Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-04-29 · Civilinė byla Nr. 2S-36-585/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-04-29
Bylos Nr.
2S-36-585/2013
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-02623-2011-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vytautas Zelianka
Trečiasis asmuo
J. M., H. A.
Kategorijos
  • 121.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-36-585/2013Proceso Nr. 2-52-3-02623-2011-9Procesinio sprendimo kategorija: 121.4., 122.2., 122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. balandžio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vytautas Zelianka, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs trečiojo asmens J. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutarties ir trečiojo asmens H. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012-03-30 nutartimi ieškovo M. J. patikslintą ieškinį (gautą teisme 2012-03-19) atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems asmenims E. J. ir kt. (tame tarpe J. M. ir H. A.) dalyje dėl pripažinimo ieškovui teisę statyti ūkinius pastatus Nr. 1 ir Nr. 2, gavimo statinio projektavimo sąlygų sąvadą ir statybos leidimą statyboms žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), be V. K. sutikimo, laikė nepaduotu ir grąžino ieškovui. Ta pačia nutartimi teismas ieškovo M. J. patikslintą ieškinį (gautą teisme 2012-03-19) atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems asmenims E. J. ir kt. (tame tarpe J. M. ir H. A.) dalyje dėl atsakovo 2011-08-19 pakartotinio reikalavimo nugriauti ūkinės paskirties statinius Nr. REI-00-110819-00120, 2009-03-16 Statybos stabdymo akto Nr./100/-11/39-01 panaikinimo, priėmė.

Šalies argumentai

Tretieji asmenys J. M. ir H. A. pateikė atskiruosius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012-03-30 nutarties, prašydamos ją panaikinti ta apimtimi, kuria atsisakyta priimti patikslintą ieškinį dalyje dėl pripažinimo ieškovui teisės statyti ūkinius pastatus Nr. 1 ir Nr. 2, gavimo statinio projektavimo sąlygų sąvadą ir statybos leidimą statyboms minėtame žemės sklype be V. K. sutikimo.

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012-04-12 priėmė nutartį, kuria atsisakė priimti J. M. atskirąjį skundą dėl 2012-03-30 nutarties, o 2012-04-16 nutartimi atsisakė priimti trečiojo asmens H. A. atskirąjį skundą dėl tos pačios nutarties. Šiose nutartyse teismas, remdamasis CPK 315 str. 2 d. 2 p., nurodė, kad 2012-03-30 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi buvo atsisakytas priimti ir grąžintas ieškovui M. J. pastarojo patikslintas ieškinys aukščiau nurodytoje dalyje. Kadangi buvo atsisakytas priimti ir grąžintas ieškovui būtent ieškovo M. J., o ne trečiųjų asmenų J. M. ir H. A. procesinis dokumentas - ieškinys, tai nesutikdamas su aukščiau nurodyta nutartimi būtent ieškovas, o ne tretieji asmenys turi teisę pateikti dėl jos atskirąjį skundą.

Atskiraisiais skundais tretieji asmenys J. M. ir H. A. prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 12 d. ir 2012 m. balandžio 16 d. nutartis panaikinti. Nurodo, kad pagal CPK 305 str. apeliacinį skundą turi teisę paduoti byloje dalyvaujantys asmenys. CPK 37 str. nurodyta, kad byloje dalyvaujančiais asmenimis pripažįstami asmenys, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, tarp jų ir tretieji asmenys.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskiruosius skundus ieškovas M. J. prašo juos tenkinti.

Atsiliepimu į atskiruosius skundus atsakovas teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo juos atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad apylinkės teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė teises normas. Pasak atsakovo, pačiam ieškovui 2012-03-19 patikslintame ieškinyje nepašalinus ankstesne teismo nutartimi nurodytų trūkumų ir tuo būdu tinkamai neįgyvendinus savo procesinių teisių, jis pats ir turi teisę paduoti atskirąjį skundą dėl 2012-03-30 nutarties, o ne kiti byloje dalyvaujantys asmenys.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamo teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti trečiųjų asmenų atskiruosius skundus dėl nutarties, kuria iš dalies atsisakyta priimti kito asmens (ieškovo) ieškinį. Apeliantės savo teisę paduoti atskiruosius skundus dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti dalį ieškinio reikalavimų, grindžia iš esmės CPK 37 str. nuostatomis. Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, tarp jų ir tretieji asmenys (CPK 37 str. 2 d.). Civilinio proceso teisėje tretieji asmenys skirstomi į trečiuosius asmenis, pareiškiančius savarankiškus reikalavimus (CPK 46 str.) ir jų nepareiškiančius (CPK 47 str.). M. J. pareikšto ieškinio turinys įgalino išvadai, kad apeliantės J. M. ir H. A. šioje byloje traukiami trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų dėl ieškinio dalyko. Teisės doktrinoje yra pateikta trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, sąvoka – tai dalyvaujantys byloje asmenys, kurie įstoja arba įtraukiami į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms vienos iš šalių atžvilgiu.

CPK 13 str. įtvirtintas civilinio proceso dispozityvumo principas, kurio esmė yra ta, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Nagrinėjamuoju atveju tai reiškia, kad teisė pareikšti ieškinį priklauso ieškovui, kuris pats nusprendžia, ar jo nurodoma kaip pažeista subjektinė teisė turi būti ginama teismine tvarka civiliniame procese, savarankiškai pasirenka savo teisių gynimo būdą, nustato ieškinio pagrindą, jo dalyką, ieškinio reikalavimų apimtį ir kt. Tretieji asmenys, nors ir turėdami suinteresuotumą bylos baigtimi, yra saistomi ieškovo valios dėl jo teisių gynimo teisme apimties. Tai patvirtina ir CPK 47 str. 2 d., nustatanti, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą) ir procesines pareigas, išskyrus teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus, atsisakyti ieškinio, pripažinti ieškinį arba sudaryti taikos sutartį, reikalauti, kad teismo sprendimas būtų priverstinai įvykdytas. Taigi, tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų turi visas šalių procesines teises ir pareigas, išskyrus teises, kurios yra išimtinės šalių teisės.

Ieškovui M. J. nepateikus atskirojo skundo dėl savo procesinės teisės pareikšti ieškinį ir įsiteisėjus Vilniaus rajono apylinkės teismui 2012-03-30 nutarčiai, tokia jo procesinė teisė, nenustačius CPK 49 str. numatytų pagrindų, negali būti įgyvendinta kitų (trečiųjų asmenų) valia, taip paneigiant paties ieškovo išreikštą valią likti procese pasyviu.

Be to, procesinės teisės yra išvestinės iš materialinių teisių. Paprastai tik asmuo, turintis teises materialiniame teisiniame santykyje, turi teises procesiniame santykyje (išskyrus CPK 49 str. išimtis). Todėl asmenys negali įgyti procesinių teisių iki prasidedant bylos procesui. Kaip minėta, bylos proceso iniciatyva priklauso išimtinai ieškovui, o iki ieškinio pareiškimo ir priėmimo teisme jokie asmenys, galimai suinteresuoti materialiajame teisiniame santykyje, nėra ir negali būti suinteresuoti procesiniame santykyje, kuris neprasideda iki civilinės bylos teisme iškėlimo (išskyrus įstatyme numatytas išimtis – pvz. CPK 147 str. 3 d.), todėl atskirąjį skundą padavę asmenys negali būti laikomi dalyvaujančiais byloje asmenimis tiek, kiek tai susiję su nepriimtu byloje ieškinio reikalavimu, teismui nepatvirtinus jų procesinio suinteresuotumo šioje ginčo dėl materialinės teisės dalyje. Taip aiškinant įstatymą, atskirąjį skundą padavę asmenys nėra dalyvaujantys byloje (tretieji) asmenys siekiamoje pradėti teisme bylos proceso dalyje. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad procesinę teisę pateikti atskirąjį skundą arba jo nepateikti turi išimtinai tik ieškovas, o tretieji asmenys tokios procesinės teisės neturi, ir jų paduoti atskirieji skundai teisėtai ir pagrįstai nebuvo pirmosios instancijos teismo priimti CPK 315 str. 2 d 2 p. pagrindu. Todėl skundžiama teismo nutartis pripažintina teisėta ir pagrįsta ir jos naikinti atskirųjų skundų nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.,

n utarė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 12 d. ir 2012 m. balandžio 16 d. nutartis palikti nepakeistomis, o J. M. ir H. A. atskiruosius skundu atmesti.

Teisėjas Vytautas Zelianka