- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-16
- Bylos Nr.
- 1S-59-318/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Regina Pocienė
- Kaltinamasis
- M. D.
- Kreditorius
- M. D.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Pocienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo M. D. gynėjo advokato E. L. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 31 d. nutarties, kuria trims mėnesiams pratęstas laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas į kaltinamojo M. D. turtinę teisę gauti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 44 232,51 Eur, kurie, kaip kreditoriaus M. D. finansinis reikalavimas, patvirtinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ restruktūrizavimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėja nustatė:
I. Bylos esmė
1. Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-36-255/2020, be J. D., K. B., L. G., M. D. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį (2 veikos), BK 215 straipsnio 1 dalį (5 veikos), BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, BK 184 straipsnio 1 dalį, BK 183 straipsnio 1 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį (2 veikos), BK 24 straipsnio 4 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį, BK 203 straipsnio 2 dalį, BK 184 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, BK 216 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį bei BK 228 straipsnio 2 dalį, t. y. suklastodamas tikrus dokumentus ir panaudodamas žinomai suklastotus tikrus dokumentus, neteisėtai pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą; neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas neteisėtai panaudodamas svetimas elektroninio mokėjimo priemones; veikdamas bendrininkų grupe, suklastojant tikrus dokumentus ir žinomai suklastotus dokumentus panaudojant, apgaule neteisėtai įgijo svetimą didelės vertės turtą; nepagrįstai ir neteisėtai iššvaistė jo žinioje buvusį svetimą turtą; neteisėtai pasisavino jo žinioje buvusį svetimą turtą; apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, kai dėl to negalima iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros; kaip nusikalstamos veikos organizatorius, veikdamas bendrininkų grupe neteisėtai ir nepagristai iššvaistė didelės vertės svetimą turtą; įsteigė ar vadovavo juridiniam asmeniui, naudojamam neteisėtai veiklai nuslėpti; kaip nusikalstamos veikos organizatorius, veikdamas bendrininkų grupe neteisėtai pasisavino svetimą didelės vertės turtą; suklastodamas tikrus dokumentus ir juos panaudodamas, panaudodamas apgaulę sukčiavimo būdu neteisėtai užvaldė ir pasisavino svetimą turtą; siekdamas nuslėpti ar įteisinti turtą, žinodamas, kad jis gautas nusikalstamu būdu, klastodamas dokumentus tą turtą įteisino kaip gautą iš legalių šaltinių; būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, siekdamas turtinės naudos piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė ir juridiniai asmenys.
2. Šiaulių apygardos prokuratūros 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu iki 2020 m. vasario 2 d. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į M. D. turtinę teisę gauti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 44 232,51 Eur, kurie, kaip kreditoriaus M. D. finansinis reikalavimas, patvirtinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ restruktūrizavimo byloje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. sausio 31 d. nutartimi trims mėnesiams pratęsė laikino nuosavybės teisių apribojimo terminą į pirmiau nurodytą M. D. turimą turtinę teisę. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad konkrečioje byloje civiliniams ieškiniams užtikrinti yra apribotos nuosavybės teisės į 384 603,50 Eur vertės turtą, o pareikštų civilinių ieškinių suma sudaro – 704 223,74 Eur, bylos duomenimis, pinigus, kurie buvo panaudoti iš dalies apmokėti sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, M. D. galimai gavo iš vykdytų nusikalstamų veikų, konstatavo, jog esamoje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje, kai byloje nėra duomenų, kad pareikšti civiliniai ieškiniai būtų atlyginti, siekiant užtikrinti pareikštus civilinius ieškinius, galimą turto konfiskavimą arba išplėstinį turto konfiskavimą, yra pagrindas tęsti procesinės prievartos priemonės taikymo terminą. Teismas nenustatė, kad būtų išnykę ar pasikeitę laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymo pagrindai ir sąlygos.
III. Skundo argumentai
4. Skunde kaltinamojo M. D. gynėjas, nesutikdamas su Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 31 d. nutartimi, prašo ją panaikinti.
4.1. Gynėjas nurodo, kad apskųstoji nutartis yra neteisėta bei nepagrįsta, neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 11 ir 151 straipsnių nuostatų.
4.2. Anot gynėjo, konkrečiu atveju be pagrindo kriminalizuoti sutartiniai teisiniai santykiai. Byloje akivaizdžiai nepagrįstai kaip neva neteisėtai gautos lėšos vertinamos visos pajamos, gautos iš automobilių nuomos, kuriuos VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nuomojosi kaip vairavimo mokykla. Nuomos lėšų pripažinimas nusikalstamu būdu gautomis lėšomis, o taip pat kartu ir žala bei konfiskuotinu turtu, nevertinant, kiek automobilių nuoma sudarė prielaidas gauti pajamų, prieštarauja žalos institutui ir kasacinio teismo formuojamai praktikai. Byloje nėra duomenų, kad turtas, kuriam taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, iš tiesų gautas nusikalstamu būdu ir kaltinamojo giminaičiai iš to nepagrįstai praturtėjo ar sutaupė. Gynėjas pažymi, kad lėšos gautos iš nuomos (nuompinigiai) ir paskolos (palūkanos) sutarčių, buvo fiksuotos įstaigų buhalteriniuose dokumentuose, registruose įstatymo nustatyta tvarka, sumokėti visi mokesčiai.
4.3. Gynėjas vertina, kad byloje nėra laikino nuosavybės teisių apribojimo, kaip procesinės prievartos priemonės, taikymo pagrindų ir sąlygų. M. D. turtui taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas pažeidžia proporcingumo principą, t. y. varžo kaltinamojo ir jo artimųjų teisę į nuosavybę labiau nei būtina siekiamiems baudžiamojo proceso tikslams pasiekti.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Kaltinamojo M. D. gynėjo advokato E. L. skundas atmetamas.
5. Šiaulių apygardos teismas, pratęsdamas trims mėnesiams laikiną nuosavybės teisių apribojimo terminą į 44 232,51 Eur, kurie, kaip kreditoriaus M. D. finansinis reikalavimas, patvirtinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ restruktūrizavimo byloje, priešingai, nei mano skunde kaltinamojo gynėjas, laikėsi bendrųjų ir specialiųjų šios procesinės prievartos priemonės taikymo reikalavimų, nepažeidė nei BK 72 ir 72³ straipsnių, nei BPK 151 ir 152 straipsnių normų bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose įtvirtintų nuostatų dėl asmens nuosavybės neliečiamumo ir procesinių prievartos priemonių taikymo būtinybės, tik siekiant reikiamų proceso tikslų.
6. Baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad M. D. galimai padarė jam inkriminuotas nesunkias, apysunkes ir sunkias veikas. Tokie duomenys yra užfiksuoti liudytojų parodymuose, apžiūrų, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose bei kituose rašytiniuose dokumentuose, esančiuose baudžiamosios bylos medžiagoje. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas nurodytų duomenų pakankamumą, klaidų nepadarė.
7. Baudžiamojoje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas lėšoms taikytas siekiant užtikrinti pareikštus civilinius ieškinius, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad byloje pareikšta keturi civiliniai ieškiniai, kurių bendra suma sudaro 704 223,74 Eur. Skunde akcentuojama, kad byloje nėra duomenų, jog lėšos, kurios patvirtintos, kaip kreditoriaus M. D. finansinis reikalavimas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ restruktūrizavimo byloje, buvo gautos ir (ar) įgytos nusikalstamu būdu. Lėšos, kurioms taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, pasak gynėjo, gautos iš nuomos ir paskolos teisinių santykių. Šiuo aspektu atkreiptinas gynėjo dėmesys į tai, kad esamoje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje nesprendžiama, ar lėšos yra / nėra (ne)uždraustos veikos priemonė ar rezultatas. Tai bus patvirtinta arba paneigta tik bylą išnagrinėjus iš esmės, priimant teismui galutinį baigiamąjį aktą.
8. Taikant procesines prievartos priemones visais atvejais yra suvaržomos tam tikros asmens konstitucinės teisės, tačiau tokių priemonių taikymas pateisinamas jomis siekiamais svarbiais BPK nustatytais tikslais. Kaip nurodyta anksčiau, aptariamu atveju siekiama užtikrinti galimą turto konfiskavimą, įskatant ir išplėstinį, taip pat pareikštus civilinius ieškinius. Nagrinėjamos bylos kontekste pastebėtina ir tai, kad nuosavybės teisių suvaržymai į nurodytą turtinę teisę yra laikino pobūdžio, jų taikymas galioja iki baudžiamosios bylos išsprendimo iš esmės. Antra vertus, teismas nenustatė, o ir kaltinamojo gynėjas skunde nenurodė, kad dėl visiško nuosavybės teisių apribojimo į M. D. 44 232,51 Eur dydžio turtinę teisę, kaltinamasis ir jo artimieji patiria / patirs tokius suvaržymus, kurie viršija teisingos pusiausvyros tarp taikomų prievartos priemonių ir siekiamo tikslo ribas. Nors nagrinėjamu atveju nuosavybės teisių apribojimas į turtinę teisę trunka ilgiau nei šešis mėnesius, tačiau atsižvelgiant į pateiktų M. D. kaltinimų kiekį, mastą, sunkumą bei bylos apimtį, pripažintina, kad taikoma procesinės prievartos priemonė, kitaip nei nurodo gynėjas skunde, užtikrina proporcingumo principą.
9. Apeliacinės instancijos teismas nenustatęs, kad būtų išnykę ar pasikeitę aptariamos procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindai ir sąlygos, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog jos taikymas konkrečiu atveju yra būtinas (BPK 151 straipsnio 1 ir 7 dalys).
10. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad apskųstoji teismo nutartis teisėta bei pagrįsta, todėl ji paliekama galioti.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti kaltinamojo M. D. gynėjo advokato E. L. skundą ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 31 d. nutartį.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.