- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-13
- Bylos Nr.
- eI-3492-426/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03200-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro“
- Atsakovas
- A. M.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, dalyvaujant A. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro“ skundą atsakovui A. M. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir Bendrovė) skunde prašo priteisti iš A. M. pareiškėjos naudai 231,41 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos ir 28,96 Eur dydžio išlaidas dėl skundo surašymo ir pateikimo teismui (b. l. 1-3).
Tvirtina, jog atsakovas rinkliavos nesumokėjo už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2008-01-01 iki 2011-11-30. Skunde nurodo, kad Druskininkų savivaldybės taryba 2007-12-20 sprendimu Nr. T1-247 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), kurie privalomi visiems rajono savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Pareiškėja, vadovaudamasi Nuostatų 10-11, 16 punktais, apskaičiavo vietinės rinkliavos dydžius. Pagal vietinės rinkliavos mokėtojų registro duomenis pareiškėja parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas už einamąjį ketvirtį ir mokėjimo terminus, rinkliavos dydį bei pateikia komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikėjui, kuris jį iki kiekvieno ketvirčio antro mėnesio dešimtos dienos pateikia kiekvienam vietinės rinkliavos mokėtojui. Vietinė rinkliava turi būti sumokama iki kiekvieno ketvirčio paskutinės dienos (Nuostatų 18 p.). Vietinės rinkliavos dydis nustatomas litais už 100 kv. m. nekilnojamojo turto plotą (Nuostatų 14 p.). Nesumokėtą vietinę rinkliavą iš jos mokėtojų išieško pareiškėja Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, įskaitant neteisminį ir teisminį skolų išieškojimą, naudojantis skolų išieškojimo įmonių paslaugomis (Nuostatų 22 p.).
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 32 str. 1 d. įtvirtina, kad atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“, kuris reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas ir (ar) medžiagų bei gaminių, tarp jų – pakuotės, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas. Įgyvendindamos šį principą, savivaldybės nustato tokias vietines rinkliavas už atliekų surinkimą ir tvarkymą arba tarifus už atliekų tvarkymo paslaugas, kad gaunamos pajamos padengtų visas atliekų tvarkymo sistemos išlaidas, įskaitant atliekų šalinimo įrenginių uždarymą ir jų priežiūrą po uždarymo (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999-07-14 įsakymu Nr. 217 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 92 punktas). Nuostatų 2 p. apibrėžia, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą – tai Druskininkų savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka. Nuostatų 3 punkte apibrėžiama, kad komunalinių atliekų turėtojai ir mokėtojai – tai visi fiziniai, juridiniai asmenys, iš to skaičiaus ir vykdantys ūkinę komercinę veiklą, turintys nekilnojamojo turto savivaldybėje.
Atsakovas privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kadangi nuo 2007-07-10 iki 2011-11-16 nuosavybės teise turėjo nekilnojamąjį turtą, esantį Druskininkų savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) (gyvenamoji paskirtis, 106,77 kv.m.).
Nurodo, kad pagal Nuostatų 49 punktą, vietinės rinkliavos lengvatas ir jų taikymo metodus nustato savivaldybės taryba. Todėl atliekų turėtojai galėtų nemokėti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą tik esant atitinkamos savivaldybės tarybos sprendimui. Šiuo atveju, atsakovo atžvilgiu Lazdijų rajono savivaldybės taryba nėra priėmusi sprendimo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą lengvatos taikymo.
Pareiškėjos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.
Šalies argumentai
Atsakovas atsiliepimo į skundą nepateikė, teismo posėdžio metu nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nustatyta, kad atsakovui nuo 2007-07-10 iki 2011-11-16 priklausė nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini).
A. M. nuo 2007-07-10 iki 2011-11-16 nesumokėjo Bendrovei, administruojančiai vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimus, 231,41 Eur vietinės rinkliavos.
Byloje spręstinas ginčas dėl Bendrovės skundo reikalavimo, kuriuo prašoma priteisti iš atsakovo 231,41 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos, pagrįstumo bei teisėtumo.
Ginčo atveju reikšmingi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) pateikti išaiškinimai, nagrinėjant analogiško pobūdžio administracines bylas. LVAT jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 str. 1 d. pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) šią teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. LVAT 2010-03-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. LVAT minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose LVAT nutartyse (2011-06-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011, 2011-04-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.
Pagal Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, savivaldybės taryba savivaldybės teritorijoje turi teisę nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, o 12 str. apibrėžiama savivaldybės tarybos kompetencija priimamais teisės aktais reglamentuoti vietinę rinkliavą ir jos grąžinimo atvejus, tvirtinti šios rinkliavos nuostatus, nustatyti lengvatas vietinių rinkliavų mokėtojams. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovas dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą kompensavimo ar lengvatos nustatymo būtų kreipęsis į Druskininkų savivaldybės tarybą.
Iš aptartų faktinių bei teisinių aplinkybių darytina išvada, kad A. M. skunde nurodytu laikotarpiu privalėjo mokėti Nuostatuose patvirtinto dydžio rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, šios savo pareigos tinkamai nevykdė, todėl pareiškėjos skundo reikalavimai iš esmės yra pagrįsti.
Kita vertus, LVAT praktikoje taip pat ne kartą akcentuota, kad Rinkliavų įstatyme nėra nuostatų, reglamentuojančių senaties terminų skaičiavimą, todėl, sprendžiant ginčus dėl nesumokėtų vietinių rinkliavų priteisimo, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis mokestinių nepriemokų senatį (2012-09-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012, 2012-10-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012 ir kt.). Teismas pažymėjo, kad tokių ginčų atvejais taikytina Mokesčių administravimo įstatymo 68 str. 1 d., kurioje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. LVAT yra nurodęs, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (2005-04-27nutartis administracinėje byloje Nr. A15-485/2005 ir kt.).
Taigi, atsižvelgus į aptartoje teisminėje praktikoje pateiktus išaiškinimus, taip pat įvertinus tai, kad Bendrovės skundas teismui dėl nesumokėtos rinkliavos priteisimo pateiktas 2015-06-10, pareiškėjai priteistina suma už 2015 m. (einamuosius) ir 2014–2010 m. Pareiškėja toje dalyje, kurioje prašoma priteisti iki 2010-01-01 nesumokėtos rinkliavos dalį, yra praleidusi Mokesčių administravimo įstatymo 68 str. 1 d. nustatytą terminą. Iš byloje esančio 2009-08-03 vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimo matyti, kad nurodoma 51 Lt rinkliava už laikotarpį nuo 2009-07-01 iki 2009-09-30 bei 306 Lt skola už praeitą laikotarpį (b. l. 15). Be to, už kiekvieną mėnesį mokėtina rinkliava yra 17 Lt. Taigi pareiškėjo įsiskolinimas iki 2010-01-01 siekė 408 Lt (357 Lt + 3x17 Lt). Todėl ši skundo reikalavimo dalis dėl 408 Lt (118,16 Eur) nesumokėtos rinkliavos, susidariusios iki 2010-01-01, priteisimo atmestina.
Išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad Bendrovės skundo reikalavimas priteisti iš atsakovo nuo 2008-01-01 iki 2011-11-16 231,41 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos yra tenkintinas iš dalies ir pareiškėjai priteistina iš atsakovo nuo 2010-01-01 iki 2011-11-16 nesumokėtos 113,25 Eur rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Pareiškėja skunde taip pat prašė priteisti jai iš atsakovo 28,96 Eur bylinėjimosi išlaidų.
2014-09-02 atstovavimo sutartis su advokate J. Š. (b. l. 22), teisinių paslaugų 2015-01-01 sutartis Nr. 316 (b. l. 23-26), 2015-05-11 sąskaita faktūra Nr. JUR1055 (b. l. 29), 2015-05-12 operacijos išrašas Nr. 05120920 (b. l. 31) patvirtina, kad pareiškėja patyrė 28,96 Eur skundo teismui surašymo išlaidų už advokato teikiamas paslaugas. Išlaidų dydis, teismo vertinimu, protingas ir racionalus, atitinka bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra ženkliai mažesnis, nei nustatyta teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, todėl priteistinas iš atsakovo (ABTĮ 44 str. 6 d.). Tačiau teismo sprendimu pareiškėjo reikalavimas tenkintinas 48,94 procento, todėl pareiškėjai iš atsakovo priteistina 14,17 Eur bylinėjimo išlaidų suma.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 127 straipsniu, 129 straipsniu, teisėja
nusprendžia:
pareiškėjos UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro“ skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo A. M. pareiškėjai UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui“ 113,25 Eur (vieną šimtą tryliką eurų dvidešimt penkis centus) nesumokėtos rinkliavos.
Priteisti iš atsakovo A. M. pareiškėjai UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui“ 14,17 Eur (keturioliką eurų septynioliką centų) bylinėjimosi išlaidų.
Likusią skundo dalį atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.