Telšių apylinkės teismo nutartis

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Domeikienė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) prašymą dėl skolininkės E. P. turto, kuris yra jo bendra su suinteresuotu asmeniu R. P. nuosavybė, dalies nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Išieškotoja prašo nustatyti E. P. ir R. P. turto dalis jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame turte ir pripažinti E. P. nuosavybės teisę į ½ dalį santuokos metu su sutuoktiniu R. P. įgytam turtui. Nurodė, jog antstolė Elena Miliauskienė vykdo išieškojimą pagal: (1) VMI 2013-09-04 nutarimą Nr. 14130078 dėl 57,92 Eur baudos išieškojimo valstybės naudai (vykdomoji byla Nr. 0009/13/04401); (2) VMI 2013-09-19 nutarimą Nr. 14130081 dėl 289,62 Eur baudos išieškojimo valstybės naudai (vykdomoji byla Nr. 0009/13/04402); (3) VMI prie FM 2014-02-20 sprendimą Nr. 14140015 dėl 144,81 Eur baudos išieškojimo valstybės naudai (vykdomoji byla Nr. 0009/14/01407). Vykdymo metu antstolė nustatė, kad skolininkės buvusiam sutuoktiniui R. P. nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas–gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas–viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas–ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas–garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai–kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini). Turtas buvo įgytas santuokos metu. Santuoka tarp E. P. ir R. P. nutraukta 2010-08-30. Kadangi minėtas turtas įgytas po santuokos sudarymo, jis pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl prašo nustatyti skolininkės turto dalį bendrojoje nuosavybėje.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Taigi įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į skolininko turto dalį, esančią bendrojoje nuosavybėje su kitu asmeniu.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad antstolės Elenos Miliauskienės kontoroje yra užvestos trys vykdomosios bylos, t. y. Nr. 0009/13/04401, Nr. 0009/13/04402 ir Nr. 0009/14/01407, kuriose skolininkė yra E. P., o išieškotoja – VMI. Vykdant skolos išieškojimą antstolė areštavo skolininkės turtą bei pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies, esančia bendra su kitais asmenimis, nustatymo.

Byloje nustatyta, kad skolininkė E. P. ir R. P. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini), Akmenės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. 2-228/1996 jų santuoka nutraukta, tačiau nepadalintas santuokoje įgytas turtas. Atkreiptinas dėmesys, kad tuo metu galioję teisės aktai nenustatė imperatyvaus reikalavimo nutraukiant santuoką išspręsti turto padalinimo klausimus. Pažymėtina, kad santuokos nutraukimo faktas įregistruotas centrinės metrikacijos skyriuje tik (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad pagal Santuokos ir šeimos kodekso 40 straipsnį santuoka laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas iš sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos organuose, todėl darytina išvada, kad E. P. ir R. P. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini), t. y. kai centrinės metrikacijos skyriuje įregistruotas šis juridinę reikšmę turintis faktas.

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad R. P. nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas–gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas–viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas–ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas–garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai–kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės į žemės sklypą įgijimo pagrindas yra 2009-11-30 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis bei jos perdavimo priėmimo aktas, o į statinius – 1995-03-31 pirkimo-pardavimo sutartis (Akmenės rajono apylinkės teismo 1998-10-14 sprendimu Nr. 2-954/1998 atnaujintas terminas įregistruoti 1995-03-31 sutartį). Remiantis 2016-02-26 pirkimo pardavimo sutartimi Nr. 939/2016 minėtas nekilnojamasis turtas 2016-02-26 parduotas S. K. ir G. K.. Šioje pirkimo-pardavimo sutartyje nurodoma, kad atsiskaičius su hipotekos kreditoriumi kredito unija „Tikroji viltis“, kita dalis pinigų pervedami į R. P. sąskaitą banke.

Nepaisant to, kad viešajame registre pažymima, kad šis turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, tačiau turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Taigi įrašas, kad jos šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė savaime nereiškia, kad šiam turtui yra taikomas bendrosios jungtinės nuosavybės teisinis rėžimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad nutraukus santuoką, turto, kuris pagal šeimos teisės normas buvo priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisiniam režimui nebetaikomos šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, t. y. tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.72 ir 4.73 straipsniai) ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-04 nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-369/2011). Taigi, nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia, bet, turto nepadalijus, buvę sutuoktiniai nenustoja būti jo bendraturčiais. Taigi, nutraukus santuoką ir buvusiems sutuoktiniams nepadalijus santuokoje įgyto turto, jo teisinis režimas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasikeičia į bendrąją dalinę nuosavybę, kurioje bendraturčių dalys nenustatytos, kartu tai reiškia, kad tokiems turtiniams teisiniams santykiams taikytinos ne šeimos, o daiktinės teisės normos (CK 4.72–4.92 straipsniai).

Atsižvelgiant į tai, kad, nutraukus suinteresuotų asmenų E. P. ir R. P. santuoką, jų bendrosios nuosavybės teisė į santuokoje įgytą turtą pasibaigė (CK 3.100 straipsnio 4 punktas) ir turtas valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, kurioje konkrečios bendraturčių dalys nenustatytos. Taigi, šiuo atveju, sprendžiant E. P. kreditoriaus prašymas nustatyti skolininkės turto bendrame turte dalį tenkintinas.

Remiantis CK 4.73 straipsnio 3 dalimi, jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad jų dalys yra lygios. Šiuo atveju byloje nepateikta duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad vieno iš sutuoktinių po santuokos nutraukimo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto dalis yra didesnė, todėl laikytina, jog prezumpcija, jog jų dalys bendrame turte yra lygios, nepaneigta. Tai reiškia, kad kiekvienam iš buvusių sutuoktinių priklauso po ½ dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto ir atitinkamai į tokio dydžio skolininkės E. P. turto dalį gali būti nukreipiamas išieškojimas.

Pažymėtina, kad CPK 667 straipsnio paskirtis – ne padalyti bendrąja nuosavybe esantį turtą, o tik nustatyti skolininko dalį jame tam, kad iš jos būtų galima išieškoti, ir taip vykdymo procese patenkinti kreditoriaus reikalavimą (CPK 667 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad prašymui, pareikštam CPK 667 straipsnio pagrindu, tenkinti reikšminga nustatyti skolininkui bendrosios nuosavybės teise priklausančią turto dalį, kurios vertė būtų pakankama vykdomojoje byloje išieškomai skolai padengti ir iš kurios būtų galima realiai išieškoti. Todėl teismas nustato, kad skolininkei E. P. priklauso ½ dalis turto bendrojoje nuosavybėje kartu su R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), t. y. ½ dalis turto gauto 2016-02-26 pardavus nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą–gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą–viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą–ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą–garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius–kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), ir atsiskaičius su hipotekos kreditoriumi kredito unija „Tikroji viltis“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniu, 593 straipsnio 5 dalimi, 667 straipsniu, teismas

nutaria:

Prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkei E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis turto bendrojoje nuosavybėje kartu su R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) t. y. ½ dalis turto gauto 2016-02-26 pardavus nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą–gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą–viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą–ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą–garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius–kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), ir atsiskaičius su hipotekos kreditoriumi kredito unija „Tikroji viltis“.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.