- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-18
- Bylos Nr.
- TS-55-543/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36834-2022-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irmutė Kliučinskienė
- Nuteistasis
- V. D.
nerengdama teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. D. (V. D.) skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime 2023 m. rugsėjo 11 d. nutarimo Nr. 357-361 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. kovo 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, 63 straipsnio 9 dalį, jam paskirta galutinė subendrinta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Nuteistojo V. D. bausmės vykdymo pradžia – 2022 m. lapkričio 22 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2025 m. vasario 20 d. Į bausmės laiką įskaitytos 2 dienos. (duomenys neskelbtini) bausmę šis nuteistasis atlieka nuo 2022 m. gruodžio 15 d. Nuteistojo V. D. lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas pirmą kartą.
Žemesnės instancijos teismas
2023 m. rugsėjo 11 d. Lygtinio paleidimo komisija Alytaus kalėjime (toliau – ir Komisija) priimtu nutarimu Nr. 357-361 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nutarė netaikyti nuteistajam V. D. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir nustatyti pakartotinio šio klausimo svarstymo datą – 2024 m. vasario 11 d. Komisija savo nutarime nurodė, jog šios bausmės vykdymo metu nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas pirmą kartą. Šiuo metu nuteistasis jau yra atlikęs 1/3 dalį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju nuteistasis turės gyvenamąją vietą, jis stengiasi vykdyti finansinius įsipareigojimus, jo socialiniai ryšiai su artimaisiais yra pakankamai artimi, nuteistasis pripažįsta priklausomybės nuo alkoholio problemą ir bando ją spręsti bausmės atlikimo metu dalyvaudamas elgesio korekcijos programose bei individualiose konsultacijose. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nuteistasis atlieka bausmę už tyčinius nusikaltimus. Praeityje jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tąkart bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos buvo pažeistos. Nuteistojo turima darbo patirtis yra menka bei nestabili. Nuteistasis iki dabartinės bausmės vykdymo pradžios dirbo neoficialiai. Vertinant nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumus, pastebima, kad nuteistasis laisvėje stokojo atsakingumo ir nuoseklaus savęs realizavimo priimtinais būdais bei pozityviose veiklose, negebėdamas susikurti struktūros savo gyvenime. Nuteistasis negebėdavo pasimokyti iš savo ankstesnių klaidų ir nepaisant jo atžvilgiu taikytų bausmių bei poveikio priemonių, stokojo radikaliai keisti savo gyvenimo būdą bei susikurti prosocialų elgesį skatinančią aplinką. Nuteistojo gyvenimo būdas nebuvo orientuotas į visuomenei priimtinų vertybių bei įstatymų laikymąsi. Vertinant nuteistojo emocinę gerovę, pastebima, jog nuteistojo savęs vertinimas remiasi ne visada tinkamais kriterijais, pastebima pažeminta savivertė sietina su asocialiomis vertybėmis ir klaidingu savęs identitetu socialinėje aplinkoje. Vertinant nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumus, pastebima, jog nuteistasis kai kurių nusikalstamų veikų įvykdymo kaltę pripažįsta bei prisiima atsakomybę, tačiau tuo pačiu yra linkęs pateisinti save kaltindamas aplinką, aplinkybes bei aplinkinius. Nuteistasis yra gana spontaniškas bei impulsyvus, tai stebima tiek analizuojant jo asmenybę, tiek ir nusikalstamų veikų įvykdymo aplinkybes. Nuteistasis pripažįsta, jog negebėjo pasimokyti iš klaidų, pernelyg pasitikėdavo savimi ir savo tiesioginiu patyrimu, todėl, pirmiausia, imdavosi veiksmų neapgalvodamas, kokias pasekmes jie gali atnešti. Nuteistajam yra būdinga instrumentinė agresija ir žema tolerancija frustracijai. Taip pat nuteistasis stokoja įgūdžių atpažįstant veiksnius bei problemas, susijusias su jo nusikalstamu elgesiu, negeba jų visų įvardinti. Tuo metu, kai jis bandė spręsti turimus sunkumus, dažnai pasirinkdavo netinkamas jų sprendimo strategijas. Nors nuteistasis įvardina kelis ateities tikslus, tačiau jiems trūksta konkretumo, o jam pačiam stinga žinojimo, kokiu būdu sieks tų planų. Praeityje nuteistasis turėjo planų, tačiau jis negebėjo jų kryptingai ir nuosekliai siekti. Nuteistajam trūksta lankstumo, jam stinga gebėjimo suprasti ir įsijausti į kitų žmonių jausmus. Nusikalstamų veikų metu jis elgėsi gana nuožmiai, agresyviai, nerodydamas užuojautos nukentėjusiems nuo jo veiksmų asmenims. Nors nuteistasis neigia kriminalinį elgesį palaikančias nuostatas, tačiau jo nusikalstamas patyrimas, nusikalstamo elgesio intervalai, nusikaltimų išskirtinė motyvacija yra sietini su nusikalstamą elgesį palaikančių nuostatų raiška. Nors nuteistasis stengiasi perteikti mintis, palaikančias visuomeninių teisių pagarbos principus, tačiau praeityje jų laikytis jis negebėjo ir periodiškai vykdydamas administracinius nusižengimus bei nusikaltimus nepaisė visuotinai priimtinų elgesio normų ir siekdamas savų tikslų, o finansines problemas ar sunkumus sprendė nusikalsdamas. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė ir nekinta. Nors egzistuoja apsauginiai veiksniai – glaudūs socialiniai ryšiai su artimaisiais; pripažinimas turimų problemų ir reiškiamas noras jas spręsti, tačiau išlieka ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – nestabili darbo patirtis; veikla, skatinanti nusikalstamumą; piktnaudžiavimas alkoholiu; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; būdingas savęs nuvertinimas; impulsyvūs bei agresyvūs veiksmai. Šiuo atveju negalima konstatuoti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žymiai mažėja ir jis dar nepadarė akivaizdžios pažangos elgesyje bei mąstyme, siekiant mažinti kriminogeninius veiksnius. Komisijos vertinimu, šiuo metu netikslinga šį nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, jog jis, būdamas laisvėje, nedarys naujų nusikalstamų veikų bei laikysis įstatymų. Tuo vadovaudamasi, Komisija nusprendė, jog nuteistajam V. D. negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. D. pateikė Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams skundą dėl Komisijos nutarimo Nr. 357-361 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skunde nuteistasis prašo panaikinti šį Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skunde nuteistasis nurodė, jog Komisija nutylėjo jo daromą pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, lankomas programas, lankomą profesinę mokyklą bei darbą (duomenys neskelbtini). Neatsižvelgė ir į tai, kad bausmės vykdymo metu jis sukūrė šeimą ir šiuo metu turi oficialią sutuoktinę, todėl siekia pakeisti savo gyvenimo būdą. 2023 m. rugsėjo 15 d. jis buvo išleistas atostogoms ir nepadarė jokių pažeidimų. Bausmės atlikimo metu negavo jokių drausminių nuobaudų. Jis neturi nesumokėtų baudų ar skolų, viską yra sumokėjęs. Jo elgesys yra nepriekaištingas, jis daro didelę pažangą, nes siekia gyventi dorai, užsidirbti pragyvenimui teisėtais būdais, kad galėtų kurti ir gyventi darnioje šeimoje.
Atsiliepimas
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra pateikė atsiliepimą į nuteistojo V. D. skundą. Atsiliepime nurodyta, jog Komisija nustatė bei įvertino nuteistojo asmenybę ir jo elgesį bausmės atlikimo metu. Atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinamą pagal „OASys“ vertinimo metodiką, nustatyta, kad ši rizika mažėjo, tačiau išliko vidutinė. Nuteistojo elgesio pažanga nustatyta tik nežymi. Komisija taip pat nustatė, jog nuteistasis nevykdo Individualiame resocializacijos plane numatytų priemonių, galinčių valdyti asmens kriminogeninius veiksmus. Nuteistasis yra anksčiau teistas, jis linkęs ignoruoti visuomenėje priimtinas elgesio taisykles, nepasimoko iš ankstesnio patyrimo, yra linkęs nusikalsti, nedalyvauja užimtumo veiklose. Dabartinis teistumas nuteistajam nėra pirmas, o šiuo metu jis atlieka bausmę ir už sunkią nusikalstamą veiką. Nors neatliktos bausmės dalis yra nedidelė, bet tai nėra esminis faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas bus užtikrinti tik realiai ją atliekant. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Šiuo atveju iki šiol atliktos bausmės dalis dar neleidžia daryti išvadą, kad tai nuteistajam jau padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Be to, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į paties nuteistojo, bet ir visuomenės interesą – kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos nusikalstamos veikos sunkumui bei paveiktų nuteistąjį, kad šis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikaltų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą veiką visuomenei ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje. Komisijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas bei sutinkama su išvada, jog šiuo metu nėra pagrindo taikyti šiam nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, todėl prašoma nuteistojo V. D. skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. D. skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalis numato, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyta formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.
Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
Teismui pateikta medžiaga patvirtina, jog nuteistasis V. D. jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (vieną trečdalį paskirtos bausmės), kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, o tai sudaro tik formalųjį pagrindą priimti sprendimą dėl šio nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau, kaip jau minėta pirmiau, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui taip pat dar būtina ir materialioji sąlyga – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Teismas pažymi, jog vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi būtent nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant. Šiuo metu nuteistojo V. D. nusikalstamo elgesio rizika vis dar yra vertinama kaip vidutinė. Verta pažymėti, jog nuo pat pirminio šio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo ši rizika išlieka vidutinė. Iš to galima spręsti, jog nuteistasis dabartinės bausmės vykdymo metu dar nepadarė reikšmingos pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, kadangi jos vertinimas iš esmės nepasikeitė, rizika išlieka vidutinė. Dabartinės bausmės atlikimo metu nuteistasis V. D. mokosi, dirba, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, be to, jis palaiko ir glaudžius socialinius ryšius su savo artimaisiais. Nors visos šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja vien teigiamai, tačiau tokios aplinkybės jokiu būdu negali būti išskirtinai sureikšmintos, kadangi, kaip jau minėta, būtina įvertinti nagrinėjimam klausimui reikšmės turinčių aplinkybių visumą, kuri teismui leistų daryti neabejotiną išvadą, kad laisvėje šis nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Tačiau tokia išvada dar negali būti daroma dėl toliau nurodytų motyvų.
Visų pirma, iš 2023 m. rugsėjo 11 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. 357-359 matyti, jog šis Komisijos posėdis buvo teisėtas, kadangi ją sudarė 5 Komisijos nariai, kurie vienbalsiai pasisakė prieš lygtinio paleidimo taikymą nuteistajam V. D. Teismui pateikti duomenys patvirtina, jog nuteistasis V. D. Lietuvos Respublikoje yra teistas 8 kartus, iš kurių pirmą kartą – būdamas 17 metų amžiaus. Tarp visų šio nuteistojo įvykdytų nusikalstamų veikų dominuoja smurtiniai nusikaltimai, vagystės, plėšimai bei seksualinio pobūdžio nusikaltimai. Realią terminuoto laisvės atėmimo bausmę šis nuteistasis atlieka jau ketvirtą kartą. Paskutinį nusikaltimą nuteistasis įvykdė neišnykus ankstesniam teistumui ir būdamas recidyvistu. Dažnu atveju nusikaltimus jis vykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, todėl galima spręsti, jog nuteistajam būdingas ir nusikaltimų modelis. Taigi vien jau paminėtos aplinkybės nuteistąjį apibūdina kaip linkusį nusikalsti ir rodo atitinkamai didesnį jo pavojingumą visuomenei, todėl šis nuteistasis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri jį itin stipriai paveiktų bei kardinaliai įtakotų nuteistąjį bei jo elgesį, jog šis ateityje nuosekliai laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog praeityje nuteistojo V. D. atžvilgiu jau buvo taikyta laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Pastebėtina, jog nuteistasis buvo pažeidęs bausmės vykdymo atidėjimo institutu jam nustatytas probacijos sąlygas. Todėl šiuo atveju būtina pažymėti tai, jog padarytų nusikalstamų veikų skaičius, įvairovė, tyčinis pobūdis bei sunkumas rodo didesnį šio nuteistojo pavojingumą visuomenei ir leidžia manyti, jog visos praeityje jam paskirtos kriminalinės bausmės, tarp kurių – ir laisvės atėmimas bei anksčiau teismo parodytas pasitikėjimas, taikant jo atžvilgiu tiek bausmės vykdymo atidėjimo, tiek ir lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos institutus, esmingai neįtakojo šio nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi, kadangi jis ir toliau įžūliai darė naujas nusikalstamas veikas. Nors šios aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant dabartinę bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo rodomas pastangas šiems veiksniams pašalinti, juolab, kai ir šiuo metu vis dar išlieka daugybė dinaminių kriminogeninių veiksnių.
Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, laisvėje nuteistasis V. D. turėtų gyvenamąją vietą, jis turi įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą. Teigia, jog vėliau mokslus jis tęsė Vilniaus pataisos namuose ir apie 2009-2010 metus įgijo (duomenys neskelbtini) kvalifikaciją, tačiau oficialių duomenų apie įgytą kvalifikaciją nėra. Šios bausmės atlikimo metu nuteistasis kreipėsi dėl profesinio mokymosi ir nuo 2023 metų rugsėjo mėnesio jis mokosi (duomenys neskelbtini) kvalifikaciją. Sodros duomenimis, nuteistojo darbo patirtis yra nuo 2006 metų su pertraukomis, jis yra dirbęs keliose įmonėse, tačiau bendra jo darbo patirtis yra apie trys metai. Jo paties teigimu, dažną darboviečių keitimą lėmė tai, jog jam nepatikdavo kolektyvas, darbo sąlygos ar darbo užmokestis. Iki dabartinės bausmės vykdymo pradžios apie pusmetį nuteistasis buvo bedarbis, teigia, jog uždarbiaudavo neoficialiai statybų sektoriuje. Šios bausmės atlikimo metu jis išreiškė norą dirbti, todėl buvo įdarbintas (duomenys neskelbtini), kurioje ir dirba iki šiol. Po bausmės atlikimo jis planuoja dirbti (duomenys neskelbtini), teigia, jog artimieji ar draugai jam padėtų įsidarbinti, tačiau kol kas konkrečios darbovietės jis dar nežino. Paminėtos aplinkybės leidžia spręsti, jog laisvėje nuteistasis turėjo mokymosi spragų, kas galimai turėjo įtakos ir jo darbinei veiklai, kadangi ši yra nestabili. Vertinant nustatytas aplinkybes dėl nuteistojo nestabilios oficialaus darbo patirties, tai, kad laisvėje jis nevengė neoficialių pajamų, įvykdė nusikalstamas veikas siekdamas finansinės naudos, visa tai leidžia abejoti ir tuo, kad būdamas laisvėje šis nuteistasis oficialiai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu įgytomis piniginėmis lėšomis.
Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog paties nuteistojo teigimu, iki bausmės vykdymo pradžios jis pragyvendavo iš savo darbo užmokesčio, taip pat finansiškai jį paremdavo sugyventinė, tačiau pastaruoju metu jis dirbo tik neoficialiai. Teigia, jog pajamos pragyvenimui buvo pakankamos, tačiau kai kurie iš nusikaltimų yra turtinio pobūdžio. Bausmės vykdymo pradžioje nuteistasis turėjo neapmokėtų administracinių baudų, kurių bendra suma buvo apie 700 Eur, tačiau jas sumokėjo bausmės atlikimo metu. Šiuo metu Alytaus kalėjime nėra gauta antstolių vykdomųjų dokumentų dėl skolų išieškojimo. Laisvėje nuteistajam trūko finansinio stabilumo, tačiau pastaruoju metu jis stengiasi vykdyti turimus finansinius įpareigojimus. Vertinant nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumus, pastebima, jog laisvėje jis stokojo atsakingumo, nuoseklaus savęs realizavimo priimtinais būdais bei pozityviose veiklose, negebėdamas susikurti struktūros savo gyvenime. Nuteistasis negebėdavo pasimokyti iš savo ankstesnių klaidų ir, nepaisant jo atžvilgiu taikytų bausmių bei poveikio priemonių, stokojo valios radikaliai pakeisti savo gyvenimo būdą bei susikurti prosocialų elgesį skatinančią aplinką. Nuteistasis pradėjo vykdyti nusikaltimus būdamas nepilnametis, jis nusikalsdavo reguliariai. Taip pat eilę kartų buvo baustas administracine tvarka, administraciniai nusižengimai fiksuoti nuo 16 metų amžiaus. Visos šios aplinkybės rodo, jog nuteistojo gyvenimo būdas nebuvo orientuotas į visuomenei priimtinų vertybių bei įstatymų laikymąsi. Pasak paties nuteistojo, didelę įtaką jo nusikalstamai veiklai turėjo alkoholio vartojimas. Nusikaltimus nuteistasis įvykdė būdamas neblaivus. Administraciniai nusižengimai dažnu atveju įvykdyti irgi būnant neblaiviam. Problemų dėl piktnaudžiavimo alkoholiu būdamas laisvėje jis nesprendė, nors šiuo metu pats pripažįsta priklausomybės nuo alkoholio problemą ir bando ją spręsti bausmės atlikimo metu dalyvaudamas elgesio korekcijos programose bei individualiose konsultacijose. Per didelis alkoholio vartojimas susijęs su nusikalstamo elgesio pasireiškimu. Ankstesnis nuteistojo piktnaudžiavimas alkoholiu neigiamai veikė jo socialinį funkcionavimą bei sukūrė prielaidas nusikalstamo elgesio raiškai. Nors dabartinės bausmės vykdymo metu nuteistasis sprendžia alkoholio vartojimo problemą, tačiau visgi nėra jokių objektyvių garantijų, kad, išėjęs į laisvę, jis sugebės atsispirti šių psichiką veikiančių medžiagų potraukiui.
Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistojo savęs vertinimas remiasi ne visada tinkamais kriterijais, stebima pažeminta jo savivertė, sietina su asocialiomis vertybėmis, klaidingu savęs identitetu socialinėje aplinkoje. Nuteistasis teigia neturintis suicidinio autoagresyvaus elgesio istorijos, šiuo metu suicidines autoagresyvias mintis ar ketinimus jis taip pat neigia. Kalbėdamas apie įvykdytas nusikalstamas veikas dėl kai kurių iš jų įvykdymo kaltę jis pripažįsta bei prisiima atsakomybę, tačiau tuo pačiu yra linkęs pateisinti save kaltindamas aplinką, aplinkybes bei aplinkinius. Nuteistasis yra ganėtinai spontaniškas bei impulsyvus, tai pastebima tiek analizuojant jo asmenybę, tiek ir nusikalstamų veikų įvykdymo aplinkybes. Jis pripažįsta, jog negebėjo pasimokyti iš klaidų, pernelyg pasitikėdavo savimi ir savo tiesioginiu patyrimu, todėl, pirmiausia, imdavosi veiksmų neapgalvodamas kokias pasekmes jie gali atnešti. Nuteistajam yra būdinga instrumentinė agresija, nes jo nusikalstamo elgesio istorijoje fiksuotas ne vienas atvejis, kurio metu jis naudojo fizinį bei psichinį smurtą siekdamas asmeninių tikslų ar spręsdamas konfliktus. Be to, nuteistajam būdinga žema tolerancija frustracijai, jis gana lengvai praranda savitvardą, ypač būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, negeba sukontroliuoti jį užplūdusių emocijų ir elgiasi šių emocijų įtakojamas. Nuteistasis stokoja įgūdžių, atpažįstant veiksnius bei problemas, susijusias su jo nusikalstamu elgesiu, negeba jų visų įvardinti. Be to, pastebima, jog tuo metu, kai bandė spręsti turimus sunkumus, dažnai pasirinkdavo netinkamas jų sprendimo strategijas, kadangi siekdamas asmeninių tikslų ar konfliktų metu naudodavo smurtą, siekdamas tokiu būdu spręsti konfliktus, išgyvendamas stresines situacijas ir siekdamas atsipalaiduoti vartodavo alkoholį, spręsdamas finansinius sunkumus vykdė turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Nuteistasis neįvertindavo visų savo elgesio pasekmių, jis susikoncentruodavo vien į teigiamas, tuo metu pageidaujamas pasekmes, ignoruodamas galimas neigiamas pasekmes. Nuteistasis įvardina kelis ateities tikslus, tačiau jiems trūksta konkretumo, o jam pačiam – žinojimo, kokiu būdu sieks tų planų. Praeityje nuteistasis turėjo planų, tačiau jis negebėjo jų kryptingai ir nuosekliai siekti, pats pripažįsta, jog dažnai jam būdavo per sunku įgyvendinti savo planus. Nuteistajam trūksta lankstumo bei gebėjimo suprasti ir įsijausti į kitų žmonių jausmus. Nusikalstamų veikų metu jis elgėsi gana nuožmiai, agresyviai, nerodydamas užuojautos nukentėjusiems nuo jo veiksmų asmenims. Pats nuteistasis neigia kriminalinį elgesį palaikančias nuostatas, tačiau jo nusikalstamas patyrimas bei nusikalstamo elgesio intervalai, išskirtinė nusikaltimų motyvacija yra sietini su nusikalstamą elgesį palaikančių nuostatų raiška. Nuteistasis stengiasi perteikti mintis, palaikančias visuomeninių teisių pagarbos principus, tačiau praeityje pats negebėjo jų laikytis ir periodiškai vykdydamas administracinius nusižengimus bei nusikaltimus, nepaisė visuotinai priimtinų elgesio normų ir siekdamas savų tikslų, finansines problemas ar sunkumus sprendė nusikalstamais būdais.
Kaip jau pirmiau minėta, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, jo elgesys privalo būti vertinamas viso bausmės atlikimo metu. Šiuo atveju nuteistasis viso šios bausmės vykdymo metu nebuvo nei skatintas, nei baustas drausminėmis nuobaudomis. Vien ta aplinkybė, jog nuteistasis nėra baustas drausminėmis nuobaudomis, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, negali būti išskirtinai sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją.
Teismo vertinimu, visos pirmiau aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo V. D. elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama, o tą patvirtina ir vis dar išliekantys opūs dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – nestabili darbo patirtis; veikla, skatinanti nusikalstamumą; piktnaudžiavimas alkoholiu; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; būdingas savęs nuvertinimas; impulsyvūs veiksmai (veikimas spontaniškai); agresyvūs veiksmai (nusikaltimuose užfiksuotas agresyvus elgesys). Todėl, išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis V. D., būdamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, laikosi neformalių nuteistųjų taisyklių tiek, kiek to reikia, kad neapsunkintų sau gyvenimo tokioje įstaigoje. Akivaizdu, jog šiuo metu nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje įtakoja bei formuoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę. Pažymėtina ir tai, jog likusi neatlikta bausmės dalis nėra maža – daugiau kaip 1 metai 5 mėnesiai (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Tuo tarpu teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų. Teismas akcentuoja, jog bausmė turėtų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).
Įvertinęs visas nustatytas bei ištirtas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju Komisija visapusiškai įvertino nuteistojo V. D. asmenybę, jo elgesį bei mąstymo pokyčius. Teismas visiškai pritaria Komisijos nutarimui ir daro išvadą, jog šis nuteistasis vis dar neatitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos – jo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema ir jis dar nepadarė akivaizdžios pažangos ją mažindamas. Būtent dėl to lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jam ir negali būti taikomas. Be to, šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai, būtų pažeisti visuomenės bei nukentėjusiųjų interesai, teisingumo principas ir nebūtų įgyvendinta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis. Todėl, atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, nuteistojo V. D. skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime 2023 m. rugsėjo 11 d. nutarimo Nr. 357-361 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi,
nutaria:
Nuteistojo V. D. (V. D.) skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime 2023 m. rugsėjo 11 d. nutarimo Nr. 357-361 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmesti.
Nutarčiai įsiteisėjus, nuteistojo V. D. asmens bylą Nr. 17924 grąžinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimui.
Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per šią nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.