- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-01
- Bylos Nr.
- eI-3780-142/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03849-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas, Halina Zaikauskaitė, Raimondas Blauzdžius
- Pareiškėjas
- I. S.
- Atsakovas
- Valstybinei socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Blauzdžiaus, Ryčio Krasausko ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo I. S. skundą dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovei Valstybinei socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
I. S. (toliau – pareiškėjas), atstovaujamas advokato padėjėjo Rimvydo Buržinsko (toliau – advokato padėjėjas), 2015 m. liepos 24 d. kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau (2015 m. rugpjūčio 11 d.) patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) 2015 m. liepos 14 d. raštą Nr. (6.5)I-4780 (toliau – ginčijamas sprendimas); 2) įpareigoti VSDFV atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir išnagrinėti pareiškėjo 2015 m. balandžio 14 d. skundą ir 2015 m. birželio 18 d. patikslintą skundą; 3) priteisti iš VSDFV 145,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (toliau – skundas).
Pareiškėjas skunde nurodo, kad ginčijamu sprendimu VSDFV atsisakė atnaujinti praleistą terminą ir nagrinėti skundą, neatsižvelgdama į situacijos sudėtingumą, piktybinį valstybės neveikimą, įstatymų nevykdymą. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) 2012 m. vasario 6 d. nutarime konstatavo, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 8 straipsnio 1 ir 2 dalys tiek, kiek jose nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija). Atsižvelgdamas į tai, mano, kad jo pensijos sumažinimas pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnį buvo neteisėtas. Pasak pareiškėjo, jis nėra praleidęs termino prašyti išmokėti neišmokėtos pensijos dalį, nes nuo 2010 m. liepos 1 d. iki šiol tęsiasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės neveikimas dėl sumažintų pensijų kompensavimo mechanizmo nustatymo. Paaiškina, kad, gavęs pirmą sumažintą pensiją (2010 m. lapkričio mėnesį), iš karto į VSDFV ir į teismus nesikreipė, nes tikėjo valstybe ir tuo, kad neišmokėta pensijos dalis jam bus sugrąžinta.
Pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
VSDFV atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos, mokamos ir ginčai dėl jų sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymu (toliau – Pensijų įstatymas), o 2010–2011 metais ir Laikinuoju įstatymu. Pensijų įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2012 m. gruodžio 31 d.) 45 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad VSDFV teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti skundžiami VSDFV. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalį, VSDFV yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija VSDFV teritorinių skyrių sprendimams ir veiksmams apskųsti. Nurodo, kad pareiškėjas su prašymais išmokėti už 2010–2011 metus neišmokėtą pensiją kreipėsi 2015 m. kovo 27 d. ir 2015 m. balandžio 14 d. VSDFV 2015 m. gegužės 21 d. pasiūlė pareiškėjui iki 2015 m. birželio 19 d. pateikti įrodymus, kad terminą skųsti VSDFV Kauno skyriaus sprendimą nuo 2010 m. lapkričio mėnesio mokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą pensiją pareiškėjas praleido dėl objektyvių priežasčių. Nurodo, kad pareiškėjas 2015 m. birželio 18 d. VSDFV pateikė patikslintą skundą, kurį išnagrinėjusi VSDFV nusprendė, kad pareiškėjas Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 metų terminą praleido ne dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, todėl ginčijamu sprendimu atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundus. Remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika, VSDFV nurodo, kad pareiškėjui (priešingai nei karių ir pareigūnų valstybinės pensijos gavėjams) teisinio neaiškumo dėl sumažintų pensijų apskundimo terminų nebuvo, todėl pareiškėjas galėjo savo pažeistas teises įgyvendinti laiku. Paaiškina, kad nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymas, pagal kurį pareiškėjui neišmokėta pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnį pensijos dalis bus kompensuota šiame įstatyme nustatyta tvarka ir terminais.
Teismo posėdyje VSDFV atstovas nedalyvavo, apie posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl VSDFV sprendimo, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo skundus dėl sumažintos pensijos, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad pareiškėjas, atstovaujamas advokato padėjėjo, 2015 m. balandžio 14 d. kreipėsi su skundu į VSDFV, prašydamas išmokėti 1 858,99 Eur neteisėtai neišmokėtos pensijos nepriemoką, susidariusią pritaikius Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatas laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 26 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.
2015 m. gegužės 21 d. raštu „Dėl 2015 m. balandžio 14 d. skundo“ VSDFV atsakė pareiškėjui, kad 2015 m. balandžio 14 d. skunde pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Minėtu raštu VSDFV nurodė, kad tai nėra galutinis sprendimas ir, kad galutinį sprendimą VSDFV priims pareiškėjui (ar jo atstovui) pateikus įrodymus, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių, objektyvių priežasčių arba šių įrodymų nepateikus iki 2015 m. birželio 19 d.
2015 m. birželio 18 d. pareiškėjas, atstovaujamas advokato padėjėjo, dar kartą kreipėsi į VSDFV, nurodydamas, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė pareiškėjui suteikė teisėtus lūkesčius, kad pensijos nepriemoka bus kompensuota. Be to, nurodė, kad pareiškėjas yra 1948 m. gimimo, todėl dėl garbaus amžiaus pareiškėjui buvo sunku susigaudyti, kur ir kada reikia kreiptis dėl sumažintos pensijos dalies išmokėjimo. Atkreipė dėmesį į LVAT praktiką dėl praleistų terminų atnaujinimo. Pastebėjo, kad Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriame Laikinojo įstatymo 8 straipsnis buvo pripažintas prieštaraujantis Konstitucijai, oficialiai buvo paskelbtas tik 2012 m. rugsėjo 21 d.
Įvertinusi pareiškėjo nurodytus argumentus, VSDFV priėmė nagrinėjamoje byloje ginčijamą sprendimą, kuriame konstatavo, kad pareiškėjo nurodytos 3 metų apskundimo termino praleidimo priežastys yra subjektyvios aplinkybės, nepateisinančios pareiškėjo delsimo kreiptis į VSDFV dėl sumažintos pensijos nuo 2010 m. spalio 26 d. mokėjimo. Atsižvelgdama į tai, VSDFV ginčijamu sprendimu atsisakė nagrinėti pareiškėjo (jo atstovo) skundus. Nesutikdamas su tuo, pareiškėjas kreipėsi į teismą.
Asmenys, siekdami tinkamai įgyvendinti savo teisę kreiptis į teismą, įstatymų nustatytais atvejais pirmiausia turi pasinaudoti privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, kuriai savo ruožtu taip pat gali būti nustatyti tam tikri reikalavimai, susiję inter alia su atitinkamų terminų laikymųsi.
Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo sąlygas ir tvarką reglamentuoja Pensijų įstatymas. Pensijų įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. liepos 10 d.) 45 straipsnyje nustatyti VSDFV teritorinių skyrių sprendimų apskundimo terminai. Pagal šio straipsnio 1 dalį, skundai VSDFV dėl VSDFV teritorinių skyrių sprendimų pensijų klausimais gali būti skundžiami per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, o skundų nagrinėjimo tvarką nustato Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai. Taigi, nagrinėjamu atveju aktualus ir teisinis reguliavimas, įtvirtintas VSDFV direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 patvirtintose Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklėse (toliau – Taisyklės). Šių Taisyklių 31 punktas nustato, kad jeigu skundas pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir pareiškėjas per VSDFV nurodytą terminą nepateikia įrodymų, sudarančių pagrindą terminui atnaujinti, arba VSDFV direktorius ar direktoriaus pavaduotojas nusprendžia, kad nėra pagrindo terminui atnaujinti, skundas yra nenagrinėjamas. Taigi, būtent ginčus ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija – VSDFV – turi įgaliojimus konstatuoti skundo padavimo termino praleidimą ir, remiantis šia teisiškai reikšminga faktine aplinkybe, taikyti pasekmes – nenagrinėti skundo, paduoto praleidus įstatymo nustatytą terminą.
LVAT, nagrinėdamas tokio ir panašaus pobūdžio administracines bylas, suformulavo tokiose bylose taikytinų teisės normų aiškinimo taisykles, kuriomis turi būti vadovaujamasi ir šioje administracinėje byloje. Tokios teisės taikymo ir aiškinimo taisyklės yra suformuluotos LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 ir 2014 m. balandžio 22 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014. LVAT šiose nutartyse yra nurodęs, kad tokio pobūdžio ginčo teisiniams santykiams yra taikytinos Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies nuostatos; kad šioje nuostatoje nustatyta VSDFV teritorinių skyrių sprendimų apskundimo tvarka turi būti suprantama ir aiškinama kaip tokio pobūdžio ginčams išspręsti privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Taip pat buvo išaiškinta, kad Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytas 3 metų sprendimų apskundimo terminas savo teisine prigimtimi yra procedūrinis terminas, nustatytas tam tikram veiksmui atlikti neteisminėje institucijoje; kad šio termino eigos pradžia laikytina pirmosios sumažintos pensijos faktiško išmokėjimo (pervedimo į pensiją gaunančio asmens sąskaitą) diena. Be to, buvo nurodyta, kad tais atvejais, kai dėl neteisėto pensijos sumažinimo pensiją gaunantis asmuo kreipėsi ne tiesiogiai į VSDFV (kaip tai numatyta aptariamoje Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje), o į VSDFV teritorinį skyrių, Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies taikymo požiūriu tokio kreipimosi į šį skyrių diena yra laikytina kreipimosi su skundu į VSDFV diena.
Teisėjų kolegija, taikydama išvardytas teisės aiškinimo taisykles byloje nagrinėjamai situacijai, konstatuoja, kad pareiškėjo 2015 m. kovo 27 d. prašymas pripažintinas skundu Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies taikymo prasme. Pareiškėjas teismui nurodė, kad pirmą kartą sumažinta pensija jam buvo išmokėta 2010 m. lapkričio mėnesį. Atsižvelgdama į LVAT suformuotas taisykles, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas praleido įstatymu įtvirtintą terminą, pateikti skundą privalomai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai. Taigi, nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, ar VSDFV teisėtai ir pagrįstai pareiškėjo nurodytų skundo praleidimo priežasčių nepripažino svarbiomis ir sudarančiomis pagrindą praleistą terminą atnaujinti. Teisėjų kolegija, spręsdama šį klausimą, vertina tas pačias aplinkybes, kurios buvo nurodytos pareiškėjo 2015 m. balandžio 14 d. skunde ir 2015 m. birželio 18 d. patikslintame skunde ir, kurias įvertinusi, ginčijamą sprendimą priėmė VSDFV. Iš esmės tos pačios aplinkybės buvo nurodytos ir teismui pateiktame skunde.
Pareiškėjas skundo padavimo termino pradžią iš dalies sieja su Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ paskelbimo momentu. Minėtas nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ oficialiai buvo paskelbtas ir įsigaliojo 2012 m. rugsėjo 21 d. Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, kad LVAT 2015 m. sausio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A30-822/2015 yra nurodęs, jog nežinojimas apie teisių pažeidimą iki Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo priėmimo praleisto termino atnaujinimo instituto taikymo požiūriu negali būti pripažintas (laikomas) termino praleidimą pateisinančia priežastimi. Be to, pareiškėjas į VSDFV kreipėsi praėjus dar beveik 3 metams, po to kai, minėtas Konstitucinio Teismo nutarimas buvo oficialiai paskelbtas. Tokį delsimą pareiškėjas iš esmės sieja su savo sąžiningumu, t. y. sunkios Lietuvos finansinės padėties suvokimu ir viltimi, kad ateityje jam bus kompensuota susidariusi pensijos nepriemoka. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas dėl pensijos dalies išmokėjimo inicijuoti ginčą ir kreiptis į VSDFV galėjo iš esmės bet kada, gavęs mažesnę pensiją, nei buvo paskirta. Priešingas situacijos vertinimas prieštarautų tiesioginiam pažeistų konstitucinių teisių gynimo principui. Tuo labiau kad, kaip jau konstatuota, galimybė ginti pensijų mokėjimo klausimais pažeistas teises yra saistoma atitinkamų terminų.
Kaip minėta, pareiškėjas objektyvia termino praleidimo priežastimi įvardijo ir savo amžių. Pagal Laikinojo įstatymą sumažintos pensijos pirmojo išmokėjimo metu pareiškėjui buvo 62 m. Pareiškėjas nurodė, kad jam, būnant tokio amžiaus, buvo sunku susigaudyti, kur ir kokiais terminais reikia kreiptis dėl sumažintos pensijos. Šiuo aspektu pastebėtina, kad pareiškėjas prie skundo teismui pridėjo VSDFV Kauno skyriaus Centro pensijų skyriaus 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimą, kuriame buvo nurodyta, kad paskirtoji pensija Laikinojo įstatymo galiojimu bus perskaičiuota ir mokama pagal šio įstatymo nuostatas. Šiame sprendime, kaip minėta, buvo nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminas, kuris savo galimai pažeistų teisių gynimui inicijuoti buvo gana ilgas (3 metai). Net, jei pareiškėjas ginčą būtų inicijavęs ne iš karto, gavęs sumažintą pensiją, o po Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo paskelbimo, šis terminas tuo metu dar nebūtų buvęs praleistas. LVAT savo praktikoje taip pat yra pažymėjęs, kad sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (LVAT 2014 m. gruodžio 18 d. nutartis Nr. AS602-1145/2014).
Pareiškėjo manymu, terminas turėtų būti atnaujintas jau vien dėl Lietuvos Respublikos neteisėto neveikimo, t. y. sumažintų pensijų nekompensavimo. Šiuo aspektu, teisėjų kolegija pastebi, kad termino praleidimą sąlygojančios priežastys yra sietinos su aplinkybėmis, įtakojusiomis terminą praleidusio asmens veiksmus, tačiau pareiškėjo aplinkybė (dėl Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo (ne)vykdymo) negali būti vertinama kaip objektyviai užkirtusi kelią pareiškėjui skundą pateikti anksčiau, priešingai, ši aplinkybė turėjo sąlygoti pareiškėjo aktyvesnį savo galimai pažeistų teisių gynimą. Taigi, įvertinusi pareiškėjo nurodytas termino atnaujinimą sąlygojančias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas nepateikė pakankamai įrodymų, kad egzistavo svarbios priežastys, objektyviai sukliudžiusios pareiškėjui laiku atlikti būtinus veiksmus savo teisių realizavimui, t. y. laiku kreiptis į VSDFV, pateikiant skundą. Darytina išvada, kad VSDFV (kaip privaloma išankstinio tokio pobūdžio ginčų nagrinėjimo institucija), atsižvelgdama į pareiškėjo jai pateiktą informaciją, turėjo pagrindą praleisto termino neatnaujinti ir palikti pareiškėjo skundus nenagrinėtus, kaip tai yra numatyta Taisyklių 31 punkte („Jeigu skundas pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir pareiškėjas per Fondo valdybos nurodytą terminą nepateikia įrodymų, sudarančių pagrindą terminui atnaujinti, arba Fondo valdybos direktorius ar direktoriaus pavaduotojas nusprendžia, kad nėra pagrindo terminui atnaujinti, skundas yra nenagrinėjamas“), todėl ginčijamo sprendimo naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Kaip minėta, pareiškėjas taip pat prašė teismo priteisti bylinėjimo išlaidas, pateikė patirtas išlaidas (t. y. 145,00 Eur) pagrindžiančius dokumentus. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo reikalavimai nagrinėjamoje byloje netenkintini, laikytina, kad sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl pareiškėjo prašymas priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo I. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.