- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-08-08
- Bylos Nr.
- e2-3497-853/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-03019-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andželika Butkuvienė
- Pareiškėjas
- A. M.
- Suinteresuotas asmuo
- R. M., Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
- Kategorijos
išnagrinėjusi pareiškėjo A. M. prašymą suinteresuotiems asmenims R. M., Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, rašytinio proceso tvarka
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti nepilnamečio vaiko, A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu, t. y. A. M.; panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 15 d. sprendimą toje dalyje, kurioje iš A. M. priteistas išlaikymas jo nepilnametei dukrai bei priteisti iš R. M. išlaikymą nepilnametei dukrai A. M. periodinėmis išmokomis nuo pareiškimo pateikimo dienos kas mėnesį po 200,00 Eur ir skiriamų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti A. M.. Nurodo, kad 2011 m. vasario 15 d. Mažeikių rajono apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-614-853/2011 nutraukė santuoką įregistruotą tarp A. M. ir R. M. bei nepilnametės dukros A. M. gyvenamąją vietą nustatė su motina R. M. bei priteisė A. M. išlaikymą po 200,00 Eur periodinių išmokų. Nurodė, kad šiuo metu R. M. su dukra nebendrauja, jos nelanko, nes jau daugiau nei keleri metai nepilnametė duktė A. M. gyvena su pareiškėju.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas netenkintinas.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti būsimojo teismo sprendimo įvykdymą ir užtikrinti teismo sprendimo privalomumą, užtikrinti suinteresuoto asmens teisėtų interesų apsaugą ir nekliudomą pasinaudojimą teismine gynyba. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, yra vertinamas ne pareiškimo reikalavimų pagrįstumas, o kitos aplinkybės, kaip antai grėsmė, kad galimas palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas arba iki bylos išnagrinėjimo bus padaryta žala įstatymo saugomiems asmenų interesams, taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1, 2 dalys numato, kad laikinosios apsaugos priemonės civiliniame procese taikomos pagal dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymą, jeigu jų nesiėmus būsimo teismo sprendimo įvykdymas byloje gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.
Šeimos bylose teismas yra aktyvus (CPK 376 straipsnis), turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję. Teismas savo iniciatyva gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kai tai yra būtina siekiant apginti viešą interesą ( CPK 144 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju byloje yra kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo. Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso 3.3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reikalavimas šeimos įstatymus taikyti taip, kad nepilnamečiai vaikai būtų apsaugoti nuo netinkamos kitų šeimos narių bei kitų asmenų ir kitokių veiksnių įtakos. Šeimos santykių prigimtis ir teisinio reglamentavimo principai lemia, jog CK 3.65 teisės norma laikytina bendrąja CK trečiosios knygos ,,Šeimos teisė“ normų reglamentuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu, todėl teismas gali joje numatytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko ar vieno sutuoktinio teisėms. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
Iš pareiškėjo pateikto prašymo taikyti laikinąją apsaugos priemonę matyti, kad pareiškėjas šiuo prašymu prašo išspręsti ginčą iš esmės. Pažymėtina, kad teismas dar neišanalizavo nei ieškovo nei atsakovės argumentų, neįvertino byloje esančių įrodymų, todėl laikinosios apsaugos priemonės taikymas - nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko A. M. gyvenamąją vietą su tėvu – pareiškėju A. M., būtų bylos išnagrinėjimas iš esmės ir išankstinės teismo nuomonės pareiškimas šioje byloje.
Vertinant pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nustatyta, kad pareiškėjas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečio vaiko, A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su tėvu, panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 15 d. sprendimą toje dalyje, kurioje iš A. M. priteistas išlaikymas jo nepilnametei dukrai bei priteisti iš R. M. išlaikymą nepilnametei dukrai A. M. periodinėmis išmokomis nuo pareiškimo pateikimo dienos kas mėnesį po 200,00 Eur ir skiriamų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti A. M.. Pareiškėjas prašyme nurodo, kad R. M., su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, savo pareigos auginti, auklėti ir prižiūrėti dukrą, nevykdo, šią pareigą perkėlė nepilnamečio vaiko tėvui, todėl yra teisinis pagrindas vaiko gyvenamąją vietą pakeisti, tačiau jokių kitų aplinkybių pagrindžiančių šiuos pareiškėjo argumentus ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepateikia. Pabrėžtina, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra aiškios aplinkybės ir įrodymai, kurie leidžia daryti išvadą, kad netaikius laikinosios apsaugos priemonės, bus pažeisti vaiko interesai. Pareiškėjas prašyme prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė jokių aiškių aplinkybių ar įrodymų, kodėl nenustačius nepilnamečio vaiko A. M. gyvenamosios vietos kartu su pareiškėju bei išlaikymo priteisimo iki ieškinio padavimo dienos, bus pažeisti pareiškėjo arba vaiko interesai. Paminėtina ir tai, jog vaiko mama nepilnametės neaugina jau keletas metų, ir visą tą laikotarpį vaikas gyvena pas pareiškėjo mamą ir pareiškėją, todėl visiškai nepagrįstas pareiškėjo skubotumas išspręsti ginčą per laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Teismo nuomone, pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, įvertinus jo nurodytas aplinkybes bei teiktus į bylą įrodymus, yra nepagrįstas, todėl nėra pagrindo tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Dėl šių priežasčių pareiškėjo prašymas atmetamas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 147 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 145, 290–292 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjo A. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.