Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Matusevičiūtė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą dėl negyvenamo pastato pripažinimo bešeimininkiu daiktu ir perdavimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 153 straipsnio 2 dalimi, 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Dalyvaujantiems byloje asmenims apie rašytinį procesą pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. Toks bešeimininkis daiktas nuosavybės teise gali būti perduodamas tik valstybei ar savivaldybėms teismo sprendimu (CK 4.58 straipsnio 1 dalis). Turto perdavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintos „Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės“ (toliau – Taisyklės). Taisyklių 3.2 punkte nustatyta, kad bešeimininkis daiktas kaip valstybei perduotinas turtas perimamas pagal įsigaliojusį teismo sprendimą, kuriuo daiktas, neturintis savininko (ar jo savininkas nežinomas), pripažintas bešeimininkiu ir perduotas valstybei ar savivaldybei. Daikto pripažinimo bešeimininkiu procesą inicijuoja ta savivaldybės ar valstybės institucija ar įstaiga, tas fizinis ar juridinis asmuo, kurių žinioje toks daiktas yra arba kurie sužino apie tokio daikto buvimą, šių Taisyklių 4 punkte nustatyta tvarka raštu pranešdami apie bešeimininkio daikto buvimą šių Taisyklių 2 punkte nurodytai institucijai, kurios pareiškimu, teismui paduodamu suėjus vieniems metams nuo tos dienos, kurią bešeimininkis daiktas įtrauktas į jos apskaitą (jeigu įstatymai nenustato ko kita), teismas gali priimti sprendimą perduoti bešeimininkį daiktą valstybei ar savivaldybei. Iki perduodamas valstybei ar savivaldybei, bešeimininkis daiktas šių Taisyklių 2 punkte nurodytoje institucijoje turi būti užregistruotas nebalansinėje apskaitoje.

5. Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaita vykdoma surašant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. D1-449 „Dėl Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), sąrašų, apskaitos aktų, jų registrų (registravimo knygų), skelbimų apie siūlymą pripažinti juos bešeimininkiais formų ir jų pildymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintos formos turto apskaitos aktą.

6. Nagrinėjamu atveju pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybė prašo teismo pripažinti bešeimininkiu negyvenamą pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio koordinatės: (duomenys neskelbtini).

7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Pastatas buvo įtrauktas į 2020 m. sausio 14 d. Statinių, kurie neturi savininko (ar savininkas nežinomas), sąrašą. 2022 m. lapkričio 15 d. buvo surašytas Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaitos aktas, kuriuo Pastatas buvo įtrauktas į apskaitą.

8. Siekiant nustatyti Pastato savininkus ar kitus asmenis, turinčius turtinių teisių į šį statinį, Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje www.vilnius.lt iki šiol yra skelbiama informacija apie galimai bešeimininkį turtą – Pastatą, ir kviečiami atsiliepti savininkai bei asmenys, turintys turtinių teisių į šį statinį. Informacija apie pradėtą Pastato pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą ir kvietimas atsiliepti asmenims, turintiems turtinių teisių į minėtą statinį, taip pat buvo skelbiama nacionaliniame laikraštyje „Lietuvos rytas“. Be to, ant Pastato buvo pakabintas 2020 m. kovo 6 d. skelbimas „Apie siūlymą pripažinti statinius, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), bešeimininkiais“. Bylos duomenimis, turtinių teisių į Pastatą iki šiol niekas nepareiškė.

9. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėja stengėsi, jog asmenys, turintys teisių į Pastatą būtų informuoti. Šiuo metu yra suėję daugiau nei vieneri metai nuo Pastato įtraukimo į Vilniaus miesto savivaldybės nebalansinę apskaitą ir per šį laikotarpį Pastato savininkas dėl ginčo turto į pareiškėją nesikreipė, jos neieškojo, todėl laikytina, kad Pastato savininkai yra nežinomi. Sutiktina su pareiškėja, kad nebūdama Pastato savininke, ji turi ribotas galimybes imtis kokių nors veiksmų, kad jis būtų prižiūrimas, tvarkomas, remontuojamas. Nesant savininkų ir neperdavus tokio statinio Vilniaus miesto savivaldybei kaip bešeimininkio turto, nebūtų galimybės Pastato remontuoti bei tvarkyti, todėl Pastatas ir toliau liktų apleistas. Nurodytų motyvų pagrindu teismas sprendžia, kad pareiškėja savo reikalavimo pagrįstumą ir teisėtumą įrodė į bylą pateiktais leistinais rašytiniais įrodymais (CPK 536 straipsnis).

10. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad Pastato savininkai ar kiti asmenys, turintys turtinių teisių į šį statinį, nežinomi, Pastatas pripažintinas bešeimininkiu ir perduotinas pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn (CPK 537 straipsnis; CK 4.58 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 537 straipsniu,

nusprendžia:

tenkinti pareiškimą.

Pripažinti bešeimininkiu ir perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn (juridinio asmens kodas 111109233) negyvenamą pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio koordinatės: (duomenys neskelbtini).

Teismo sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.