Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2019-08-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-893-800/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-08-19
Bylos Nr.
1-893-800/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-31118-2019-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Živilė Janavičienė
Kaltinamasis
R. V.
Kategorijos
  • 1.1.7.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.1.8.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.1.8.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.1.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.1.9.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.2.25.4.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.12.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-893-800/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31118-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.14; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.12.1.4

(S)ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugpjūčio 19 d.

Prienai

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Živilė Janavičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Tomo Buškevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje R. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, nesimokantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

Marijampolės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, paskirta 21 paros arešto bausmė;

Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį, paskirta dvejų metų laisvės apribojimo bausmė;

Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį dvejų metų laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, subendrinta su Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę dvejų metų dviejų mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę, į kurią, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2011 m. balandžio 18 d. iki 2011 m. spalio 18 d.;

Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta su Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė bausmė – dvejų metų šešių mėnesių terminuotas laisvės atėmimas, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas, iš dalies atliktas pagal Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 18 d. nuosprendį;

Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį vienerių metų laisvės apribojimo bausme, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta aštuoni mėnesiai laisvės apribojimo, (duomenys neskelbtini) bausmė atlikta, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kaltinamasis R. V. 2019 m. liepos 22 d. apie 22.40 val. Prienų r., Šilavoto sen., Mieleiškampio k. ribose, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantį D. J., būdamas neblaivus, kai nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (alkotesteriu nustatytas 3,73 promilių girtumas), kuomet sustabdė policijos pareigūnai.

Kaltinamasis R. V. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. liepos 22 d. namuose su D. S. ir A. J. vartojo alkoholinius gėrimus. D. S. paskambino savo tėvui ir pakvietė kartu išgerti, tačiau D. S. tėvas pasakė, kad atvažiuotų į (duomenys neskelbtini). A. J. nevažiavo. Tuomet abu su D. S. slaptai pasiėmė A. raktelius ir automobiliu „Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vyko iki Žarstos kaimo. Automobilį vairavo D. S.. Nuvykę kartu su D. S. ir tėvu išgėrė vieną butelį alkoholinio alaus 1 litro talpos. Išgėrę alų su D. S. nusprendė grįžti atgal į namus. D. S. buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, stovėdamas svirduliavo. Pamatęs, kad D. S. tikrai negali vairuoti automobilio, nusprendė vairuoti jis, nors buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir nuturėjo teisės vairuoti. Važiuojant Prienų r., Šilavoto sen., Mieleiškampio k., pamatė policijos automobilį, kuris buvo įjungęs švyturėlius ir garsinį signalą, todėl sustojo. Policijos pareigūnas paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą. Pasakė, kad neturi. Buvo patikrintas blaivumas, buvo nustatyta daugiau negu 3 promilių neblaivumas. Automobiliu „Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), naudojasi A. J.. Žmona D. J. yra invalidė ir automobiliu nesinaudoja (b. l. 86-87, 91).

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Be kaltinamojo R. V. visiško prisipažinimo jo kaltę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai:

Liudytojas D. S. parodė, kad 2019 m. liepos 22 d. buvo pas R. V. namuose. Kartu su R. V. vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė keturis butelius alkoholinio alaus po 1 l talpos. Po to pas R. V. į namus atėjo kaimynas, vardo ir pavardės nežino, matė pirmą kartą. Kaimynas atsinešė dar alaus, kiek atsinešė, neatsimena. Visi gėrė. Kaimynas po to išėjo ir negrįžo. R. V. pasakė, kad turi kaimyno automobilio raktą. Prie kaimyno nekalbėjo, kad kažkur važiuos. R. V. neklausė, iš kur gavo automobilio raktą, ar kaimynas davė. Tada R. V. pasiūlė važiuoti pasivažinėti. Klausė, kur važiuojam. Jis pasiūlė važiuoti iki jo tėvo į (duomenys neskelbtini). Atėjus į kiemą, R. V. parodė, su kuriuo automobiliu važiuoti. Automobilis buvo „Audi 100“. R. V. davė automobilio raktelį ir pasiūlė pirmam vairuoti. Nuvykus į Žarstos k., vėl vartojo alkoholinius gėrimus. Išgėrė ir nusprendė grįžti pas R. V. į namus bei pastatyti kaimyno mašiną kieme. Atgal į Prienus vairavo R. V.. Buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, todėl neatsimena, kaip grįžo ir kaip sustabdė policijos pareigūnai (b. l. 31-32).

Liudytojas A. J. parodė, kad R. V. yra jo kaimynas. 2019 m. liepos 22 d. paskambino R. V. ir paprašė nupirkti alaus. Nupirko du 1 l talpos butelius alkoholinio alaus. Atėjęs pamatė, kad namuose yra dar vienas vyriškis, maždaug 23 metų amžiaus, vardo ir pavardės neatsimena. R. V. ir draugas buvo neblaivūs. Kartu su jais išgėrė vieną butelį alaus. R. V. pasiūlė nueiti į balkoną parūkyti. Namas yra bendrabučio tipo, aukšte yra vienas bendras balkonas. Kartu su R. V. ėjo į balkoną, eidamas sustojo prie savo buto durų, įkišo raktą, ant kurio buvo prikabintas ir automobilio „Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) raktelis, ir paliko spynoje. Nuėjo į savo butą, po penkių minučių nuėjo į balkoną parūkyti. Balkone stovėjo R. V.. Parūkęs grįžo į koridorių, užrakino savo buto duris. Neapsižiūrėjo, kiek raktų yra ir ar kažkurio trūksta. R. V. tuo metu nuėjo į savo butą. Jis išėjo į Prienų miestą. Po 1 val. R. V. paskambino ir teiravosi, kur jis yra. Grįžęs į namus pro virtuvės langą pamatė, kad nėra automobilio „Audi 100“. Tada pasitikrino savo raktų ryšulį ir pamatė, kad nėra automobilio rakto. Nuėjo į balkoną, ten rūkė R. V. žmona Rasa ir kaimynė Ramunė. Jos buvo nustebę, kad nėra automobilio. Žmona skambino R. V. ir sužinojo, kad sulaikė policija su jo automobiliu. R. V. nedavė savo automobilio. R. V. arba draugas paėmė automobilio raktelį jam nematant, tuo metu, kai buvo bute arba balkone. Automobilis „Audi 100“ nuosavybės teise priklauso žmonai D. J., tačiau ji automobiliu nesinaudoja, neturi teisės vairuoti, automobiliu naudojasi visą laiką jis (b. l. 26-27).

Liudytoja D. J. paaiškino, kad turi jai nuosavybes teise priklausantį automobilį „Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobiliu nesinaudoja, neturi teisės vairuoti. Automobiliu visą laiką naudojasi vyras A. J.. 2019 m. liepos 22 d. A. J. pasakė, kad buvo pavogtas automobilio raktelis, kurį galimai pavogė kaimynas R. V., kuris neblaivus vairavo automobilį ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų, o automobilis nugabentas saugoti į aikštelę. Dėl pagrobto automobilio pareiškimo nerašys, pretenzijų R. V. neturi ir ateityje nereikš. Automobilį „Audi 100“ iš saugomos aikštelės leidžia atsiimti savo sutuoktiniui A. J., nes pati neturi galimybės nuvykti, nes turi sveikatos problemų (b. l. 36).

Liudytojas R. T. parodė, kad 2019 m. liepos 22 d. dirbo kartu su vyr. patruliu T. B. Dirbant iš budėtojo gavo pranešimą, kad link Marijampolės, kelyje A16, automobilis „Audi“ važinėja po visą kelią. Važiuojant Prienų r., Šilavoto sen., Mieleiškampio k., pastebėjo automobilį „Audi 100“. Įjungę tarnybinio automobilio garsinį ir šviesos signalą sustabdė automobilį. Vairuotojas R. V. teigė, kad nėra įgijęs teisės vairuoti. Bendraujant su R. V., sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Alkoholio kiekio matuokliu nustatytas daugiau nei 1,5 promilių R. V. girtumas (b. l. 41-42).

Liudytojas T. B. paaiškino, kad 2019 m. liepos 22 d. apie 22.00 val. gavo pranešimą, kad automobiliu „Audi 100“ važiuoja neblaivus vairuotojas. Automobilis buvo pastebėtas Prienų rajone. Sustabdžius automobilį, bendraujant su vairuotoju, sklido stiprus alkoholio kvapas. Todėl buvo nuspręstą vairuotoją patikrinti alkoholio kiekio matuokliu. Patikrinus blaivumą, buvo nustatyta daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas. Vairuotojas dėl neblaivumo nesugebėjo pasirašyti žurnale. Automobilio vairuotojas neneigė, kad vairuoja girtas (b. l. 44-45).

2019 m. liepos 23 d. Alytaus apskr. VPK Prienų r. PK Reagavimo skyriaus vyr. tyrėjos V. A. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad alkoholio kiekio matuokliu vairuotojui R. V. pirmas testas atliktas 2019 m. liepos 22d. 22.55 val. ir nustatytas 3,85 promilių neblaivumas. Antras testas atliktas 23.10 val. ir nustatytas 3,73 promilių neblaivumas (b. l. 6-8).

2019 m. liepos 22 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad automobilis „Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sustojęs kelio Nr. 3304 Vartai-Jiestrakis dešinėje pusėje, priekinė dalis nukreipta link kelio Vilnius-Prienai-Marijampolė. Apžiūrint automobilio saloną jaučiasi specifinis alkoholio kvapas. Užvedimo spynelėje laužimo žymių nesimato. Automobilis nugabentas į automobilių saugojimo aikštelę, adr. Ūdrijos kelias 24, Užubalių k., Alytaus r. (b. l. 10-11).

Iš VĮ „Regitra“ registracijos liudijimo matyti, kad automobilis „Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso D. J. (b. l. 12).

Patikros sertifikate Nr. 0972423 užfiksuota, kad alkotesteris „Alcotest 6810“ Nr. ARFM 0230 patikrintas UAB „Vilniaus metrologijos centro“ Vilniaus regiono laboratorijos Fizikinių ir cheminių matavimų skyriuje (b. l. 20).

Iš alkotesterio „Alcotest 6810“ Nr. ARFM 0230 atminties išrašo, žurnalo kopijos matyti, kad 2019 m. liepos 22 d. 22.55 val. kaltinamajam nustatytas 3,85 promilių neblaivumas, 23.04 val. nustatytas 3,73 promilių kaltinamojo neblaivumas (b.l. 21-23).

Žemesnės instancijos teismas

VĮ „Regitra“ išraše užfiksuota, kad automobilio savininkė yra D. J. (b. l. 24).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad analogiško automobilio „Audi 100“ vidutinė kaina Lietuvoje su PVM – 630,00 Eur, be PVM – 521,00 Eur (b. l. 48).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta formalioji vairavimo apsvaigus nuo alkoholio nusikaltimo sudėtis; ši veika laikoma baigta nuo motorinės transporto priemonės, traktoriaus ar savaeigės mašinos vairavimo, praktinio vairavimo mokymo momento, jei tai padarė apsvaigęs nuo alkoholio asmuo (kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas), ar vengiant neblaivumo patikrinimo, vartojant alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo (nustačius 1,51 ir daugiau promilių neblaivumą).

Aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, jog kaltinamasis R. V. vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkoholio matuokliu jam nustatytas 3,73 promilių neblaivumas. Tokiu būdu kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, neblaivumo laipsnis nustatytas alkotesterio parodymais, vairavimo faktą patvirtina liudytojų D. S., R. T., T. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. R. V. veikė tiesiogine tyčia, nes jis žinojo, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis. Tokie R. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo R. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Kaltinamasis teistas (b. l. 68-72), vieną kartą baustas administracine tvarka, administracinė nuobauda negaliojanti (b. l. 73), viešosios įstaigos Prienų rajono Pirminės sveikatos priežiūros centro duomenimis Psichikos sveikatos centre narkologo ir psichiatro įskaitoje įrašytas nebuvo (b. l. 76), nedirba (b. l. 78), neregistruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 79).

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, R. V. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi – areštu sutinka (b. l. 100).

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, nustatant maksimalų galimą skirti šios bausmės rūšies dydį, kuri, teismo vertinimu, atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus bei manytina, kad tuo bus pasiekti bausmės tikslai. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, R. V. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis R. V. padarė vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, yra akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Todėl, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį bei siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 5 (penkeriems) metams, nustatant, kad ji pradedama vykdyti, nuteistajam atlikus bausmę (BPK 357 straipsnio 3 dalis).

Teismų praktikoje pabrėžiama, jog vairavimo laikinai netekus teisės vairuoti faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Tokiu atveju draudimas naudotis specialiąja teise apima draudimą ir ją įgyti teismo nustatytu terminu, nustatant, kad ji pradedama vykdyti, nuteistajam atlikus bausmę (BPK 357 straipsnio 3 dalis).

BK 72 straipsnyje numatyta kita baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad R. V., būdamas neblaivus, kai jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis, vairavo D. J. priklausantį automobilį „Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį pasiėmė be turto savininko žinios ir leidimo. Be transporto priemonės kaltinamasis objektyviai nebūtų galėjęs padaryti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, dėl ko vairuotas automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. R. V. veikė tiesiogine tyčia, žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus neabejotina, kad R. V. vairuoto automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Tačiau, kadangi transporto priemonė, kurią naudojant buvo padaryta tyčinė nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui, kuriam nebuvo žinoma apie transporto priemonės panaudojimą nusikaltimui padaryti, ji turi ekonominę vertę (b. l. 48), todėl, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, nagrinėjamu atveju konfiskuojama automobilio įsigijimo vertę 521,00 Eur (penki šimtai dvidešimt vienas euras) atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis). Teismas sprendžia, jog būtent tokio dydžio suma, atitinkanti automobilio vertę veikos padarymo metu, turi būti konfiskuota iš kaltinamojo. Pažymėtina, kad bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, Nr. 2K-164-222/2019). Nagrinėjamu atveju konfiskuotino automobilio vertę teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra pateiktas specialisto atliktas transporto priemonės įvertinimas, nustato remdamasis VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje išrašu, kuriame nurodyta, kad analogiško automobilio „Audi 100“ vidutinė kaina Lietuvoje su PVM – 630,00 Eur, be PVM – 521,00 Eur (b. l. 48). Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kad kaltinamasis transporto priemonę vairavo, kai jam nustatytas sunkus 3,73 promilių girtumas, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, teismas sprendžia, kad šiuo atveju konfiskavimo taikymas nepažeidžia proporcingumo principo ir yra būtinas tam, kad būtų pasiekti baudžiamojo įstatymo tikslai, kaltinamasis suvoktų savo nusikalstamos veikos pasekmes ir tai jį atgrasytų nuo veikų darymo ateityje.

Kiti klausimai.

Kaltinamajam R. V., vadovaujantis BPK 119 straipsniu, iki bausmės vykdymo pradžios paliktina galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 98-99).

Proceso išlaidų nėra. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. liepos 22 d. 23 val. 20 min. iki 2019 m. liepos 23 d. 15 val. 49 min., vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. liepos 22 d. 23 val. 20 min. iki 2019 m. liepos 23 d. 15 val. 49 min. (vieną parą), vieną laikino sulaikymo parą prilyginti vienai arešto parai.

Bausmę paskirti atlikti Alytaus pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo R. V. sulaikymo vykdant šį baudžiamąjį įsakymą dienos.

Skirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 5 (penkeriems) metams, nustatant, kad ji pradedama vykdyti, R. V. atlikus bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, išieškoti iš R. V. valstybės naudai 521,00 Eur (penkių šimtų dvidešimt vieno euro) sumą, atitinkančią automobilio „Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimo vertę.

R. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Įteikti R. V. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

Išaiškinti R. V., kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3 dalimi, nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 4 dalimi, nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Živilė Janavičienė