Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos: Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas), Nijolės Šidagienės (pranešėja), Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant Rasai Rackevičiūtei, dalyvaujant pareiškėjo S. P. atstovams Onai Peisachovič, advokato padėjėjui Gyčiui Gaurilčikui viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. P. pareiškimą trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl praleistų terminų atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjo atstovė Ona Peisachovič, bylą nagrinėjant teisme, pareiškimą palaikė, papildomai paaiškino, kad, 2004 metais nuvykus į Mickūnų žemėtvarkos skyrių pasiteirauti, ar jos sutuoktinio senelis turėjo žemės, buvo atsakyta, kad apie žemę niekas nežinoma. Jos sutuoktinis gimė Kairėnų kaime, kurį laiką gyveno senelių name, kuris stovėjo buvusioje senelio žemėje, tačiau vėliau persikėlė gyventi kitur, giminių neturėjo, todėl paklausti apie senelio turėtą žemę nebuvo ko, ir tik tuomet, kai kapinėse sutikta kažkokia vietinė senutė jiems pasakė, kad pareiškėjo senelis turėjo žemės, 2004 buvo pradėtos aiškintis šios aplinkybės, rinkta informacija ir įsitikinta, kad senelis tikrai turėjo žemės. Pareiškėjas dirba tolimųjų reisų vairuotoju ir dažnai nebūna namie, be to, pati pareiškėjo atstovė dažnai sirgo ir turėjo kitų nelaimių šeimoje, todėl į teismą kreipėsi tik 2005 m.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas netenkintinas.

Pareiškėjas siekia atkurti nuosavybės teises į savo senelio valdytą žemę. Tokią teisę jam garantuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas, iš kurio normų analizės matyti, kad nuosavybės teisių atkūrimo priėmimas yra sudėtinis procesas, inicijuojamas asmenų, pretenduojančių atkurti nuosavybes teises bei sąlygojamas šiame procese dalyvaujančių subjektų veiksmų atlikimu įstatymo apibrėžtais terminais. Įstatymo (Nr.VIII-359 2004-10-12 redakcija) 10 str. 1 dalis numato, jog nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Įstatymo 10 str. 4 dalis numato, jog kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turėjo pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

Iš bylos medžiagos matyti, jog nuosavybės teisių atkūrimo procesas dar nėra inicijuotas, pretendentų atkurti nuosavybės teisės į buvusio savininko M. S. Kojrany kaime valdytą žemę nėra (b.l.24). Įstatymo nuostata, leidžianti asmenims prašyti atnaujinti terminą paduoti prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą ir (ar) pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus įvesta 2004-10-12 įstatymo pakeitimu Nr.IX-2490. Pareiškimo aplinkybėms pagrįsti pareiškėjas pateikė Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2005-10-14 pažymą apie nekilnojamąjį turtą Nr.R4-4065, kurioje nurodyta, kad Vilniaus - Trakų apskrities Mickūnų valsčiaus piliečių sąrašų 1925 m. byloje įrašytas Kojrany kaimo gyventojas S. (S.) M., A. sūnus, gimęs (duomenys neskelbtini) metais Kojrany kaime, turintis 7,91 dešimtines žemės, paveldėtos po tėvo mirties (b.l.14-15). Iš prie pareiškimo pateiktų dokumentų matyti, jog nuosavybės teisių atkūrimui reikalingi dokumentai gauti tik 2005 m. rugsėjo bei 2007 m. rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesiais (b.l.14-20), kas leidžia kolegijai daryti išvadą, jog iki tol pareiškėjas jokių veiksmų pradėti nuosavybės teisių į savo senelio valdytą žemę atkūrimo procesą nesiėmė, o jo nurodoma vienintelė priežastis- nežinojimas apie senelio valdytą žemę- svarbia pripažinta negali būti. Tokiomis (t.y. svarbiomis) priežastimis gali būti pripažintos tik aplinkybės, objektyviai sutrukdžiusios realizuoti šią teisę ir nepriklausiusios nuo pretendento valios (sunki ir ilgalaikė jo ar artimųjų liga, ilgalaikis išvykimas iš Lietuvos ar negyvenimas joje, archyvo įstaigų klaidinantys pranešimai ir pan.). Taigi, teisėjų kolegija mano, kad vadų pareiškėjui atnaujinti terminą pateikti prašymą ir nuosavybės teisę bei giminystės ryšius patvirtinančius dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į M. S. iki nacionalizavimo nuosavybės teisėmis Kojrany kaime, Mickūnų valsčiuje, Trakų apskrityje (pagal dabartinį administracinį suskirstymą - Kairėnų kaime, Mickūnų seniūnijoje, Vilniaus rajone) valdytą žemę, nėra.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 str. 2 d. įtvirtinta, jog paduodant skundą dėl sprendimo, priimto nuosavybės teisių atkūrimo byloje, šalys atleidžiamos nuo žyminio mokesčio. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus, byloje Nr.AS4-50-2006 išaiškino, jog, taikant įstatymo analogiją, asmenys, paduodantys prašymus atnaujinti praleistą terminą nuosavybės teisių atkūrimo bylose, žyminio mokesčio nemoka. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija nusprendžia grąžinti pareiškėjui sumokėtą žyminį mokestį (ABTĮ 42 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str. str., 88 str. 1p., 127 str.,

nusprendė:

pareiškimo netenkinti.

Įpareigoti Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją, šiam sprendimui įsiteisėjus, grąžinti S. P. (asm.k. (duomenys neskelbtini) 2007-10-17 sumokėtą 100 Lt dydžio žyminį mokestį.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.