- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-11
- Bylos Nr.
- 2S-650-212/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03739-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Zina Mickevičiūtė
- Kreditorius
- If P
- Skolininkas
- UAB „Transalta“
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-650-212/2012
NUTARTIS
2012 m. rugsėjo 11 d.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės If P&C Insurance AS atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-4703-812/2012 pagal kreditorės If P&C Insurance AS skolininkui UAB „Transalta“ dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Kreditorė kreipėsi į teismą pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo prašė iš UAB „Transalta“ priteisti jos naudai 743,41 Lt skolos atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bendros priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo dienos, 14 Lt sumokėto žyminio mokesčio ir 90,75 Lt už atstovavimo išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012-06-15 nutartimi nustatė kreditoriui terminą iki 2012-07-05 pašalinti trūkumus: patikslinti skolininkės buveinės vietą arba atlikti veiksmus, kad teismas galėtų įteikti procesinius dokumentus skolininkei kitu būdu. Nurodė, kad skolininkei siųsti teismo procesiniai dokumentai grįžo neįteikti skolininkės neradus kreditorės nurodytu registruotu buveinės adresu bei kurjeriui nurodžius, kad apie UAB „Transalta“ buveinės buvimo vietą niekas nieko nežino.
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012-07-12 nutartimi pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo paliko nenagrinėtą, grąžino žyminį mokestį bei priteisė iš kreditorės 12 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu kreditorius prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-06-15 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, jog teismo 2012-06-15 nutartis pašalinti trūkumus buvo priimta pažeidžiant procesinės teisės normas. Apeliantas pašalindamas pareiškimo trūkumus, pateikė papildomą vadovo adresą procesinių dokumentų įteikimui bei atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjant bylas CPK XXIII skyriuje numatyta tvarka išimtis įteikiant procesinius dokumentus nustato CPK 438 str., nurodė, jog nepavykus procesinių dokumentų įteikti naujai paaiškėjusiu adresu teismas juos laikytu įteiktais CPK 123 str. 4 d. numatyta tvarka. Minėtą pareiškimą kreditorius išsiuntė faksu 2012-07-05 nepraleidęs teismo nustatyto termino, tačiau nepaisant to, jog kreditorius nurodė ir papildomą adresą procesiniams dokumentams įteikti, ir skolininko registruotą adresą apie kurio pasikeitimą nėra duomenų iki šiol, bei paprašė teismo, nepavykus procesinių dokumentų įteikti vadovui juos įteikti CPK 123 str. 4 d. nustatyta tvarka. Vertinant sistemiškai CPK nuostatas, CPK 123 str. 4 d. neleidžia susidaryti situacijai, jog procesiniai dokumentai juridiniam asmeniui dali būti neįteikiami, todėl procesinių dokumentų įteikimas CPK 123 str. 4 d. nustatyta tvarka neprieštarauja CPK 438 str. įtvirtintai nuostatai. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, jog teismo 2012-06-15 nutartis, kuria kreditorius buvo įpareigotas pašalinti pareiškimo trūkumus, buvo priimta pažeidžiant nuostatą įtvirtintą CPK 123 str. 4 d., tai sąlygojo CPK 431 str. 3 d. normos pažeidimą, o tai lėmė neteisėtą ir nepagrįstą procesinį sprendimą, kuriuo buvo panaikintas išduotas teismo įsakymas, todėl kreditorius prašo 2012-06-15 nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atskirasis skundas netenkintinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-06-15 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Vienas iš teismo įsakymą (CPK 436 straipsnis) apibūdinančių požymių yra specifinė šio procesinio sprendimo įsiteisėjimo tvarka. Teismo įsakymas įsiteisėja tik tuomet, kai šio teismo procesinio sprendimo nuorašas įstatymo nustatyta tvarka įteikiamas skolininkui ir šis per CPK 437 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimų dėl kreditoriaus pareiškimo (CPK 436 straipsnio 7 dalis, 437 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktai, 438 straipsnis). Taigi tinkamas teismo įsakymo nuorašo įteikimas skolininkui, yra viena iš įstatyme numatytų būtinų sąlygų, kurioms esant šis teismo procesinis sprendimas įgyja res judicata galią. Pareiga įteikti skolininkui minėto procesinio sprendimo nuorašą tenka teismui, tačiau šį dokumentą adresatams galima įteikti tik CPK 117 straipsnio 1 dalyje numatytais įteikimo būdais, nes teismo įsakymo procedūroje procesinių dokumentų įteikimas kuratoriui ar viešo paskelbimo spaudoje būdu yra negalimas (CPK 438 straipsnis).
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012-06-08 priėmė teismo įsakymą (b. l. 15), kuris skolininkui nebuvo įteiktas. Pranešime nurodoma, jog nurodytu adresu niekas apie tokią firmą negirdėjo (b. l. 17). Jeigu priėmus teismo įsakymą paaiškėja, kad skolininko gyvenamoji (buveinės) ir darbo vietos yra nežinomos ir dėl to jam negalima įstatymo nustatyta tvarka įteikti teismo įsakymo ir kreditoriaus pareiškimo nuorašų bei teismo pranešimo, teismas nutartimi turi panaikinti teismo įsakymą ir kreditoriaus pareiškimą palikti nenagrinėtą (CPK 431 straipsnio 3 dalis). Ši teismo nutartis atskiruoju skundu neskundžiama. Pažymėtina, jog teismas gali panaikinti teismo įsakymą ir kreditoriaus pareiškimą palikti nenagrinėtą tik prieš tai nustatęs kreditoriui terminą patikslinti skolininko gyvenamąją vietą arba atlikti veiksmus, kad teismas galėtų įteikti procesinius dokumentus kitu būdu.
Šalies argumentai
Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad kreditorė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl skolos priteisimo dokumentinio proceso tvarka. Dokumentinis procesas - viena iš dviejų sumarinio (pagreitinto) proceso formų (CPK XXII ir XXIII sk.). Abejoms formoms yra būdinga tai, kad sprendimą (preliminarų sprendimą ar teismo įsakymą) teismas priima neišklausęs priešingos šalies pozicijos ir per gana trumpą laiką (CPK 427 str. 3 d., 435 str. 1 d., 436 str. 1 d.). Todėl sumarinio proceso tvarka priimti sprendimai yra sąlyginiai (CPK262 str. 1 d.), tarpiniai bei negali būti skundžiami apeliacine ir/ar kasacine tvarka (CPK428 str. 8 d.). Tam, kad būtų įgyvendintas fundamentalus teisės principas išklausyti priešingą šalį dokumentiniame procese, įstatymas numato atskiras priemones, kuriomis skolininkui turi būti pranešama apie teismo priimtus procesinius sprendimus (CPK 429 str. 2 d.). Taigi CPK 431 str. yra specialioji teisės norma, taikytina dokumentiniame procese. Todėl negalima vadovautis bendrąja teisės norma - CPK 123 str. 4 d., numatančia visų kitų procesinių dokumentų įteikimą. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi dokumentinį procesą reglamentuojančiomis teisės normomis ir teisėtai nurodė ieškovei pašalinti kliūtis dėl atsakovės tinkamo informavimo apie priimtą teismo įsakymą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas pažymi, kad pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas pareiškimą palikti nenagrinėtą, kreditorius turi teisę vėl kreiptis į teismą su ieškiniu dėl tų pačių reikalavimų, kuris būtų nagrinėjamas pagal ginčo teisenos taisykles (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas, 297 straipsnio 2 dalis, 431 straipsnio 4 dalis).
Dėl aukščiau nurodytų motyvų teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas ir pagrindo pripažinti ginčijamą nutartį neteisėta, nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.