Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2021-04-07 · Civilinė byla Nr. 2YT-399-1021/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-04-07
Bylos Nr.
2YT-399-1021/2021
Teisminio proceso Nr.
2-53-3-01270-2020-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jonas Abraitis
Pareiškėjas
R. B.
Suinteresuotas asmuo
VĮ ,,Turto bankas“, R. V., B. K., A. V.
Civilinė byla Nr. 2YT-399-1021/2021 Teisminio proceso Nr. 2-53-3-01270-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.7.4; 3.4.5.2; 3.2.6.1.
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 7 d.Vilkaviškis
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Jonas Abraitis,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys - VĮ ,,Turto bankas“, R. V., B. K., A. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

P. R. B. (toliau – pareiškėja) pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad brolis K. V., miręs (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo motinos A. V., mirusios (duomenys neskelbtini)., mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Pareiškime pareiškėja nurodo, kad (duomenys neskelbtini). mirė jos brolis K. V., kuris turėjo teisę paveldėti jų motinai A. V. priklausantį turtą, t. y. statinius, esančius (duomenys neskelbtini) Kadangi brolis savo šeimos neturėjo, tai po jo mirties ji kreipusis į notarą, paduodama pareiškimą dėl jam priklausančio turto bei turtinių teisių (palikimo) priėmimo, ką patvirtina prie pareiškimo pridedama notaro išduoto liudijimo kopija. Tačiau ji negalinti gauti paveldėjimo teisės liudijimo po brolio K. V. mirties, kadangi paaiškėjo, jog jos brolis po jų motinos A. V. mirties nepadavė pareiškimo notarui dėl motinai priklausančio turto paveldėjimo ir šio turto nebuvo paveldėjęs. Tikėtina, jog taip atsitiko todėl, kad brolis K. V. neturėdama teisinių žinių tiesiog nežinojo galiojančių įstatymų apie būtinumą per šešis mėnesius užsivesti paveldėjimo bylą. Daranti prielaidą, jog tokį jo elgesį galėjo sąlygoti ir jo sunki materialinė padėtis. Kaip matyti iš kai kurių po jo mirties rastų dokumentų, tikėtina, kad jis buvo pradėjęs tvarkytis motinai priklausančio turto paveldėjimo dokumentus (archyvuose ieškojo motinos testamento, užsakinėjo paslaugas VĮ Registrų centras ir kt.). Kaip matyti iš prie šio pareiškimo pridedamo notarės R. Vyzienės ranka rašyto raštelio kopijos, jis netgi buvo nuėjęs pas notarę, kuri jam užrašė, kokių dokumentų paveldėjimo bylos užvedimui reikia, tačiau kodėl jis vis tik nepabaigė tvarkyti motinai priklausančio turto paveldėjimo dokumentų jai nėra žinoma. Paklausus jo, ar susitvarkė motinai priklausančio turto paveldėjimo dokumentus, jis nieko konkretaus į tai neatsakydavo. Šiuo metu tam, kad ji galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą į jos broliui K. V. priklausantį turtą bei turtines teises, būtina kreiptis į teismą, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad jos brolis K. V. priėmė palikimą po savo motinos A. V. mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Tai, jog jos brolis K. V. faktiškai priėmė palikimą po savo motinos A. V. mirties įrodo tokie faktai: po motinos mirties brolis K. V. liko gyventi ir iki pat savo mirties gyveno motinai nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), todėl jam atiteko ir visi motinai A. V. priklausę asmeniniai bei namų apyvokos daiktai, baldai ir kt. Jis mokėjo ir komunalinius mokesčius už šį namą. Be to, jis naudojosi ir prie namų esančiu žemės sklypu, ūkiniais pastatais bei kitu turtu, t. y. jis faktiškai disponavo visu motinai priklausančiu turtu. Brolio K. V. deklaruota gyvenamoji vieta iki jo mirties taip pat buvo motinai priklausančiame name, ką patvirtina išrašas iš Gyventojų registro. Tokiu būdu mano brolis K. V. priėmė palikimą po savo motinos A. V. mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti ( b. l. 1-3).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ ,,Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriame prašė bylą spręsti teismo nuožiūra, bei nurodė, kad VĮ ,,Turto bankas“ nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos A. V. palikimo perėjimą valstybei. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, VĮ ,,Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui (b. l. 24-25).

Suinteresuotas asmuo R. V. atsilipime su pareiškimu sutiko, bei nurodė, kad ji palikimo atsisakiusi pas notarą pareiškėjos naudai (b. l. 29).

Suinteresuotas asmuo B. K. raštiškai nurodė, kad ji palikimo atsisakiusi pas notarą (b. l. 31).

Suinteresuotas asmuo A. V. raštiškai nurodė, kad sutinkantis su pareiškimu (b. l. 37).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 444 str. 1 d., 445 str.). Palikimo priėmimo faktą tvirtina teismas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Kitokiu būdu gauti įrodymų, kad buvo priimtas palikimas, kaip tik kreipiantis į teismą su prašymu nustatyti juridinį reikšmę turintį faktą, nėra galima, todėl pareiškėjo reikalavimas yra teisėtas. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui sukels teisines pasekmes, kadangi neturėdamas teismo sprendimo dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo negali paveldėto nekilnojamojo turto, jo įregistruoti nekilnojamojo turto registre savo vardu ir juo disponuoti (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Faktas nustatomas turto paveldėjimo tikslu (CPK 444 straipsnio 8 punktas, 445, 448 straipsniai).

Pareiškėjos pateiktu rašytiniu įrodymu – mirties medicininiu liudijimu nustatyta, kad K. V. mirė 2017 m. vasario 14 d. (b. l.4-5). Mirties liudijimu nustatyta, kad A. V. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Gimimo liudijimu nustatyta, kad A. V. yra K. V. motina (b. l. 7). Gyventojų registro išrašais nustatyta, kad A. V. nuo 1975 m. gruodžio 3 d. buvo deklaravusi gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini)., kur tuo pačiu metu buvo deklaravęs gyvenamąją vietą ir K. V. (b. l. 10-11). Nekilnojamo turto registro įrašu nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini). esantis nekilnojamas turtas yra registruotas mirusiosios A. V. vardu (b. l.12-15). Šiais rašytiniais įrodymais patikimai nustatyta, kad po pareiškėjos motinos mirties atsirado palikimas. Notaro liudijimu nustatyta, kad dėl mirusiosios palikimo priėmimo po jos mirties į notaro biurą niekas nesikreipė (b. l.8).

Remiantis palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. civilinio kodekso (toliau – CK) 573 straipsnio 1 dalimi, kaip pirmosios eilės įpėdinis – mirusiosios A. V. sūnus K. V. turėjo teisę paveldėti savo motinos turto dalį, o nesant kitiems įpėdiniams ar jiems nepriėmus palikimo, ir visą jo turtą. K. V. palikimą galėjo paveldėti pagal įstatymą ir pagal testamentą, faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą, tačiau visi nurodyti veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ( CK 567 str., 587 str.). Turimais duomenimis jis palikimo nepaveldėjo pagal testamentą ar jį priimdamas pas notarą. Notaro liudijimu nustatyta, kad pareiškėja priėmė mirusiojo K. V. palikimą pas notarą (b. l. 2), todėl kaip įpėdinė teisėtai kreipėsi į teismą, atstovaudama mirusįjį.

Pareiškėjos pareiškimu ir pateiktais rašytiniais įrodymais - Gyventojų registro išrašais nustatyta, kad A. V. nuo 1975 m. gruodžio 3 d. buvo deklaravusi gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini)., kur tuo pačiu metu buvo deklaravęs gyvenamąją vietą ir K. V. (b. l. 10-11), bei Nekilnojamo turto registro įrašu nustatyta, kad šiuo adresu esantis nekilnojamas turtas yra registruotas mirusiosios A. V. vardu (b. l.12-15), bei kad šiuo adresu K. V. gyveno iki savo mirties. Kvitais nustatyta, kad po motinos mirties K. V. ėmėsi priemonių įteisinti palikimą, kreipėsi į archyvą dėl testamento (b.l.16-17). Kadangi K. V. liko ir toliau gyventi mirusiajai motinai priklausančiame name, jam atiteko visi mirusiajai priklausę namų apyvokos bei asmeniniai daiktai, jis ir toliau naudojosi gyvenamuoju namu, jį tvarkė, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, teismo vertinimu šiais aktyviais veiksmais K. V. po savo motinos A. V. mirties išreiškė savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą, šiuos veiksmus atlikdamas per įstatymo nustatytą 6 mėnesių terminą. Jokie kiti asmenys A. V. palikimo nepriėmė nei vienu iš CK numatytų būdų, ir šiuo metu į jį nepretenduoja. Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad jais patikimai nustatyta, jog pareiškėjos brolis K. V. po savo motinos A. V. mirties priėmė jos palikimą pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (CPK 177, 178, 185 str.), dėl ko pareiškimas tenkintinas visiškai.

Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis), todėl pareiškėjos brolis K. V. faktinio valdymo būdu priėmė visą palikimą, atsiradusį po savo motinos mirties. Faktas nustatomas turto paveldėjimo tikslu (CPK 444 straipsnio 8 punktas, 445, 448 straipsniai).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjo valstybei priteistinos, nes jos 7,44 Eur viršija minimalią 5 eurų dydžio valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (nauja redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23, priimta 2020-01-23 Nr. 1R-19/1K-2, paskelbta TAR 2020-01-22 Nr. 2020-00970).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 275, 296, 442, 444, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo motinos A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini)., mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Faktą nustatyti turto paveldėjimo tikslu.

Priteisti iš pareiškėjos R. B. 7,44 Eur (septynis eurus 44 euro ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, išaiškinti, kad bylinėjimosi išlaidos privalo būti sumokėtos į vieną pasirinktiną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele banka" Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, Akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5660, mokėjimo paskirtį - procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, nurodant civilinės bylos numerį Nr. 2YT-399-1021/2021. Kai bylinėjimosi išlaidos valstybei mokamos po sprendimo įsiteisėjimo ir vykdomojo rašto išdavimo, nurodomas įmokos kodas – 5661.

Sprendimo kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas išsiųsti byloje dalyvavusiems asmenims.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Teisėjas Jonas Abraitis