Kauno apylinkės teismo sprendimas

2014-07-03 · Civilinė byla Nr. 2-11646-214/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-07-03
Bylos Nr.
2-11646-214/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-07802-2014-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Pareiškėjas
V. S.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos
Kategorijos
  • 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-11646-214/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07802-2014-4Procesinio sprendimo kategorija: 128.2; 113.1; 116.1; (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 3 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita Bružienė,sekretoriaujant Sandrai Gulevičiūtei,

dalyvaujant pareiškėjui V. S., vertėjai J. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. S. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą pareiškimu , kuriame prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po sutuoktinės B. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenusios (duomenys neskelbtini), mirusios 2007-02-04 palikimą priėmė jos sutuoktinis V. S. a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini).

Savo pareiškime ir teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad po jo sutuoktinės B. S. mirusios 2007-02-04, jos palikimą priėmė jis, nes jie vaikų neturėjo, jis liko gyventi jų bute, jį tvarkė, remontavo, mokėjo mokesčius, po sutuoktinės mirties tvarkė jos asmeninius daiktus. Prašė pareiškimą tenkinti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė byloje atsiliepimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjui įrodžius paveldimo turto valdymą per įstatymo nustatytą terminą po palikimo atsiradimo neprieštaraus dėl prašomo juridinio fakto nustatymo, prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant(b. l. 19).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjo sutuoktinė B. S. mirė (duomenys neskelbtini), jų santuoka buvo sudaryta 1981-12-10 (santuokos ir mirties liudijimai b.l.5-6). 1982- 03- 10 sutartimi sudaryta tarp Kauno m. valdybos ir V. S., V. S. vardu buvo nupirktas butas (duomenys neskelbtini), kuriame savo gyvenamąją vietą deklaravo pareiškėjas V. S. ir jo sutuoktinė B. S., šis butas nekilnojamojo turto registre registruotas nuosavybės teise V. S. vardu (b.l.7-8,12-13,28). Kauno m. 5-ojo Notaro biuro 2014-04-22 pažymoje nurodyta, kad po B. S. mirties paveldėjimo byla neužvesta (b.l.11).Pažymoje apie V. S. šeimos sudėtį nurodyta tik V. S.; šeimyninė padėtis- našlys (b.l.12). Pažymoje apie B. S. paskutinę gyvenamąją vietą nurodyta, kad jos deklaruota gyvenamoji vieta iki mirties buvo Kaune, Kuršių g. 42-35 (b.l.13-14). Pareiškėjo byloje pateikti jo sąskaitos, esančios Swedbank AB, išrašai patvirtina, kad pareiškėjas po savo sutuoktinės mirties iš savo sąskaitos mokėjo ir dabar moka mokesčius minėtą butą aptarnaujančioms organizacijoms, tai taip pat patvirtino teismo posėdyje pareiškėjo pateiktose ir apžiūrėtose mokesčių mokėjimo už elektros energiją, dujas ir kitas paslaugas butui esančiam (duomenys neskelbtini) atsiskaitymo knygelėse esantys duomenys, iš kurių nustatyta, kad iš karto po savo sutuoktinės mirties pareiškėjas pradėjo mokėti mokesčius už jų santuokoje įgytą butą.

Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo momentu laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1 d.). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (CK 5.50 str. 1 d.). Įpėdinio valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, turi būti išreikšta aktyviais veiksmais, įstatymo nustatytu būdu, be to, per įstatymo nustatytą terminą. Pagal CK 5.50 straipsnį įpėdinis savo valią priimti palikimą turi išreikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti trimis būdais: faktiškai pradėti valdyti paveldimą turtą, kreiptis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą . CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, ir pan.).Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, aiškinant CK 5.51 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (LAT 2010-10-05 nutartis civ.b. Nr.3K-3-382/2010).Taigi asmuo, grin­džian­tis sa­vo rei­ka­la­vi­mus pali­ki­mo pri­ėmi­mu, faktiškai pra­dė­jus jį valdyti, tu­ri įro­dy­ti, kad jis kaip įpė­di­nis at­li­ko ak­ty­vius veiks­mus, išreiškiančius jo va­lią įgy­ti nuosa­vy­bės tei­sę į pa­vel­di­mą tur­tą, ir pra­dė­jo val­dy­ti palikėjo tur­tą kaip sa­vo. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėjas priėmė palikimą, pradėdamas mirusios savo sutuoktinės turtą faktiškai valdyti, nes iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad gyveno bute Kuršių g. Nr.42-35 , Kaunas mokėjo mokesčius už šį butą, t.y. turtu rūpinosi kaip savo, ir tai atliko aktyviais veiksmais. Liudytojai R. R. ir L. A. taip pat paliudijo, kad iš karto po savo sutuoktinės mirties pareiškėjas priėmė jos palikimą tvarkė butą, tvarkė mirusios sutuoktinės daiktus, mokėjo mokesčius už butą. Ištirtas šioje byloje aplinkybes teismas laiko pakankamu pagrindu pripažinti, kad pareiškėjas V. S. priėmė palikimą po sutuoktinės B. S. mirties(CPK 176, 185 str.).

Iš pareiškėjo valstybei nepriteistina teismo turėtos išlaidos susijusios su procesinių dokumentų byloje įteikimu, nes jos neviršija nustatytinos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos(CPK 96 str. 1 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263, 265, 268, 270 str. str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškimą tenkinti. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad po B. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties jos palikimą priėmė jos sutuoktinis V. S. a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini) pradėdamas jos turtą faktiškai valdyti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per sprendimą priėmusį Kauno apylinkės teismą.

Teisėja S.Bružienė.