nustatyta, kad atsakovė neišmokėjo ieškovui visų jam priklausančių su darbo santykiais susijusių pinigų, o nesavalaikiu darbo užmokesčio bei delspinigių mokėjimu atsakovė pažeidė DK 206 str. 1 d. 1 p., 141 str. 2 d. ir 207 str. 1 d. Atsakovė po VDI Alytaus sk. patikrinimo 2008-12-10 ieškovui papildomai dar sumokėjo 80,72 Lt. Atleisdama ieškovą iš darbo, atsakovė neišmokėjo viso jam priklausančio priskaičiuoto darbo užmokesčio ir kitų su darbo užmokesčiu susijusių išmokų (dienpinigių, delspinigių, kompensacijos už nepanaudotas atostogas) už laikotarpį nuo 2007-07-18 iki atleidimo iš darbo dienos 2008-11-12, tuo pažeisdama DK 141 str. 1 d., 2 d., 206 str. 1 d. 1 p. ir 207 str. Ieškovo paskaičiavimais, atleidimo iš darbo dieną atsakovė liko skolinga 7 755,76 Lt darbo užmokesčio (įskaitant apskaičiuotą kompensaciją už nepanaudotas atostogas) ir 14 984,21 Lt dienpinigių už išbūtą komandiruotėse laiką. Tai patvirtina ieškovo pateikiamos ieškinio priede darbo užmokesčio, dienpinigių apskaičiavimo ir kt. lentelės (t. 1, b. l. 14. 15, 16, 17, 18). Dienpinigių ir atlyginimo apskaičiavimą bei atsakovo susidariusią skolą patvirtina ieškovo sąskaitos banke išrašas (19-36). Laiku neišmokėdama ieškovui priklausančio darbo užmokesčio, dienpinigių ir kitų su darbo santykiais susijusių privalomų išmokų, atsakovė privalėjo skaičiuoti ir išmokėti delspinigius (DK 207 str. 1 d.). Delspinigiai skaičiuojami iki nebus išmokėta visa priklausanti suma (1996-02-20 LR Delspinigių nustatymo, už išmokų, susijusių su darbo santykiais pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 str.). Remiantis 1996-02-20 įstatymo 2 str., delspinigių dydis sudaro 0.06 proc. nuo priklausančios išmokėti sumos (2000-09-15 LR Vyriausybės nutarimas Nr. 1105, 2001-01-09 LR SADM įsakymas Nr. 9, 2007-01-29 LR SADM Įsakymas Nr. Al-21 ir 2008-01-24 LR SADM Įsakymas Nr. Al-29 ) už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną, pradedant skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų, kada išmokos turėjo būti išmokėtos ir baigiant skaičiuoti jų išmokėjimo dieną. Turimais duomenimis, ieškinio pateikimo teismui dieną atsakovė ieškovui turėjo priskaityti ir išmokėti 2 634,55 Lt delspinigius nuo ne laiku išmokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas bei 2 367,27 Lt delspinigius nuo ne laiku išmokėtų dienpinigių. Šie paskaičiavimai gali būti netikslūs, nes visi su ieškovo darbo santykiais susiję dokumentai yra pas atsakovę, todėl tik juos išreikalavus ieškovas galės patikslinti ieškinį. Pateikiamose darbo užmokesčio ir dienpinigių apskaičiavimo ir išmokėjimo lentelėse nurodoma, už kokius darbo mėnesius pas atsakovę dėl jos kaltės ieškovui laiku nebuvo išmokami atlyginimai ir dienpinigiai už laikotarpį nuo 2007-07-18 iki 2008-11-12, o atsiskaitymo dieną (2008-11-12) ir kompensacija už nepanaudotas atostogas, todėl atsakovė privalo apskaičiuoti ir išmokėti nuo pavėluotai išmokamo darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų delspinigius, juos baigiant skaičiuoti išmokų sumokėjimo dieną. Pateikiamose lentelėse skola atspindėta eiliškumo tvarka, t. y. padarius pavedimą pirmiausia užskaitoma ir išminusuojama ankstesnis skolos likutis. Atsakovė nuslėpė tai, kad ieškovui būnant komandiruotėse dirbo viršvalandžius, naktinį darbą ir darbą poilsio bei švenčių dienomis, todėl tikslesnius dėl to apskaičiavimus ieškovas taip pat pateiks vėliau, kai bus išreikalauti iš atsakovės reikiami dokumentai. Ieškovo viršvalandinį darbą ir darbą poilsio bei švenčių dienomis patvirtina vilkiko tachometro kortelės ir iš dalies patvirtina telefoniniai pokalbiai su atsakovės atstovu tokiu metu. Atsakovė neskaičiavo ir nemokėjo ieškovui už dirbtus viršvalandžius, naktinį darbą bei darbą poilsio ir švenčių dienomis. Tokiais veiksmais atsakovė pažeidė DK 193 ir 194 str. Vadovaujantis DK 141 str. 3 d., kai uždelsiamą atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, jam sumokamas visas darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Atsiskaitymo uždelsimas yra dėl atsakovės kaltės, todėl atsakovė privalo ieškovui sumokėti vidutinį darbo užmokestį už visą atsiskaityti uždelsimo laiką skaičiuojamą iki atsiskaitymo datos. Vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimas atliekamas vadovaujantis 2003-05-27 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 650 su pakeitimais. Būnant komandiruotėse, ieškovas iš savo lėšų dengė visas būtinas komandiruočių metu išlaidas - padengė išlaidas už muitinius patikrinimus, mokėjo už pravažiavimą keliais užsienyje. Grįžęs visus šiuos dokumentus pateikdavo atsakovei, tačiau atsakovė šių išlaidų į avansines apyskaitas netraukdavo ir neišmokėjo. Kiek tai galėjo susidaryti ieškovo tiesioginių išlaidų atsakovės naudai, bus galima paskaičiuoti tik išreikalavus iš atsakovės dokumentus.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2009-03-13 priėmė sprendimą už akių (5 t., b. l. 43). Teismas konstatavo, kad atsakovei adresuoti ieškinio, jo priedų nuorašai bei teismo pranešimas, kuriame buvo nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui pateikti (1 t., b. l. 41), buvo įteikti 2009-01-12 (1 t., b. l. 43), todėl terminas atsiliepimui pateikti baigėsi 2009-01-26; procesiniai dokumentai atsakovei įteikti tinkamai (CPK 123 str. 2 d.). Kadangi atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, termino atnaujinti neprašė, teismas, ieškovui prašant, rašytinio proceso tvarka, atlikęs formalų įrodymų vertinimą, padarė išvadą, kad ieškovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių jo reikalavimus (CPK 178 str.), ir sprendimu už akių ieškinį atmetė.

viso yra pateikta 51 KIO, iš kurių 29 yra su suklastotais ieškovo parašais ir ieškovui priklausančiose pildyti eilutėse užpildyti (surašyti) ne ieškovo ranka. Tai atspindėta teismui teikiamoje lentelėje Nr. 1. Pagal šiuos suklastotus KIO nuo ieškovo nuslėpta 19 238,15 Lt. Paaiškėjus tokioms aplinkybėms, teismui ieškovas teiks pareiškimą, apie įrodymų suklastojimą (CPK 184 str.). Byloje bus privaloma skirti rašysenos ekspertizę (CPK 212 str.) Atsakovė per 29 ne su ieškovo parašais patvirtintus (suklastotus) KIO siekia pateisinti bendrą ieškovui tariamai išmokėtų 19 238,15 Lt pinigų sumą. Tokiu būdu atsakovė suklastotų dokumentų pagalba dar ir sukčiauja. Dėl to su atskiru pareiškimu dėl nusikalstamos veikos požymių ieškovas kreipsis į atitinkamą teisėsaugos instituciją. Ieškovui realiai išmokėtų pagal KIO pinigų suma sudaro 17 796,14 Lt, iš kurių 15 846,24 avansai į komandiruotes, 1 04,.90 Lt atlyginimas ir 900 Lt dienpinigiai. Atsižvelgiant į tai, kad dalis KIO ( 2007-11-23 KIO Nr. 58, 2008-01-21 KIO Nr. 007, 2008-03-20 KIO Nr. 61, 2008-05-19 KIO Nr. 118, 2008-06-21 KIO nr. 276, 2008-04-14 KIO Nr. 180) yra kitokios formos, t. y. surašyti ne atsakovo vedama vieningos apskaitos buhalterine programa, o užpildant KIO blankus kompiuteriu ir ranka, kyla neaiškumas, ar tikrai realiai visi šie KIA egzistuoja atsakovo buhalterinėje apskaitoje, ar sutampa jų numeracija ir pagal juos atliktos operacijos buhalterinėje apskaitoje? Atsakovei nepateikus išsamių paaiškinimų, dokumentų ir išvadų nustatytais faktais, ieškovas prašys skirti kompleksinę dokumentų-buhalterinę ekspertizę;

2. Dėl pinigų išmokėjimo per banko sąskaitą. Atsakovė dalį ieškovui priklausančių dienpinigių ir atlyginimo pervesdavo į ieškovo sąskaitą, esančią AB SEB Nr. (duomenys neskelbtini). Pinigus iš sąskaitos ieškovas pasiimdavo naudodamas banko kortelę Nr. (duomenys neklebtini). Jokiuose kituose bankuose neturėjo jokių sąskaitų. Ieškovui išduota sąskaitos banke ataskaita patvirtina, kad per visą darbo laikotarpį pas atsakovę į ieškovo sąskaitą per 37 pavedimus ji pervedė 21 068,48 Lt, iš kurių 12 456,02 Lt dienpinigiai ir 8 612,46 Lt atlyginimas. Įskaičius 1 ieškinio dalyje nurodytas sumas, ieškovui atsakovė per visą darbo laikotarpį sumokėjo 13 356,02 Lt dienpinigių (12 456,02 Lt + 900 Lt) ir 9 662,36 Lt (1 049,90 + 8 612,46 Lt) atlyginimo. Ieškovo paskaičiavimu (neįskaitant viršvalandžių ir darbo, dirbto išeiginėmis, poilsio ir švenčių dienomis), atsakovė privalėjo apskaičiuoti ir sumokėti 15 899,46 Lt atlyginimo (su kompensacija už nepanaudotas kasmetines apmokamas atostogas) ir 31 650 Lt (skaičiuojant pagal mano turimus duomenis) dienpinigių. Atsakovės paskaičiavimu, ieškovui priklausanti išmokėti dienpinigių suma (tokią deklaravo mokesčių inspekcijai ir darbo inspekcijai) sudaro 38 328,88 Lt. Atsižvelgiant į tai, atsakovė liko skolinga 24 97,86 Lt (38 328,88 Lt – 13 356,02Lt) dienpinigių ir 6 237,11 Lt (15 899,46 Lt – 9 662,36 Lt) atlyginimo. Bendra skolos suma sudaro 31 209,96 Lt, t. y. 8 469,99 Lt daugiau, negu ieškovas prašė priteisti 2008-12-30 ieškiniu (31 209,96 Lt -22 739,97 Lt). Atsakovės atsiųsti mokėjimai pagal sąrašus, priskaitymai pagal sąrašus, asmeninės sąskaitos ir kasos bei banko darbo ataskaitos neturi jokios reikšmės dėl ieškovo išmokėtų pinigų sumų. Kiek atsakovė ieškovui yra sumokėjusi su darbo santykiais susijusių išmokų patvirtina ieškovo sąskaitos banke ataskaita ir KIO;

3. Dėl tachografo kortelių. Atsakovė, pateisindama ieškovo 45 komandiruotes, pateikė teismui 203 tachografo korteles, iš kurių 4 priklauso A. S.. Neaišku, kodėl teismas jas užskaitė ieškovui. Be to, per 45 komandiruočių laikotarpį turi būti dar apie 150 tachografo kortelių, kurių atsakovė nepateikė. Tachografo kortelėse aiškiai atspindėta, kad ieškovo dirbto laiko yra žymiai daugiau, negu nurodyta atsakovės pateiktuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Atsakovė nuslėpė dalį ieškovo darbo naktį, dirbtus viršvalandžius, darbą poilsio ir švenčių dienomis. Tikslią šių duomenų analizę ieškovas pateiks atnaujinus byloje tyrimą iš esmės ir atsakovei pateikus likusias tachografų korteles;

4. Sutikrinus atsakovės pateiktus 32 įsakymus (turi būti 45) ir prie jų pateiktų dokumentų kopijas, kurių bendras skaičius - 177 lapai, 38 dokumentai suklastoti, t. y. ant jų padėti ne ieškovo parašai. Vienas iš šių dokumentų yra visai be ieškovo parašo. Dėl šios aplinkybės irgi bus prašoma skirti rašysenos ekspertizę (CPK 212 str.). Iš atsakovės būtina išreikalauti dar 13 įsakymų su priedais, t. y. prie jų pridedamais dokumentais. Atsakovė pateikusi prie įsakymų EKA čekių kopijas apie kuro automobiliui, su kuriuo ieškovas dirbo, pirkimą „Lukiol“ degalinėse, tačiau šiose degalinėse ieškovo darbo laikotarpiu nė vieno karto nebuvo pirktas ir piltas kuras;

5. Atsakovė, apgaudinėdama ieškovą ir teismą, pateikė tik pirmas kelionės lapų nukopijuotas puses, tačiau nepateikė kelionės lapų antrų pusių, kuriose sužymėta kuro ir kitos kelionės išlaidos. Atsakovė nepateikė duomenų apie kitas komandiruočių metu patirtas išlaidas (EKA čekiai apie kuro pirkimą, kiti dokumentai). Atsakovė taip pat nepateikė darbo grafikų, nepateikė darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraščių. Teismas ieškovui atsiuntė ir kažkokio dokumento 1 puslapio kopiją, tačiau kokio - neaišku. Atsakovei nepateikus dalies šiuo metu nepateiktų dokumentų, kuriuos ji privalo turėti ir saugoti, bus privaloma kreiptis į teisėsaugos įstaigas dėl dokumentų sunaikinimo ar paslėpimo. Kadangi iš pateiktų dokumentų akivaizdu, jog atsakovė neįtraukė į apskaitą viso ieškovo pas atsakovę dirbto darbo laiko pagal pateiktas ataskaitas, dėl to galimai nuslėpė nuo ieškovo uždirbtas pajamas, o nuo jų mokesčius, oficialiai šių faktų patvirtinimui būtina bus atlikti papildomus tyrimus, įtraukiant byloje valstybės institucijas (Valstybinę transporto inspekciją ir kt. (CPK 252 str.), kurios pateiktų byloje savo oficialias išvadas apie atsakovės pažeidimus, susijusius su dalimi nuo ieškovo nuslėptų darbo užmokesčio sumų. Areštuojant ieškovo naudai atsakovės turtą, ieškovas patyrė 350 Lt išlaidų antstolio darbo apmokėjimui. Neaišku dėl ko, nekviesdamas ieškovo į teismo posėdį ir tik paviršutiniškai pagal atsakovės pateiktus dokumentus, teismas priėmė ieškovui už akių sprendimą, nors tokio sprendimo priėmimo atsakovė nepageidavo ir jo priėmimas nebuvo galimas. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, negalėjo formaliai nustatyti, kad ieškinys nepagrįstas, nes atsakovė atsiliepimo nepateikė, nenurodė įvykdytų komandiruočių kiekio, neaprobavo jų įvykdymo aplinkybių, nenurodė, kiek ir kokių kiekvienai komandiruotei yra patirta ir dėl to priskirta išlaidų, nepaneigė ieškovo skaičiavimų, nepateikė dalies ieškovo prašomų išreikalauti dokumentų bei nepateikė visų teikiamų dokumentų. Šios aplinkybės įrodo, kad teismo sprendimas už akių negali įsiteisėti, nes dėl procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimo byloje neatskleistos visos aplinkybės, o dėl apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių (bylos iš esmės neišnagrinėjimas, naujų aplinkybių paaiškėjimas, skyrimas ekspertizių, lyginamųjų pavyzdžių paėmimas, dokumentų išreikalavimas bei atsižvelgiant į tai, kad abi ginčo šalys yra Alytuje) jų neatskleidimas apeliacinės instancijos tisme negalimas, todėl bylą privaloma perduoti iš naujo nagrinėti į pirmosios instancijos teismą (CPK 327 str.)

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., CPK 329 str. 2 d.). Absoliučių teismo sprendimo už akių negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.

Pagal CPK 2 str. nuostatas teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimus, privalo tinkamai taikyti, aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. Vadovaujantis CPK 176 str. 1 dalies, 177 str. 1 dalies, 260 str. nuostatomis, tik teisingai nustačius teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes galima tinkamai pritaikyti teisės normą ir teisingai išspręsti ginčą. CPK 185 str. nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir priimdamas sprendimą už akių, iš esmės pažeidė civilinio proceso įstatymą, netinkamai taikydamas aukščiau nurodytas civilinio proceso taisykles, neišnagrinėjo reikšmingų bylos aplinkybių, nenustatė bylos nagrinėjimo ribų, neatskleidęs bylos esmės, padarė nepagrįstas išvadas, dėl ko teismo sprendimas už akių negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

Civilinis procesas įstatymu reglamentuojamas taip, kad nebūtų sudaryta prielaidų vilkinti bylų nagrinėjimą, sprendimų priėmimą ir vykdymą, būtų užkirstas kelias proceso dalyviams piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, nebūtų pažeistos proceso šalies, sąžiningai dalyvaujančios nagrinėjant civilinę bylą, teisės. Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių nusišalinus nuo dalyvavimo nagrinėjant civilinę bylą (pvz., atsakovui arba ieškovui neatvykus į teismo, kuriame turi būti nagrinėjama civilinė byla, posėdį arba atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį) ši byla yra nagrinėjama ir sprendimas yra priimamas nedalyvaujant tai šaliai arba neišklausius jos argumentų. Teismo sprendimas už akių priimamas, jei viena civilinio proceso šalis piktnaudžiauja teise nedalyvauti teismo posėdyje, be pateisinamos priežasties nepateikia savo atsikirtimų ir taip siekia vilkinti procesą. Sprendimo už akių teisėtumo peržiūrėjimo specifika (ribojimas skųsti sprendimą šaliai, kuriai priimtas sprendimas už akių) lemia būtinybę priimti tokį sprendimą griežtai laikantis jo priėmimo sąlygų, kad nebūtų be pagrindo suvaržytos ar pažeistos proceso dalyvių teisės. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė, be pagrindo nusprendęs rašytinio proceso tvarka priimti sprendimą už akių. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, todėl dėl tirtinų aplinkybių ir iš atsakovės išreikalautų įrodymų, su kuriais ieškovui iki sprendimo už akių priėmimo nebuvo sudaryta galimybė susipažinti ir į juos atsikirsti, apimčių bei pobūdžio galima padaryti išvadą, kad byla turi būti nagrinėjama iš naujo visa apimtimi ir naujais apeliaciniame skunde nurodytais aspektais.

Pažymėtina, kad, net esant visoms CPK nustatytoms sąlygoms sprendimui už akių priimti, teismas turi teisę, bet ne pareigą priimti tokį sprendimą. Tai konstatavo ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 2 d. nutartis, priimta byloje L. V. v. UAB „Girteka“, J. B., bylos Nr. 3K-3-525/2006; 2007 m. vasario 26 d. nutartis, priimta byloje UAB ,,Gregaris“ v. UAB ,,Vilniaus ūkas“, UAB ,,Sedes regia“, UAB ,,Gedimino smuklė“, bylos Nr. 3K-3-71/2007). Šią savo teisę teismas turi įgyvendinti taip, kad nebūtų pažeisti ne tik pasyviosios, bet ir kitos šalies teisės ar teisėti interesai, o byla būtų išnagrinėta teisingai. Teismo konstitucinė priedermė teisingai išspręsti bylą suponuoja tai, jog jeigu teismas mano, kad vienai iš proceso šalių nusišalinus nuo dalyvavimo nagrinėjant bylą jis negalės teisingai išnagrinėti bylos ir priimti teisingo sprendimo, jis privalo imtis visų galimų priemonių, kad būtų užtikrintas tokios šalies dalyvavimas nagrinėjant bylą. Duomenų, kad ieškovas būtų nusišalinęs nuo dalyvavimo nagrinėjant civilinę bylą ar atsisakęs bendradarbiauti nagrinėjant ją, byloje nėra, pareikštų reikalavimų ir pateiktų įrodymų apimtis rodo, jog byla yra itin sudėtinga, todėl, kolegijos nuomone, ieškovui pirmiausia turėjo būti sudaryta galimybė susipažinti su jo prašymu išreikalautais iš atsakovės įrodymais, išsakyti savo nuomonę dėl jų pakankamumo bei ginti savo interesus teismo posėdyje. Kolegijos nuomone, teismas, pasisakydamas dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, nepakankamai argumentavo dėl visų pareikštų reikalavimų, neįvertino visų ieškovo nurodytų reikšmingų aplinkybių, todėl yra pagrindas suabejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu.

Teisėjų kolegijos nuomone, minėti civilinio proceso teisės pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisingam bylos išsprendimui, o šių pažeidimų apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti, nes jie susiję su procesiniais veiksmais, kuriuos atlieka tik pirmosios instancijos teismas, rengdamasis bylos nagrinėjimui bei nagrinėdamas bylą iš esmės.

Dėl nurodytų motyvų pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių panaikintinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 1-2 p., 329 str. 1d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą tenkinti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2009-03-13 sprendimą už akių panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo Alytaus rajono apylinkės teismui.