Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Gintautas Kaulakis, sekretoriaujant Editai Juršienei, dalyvaujant Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros prokurorei Aldonai Vitkauskienei, nukentėjusiajai E. M., jos įstatyminei atstovei D. M., gynėjui advokatui Eugenijui Senovaičiui, psichologei Jolantai Ribačionkienei, pedagogėms Nijolei Dinapienei, Gintarei Bajoraitienei neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje,

V. M., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 9 klasių išsilavinimą, vedęs, nedirbantis, anksčiau neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK140 str.1 d. (du epizodai), 140 str. 2 d., 152 str. 1 d. (keturi epizodai) padarymu.

Teisimasis V. M. 2008 m. balandžio mėn. pabaigoje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, savo namo, esančio (duomenys neskelbtini) kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui, nepilnametėms dukroms K. M. ir E. M. tvarkant aplinką, siekdamas seksualinio pasitenkinimo, elgdamasis vulgariai, apglėbė rankomis savo nepilnametę dukrą E. M., gim.(duomenys neskelbtini) laikė jos krūtis savo delnuose, žodžiais išreikšdamas pasitenkinimą- tardamas „oi, kaip gražiai dirbi“, po to dukrai E. bandant užeiti į namus, stovėjo tarpduryje, neleisdamas užeiti į patalpas ir ranka lietė jos sėdmenis, t.y. tokiu būdu seksualiai priekabiavo prie nuo jo priklausomo asmens- nepilnametės dukros E. M.

Be to, teisiamasis V. M., 2008 m. rugsėjo mėn. pabaigoje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bulvių lauke prie J. V. sodybos (duomenys neskelbtini), elgdamasis vulgariai, siekdamas seksualinio pasitenkinimo, priėjęs prie nepilnametės savo dukros E. M. rankomis lietė ir glostė jos krūtis, žodžiais išreikšdamas pasitenkinimą- „ai kokie gražūs dvynukai ir kaip gerai auga“, t.y. tokiu būdu seksualiai priekabiavo prie nuo jo priklausomo asmens- nepilnametės dukros E. M..

Po to, teisiamasis V. M. 2008 m. gruodžio 28 d. apie 21 val., savo bute (duomenys neskelbtini) žinodamas ir matydamas, kad nepilnametė dukra E. M. nuoga prausiasi buto virtuvėje, tyčia nuėjo į virtuvę ir siekdamas seksualinio pasitenkinimo, elgdamasis vulgariai rankomis glostė dukros krūtis ir sėdmenis, t.y. tokiu būdu seksualiai priekabiavo prie nuo jo priklausomo asmens- nepilnametės dukros E. M..

Be to, teisiamasis V. M. 2009 m. rugsėjo mėn. 26 d., apie 14 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, savo namuose (duomenys neskelbtini), tyčia, iš pykčio, konflikto metu spyrė koja savo nepilnametei dukrai E. M. į dešinį petį bei vieną kartą smogė delnu jai į veidą tuo sukeldamas pastarajai fizinį skausmą bei padarydamas jai dešinio peties sumušimą- t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Po to, teisiamasis V. M., 2009 m. lapkričio 6 d., vakare, apie 20 val., savo namuose (duomenys neskelbtini) virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, iš pykčio, kad dukra valgo jo maistą, tyčia, smogė nepilnametei dukrai E. M. vieną kartą ranka į veidą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu teisiamasis V. M. savo kaltę pripažino iš dalies epizode dėl 2009 m. rugsėjo mėn. 26 d. dukros E. sumušimo. Teisiamasis parodė, kad 2009.09.29. grįžo į namus išgėręs alaus. Dukra E. paprašiusi duoti kiek pinigų, nedavęs, ji supykusi ir aprėkusi, tada susinervinęs ir smogęs ranka dukrai per veidą. Koja nespyręs. Tada dukra kažkur išėjusi. Su dukra yra konfliktavęs, tačiau prie dukros niekada nepriekabiavęs, daugiau jos niekada nemušęs ir iš viso atsisakęs teisiamojo posėdžio metu ką nors paaiškinti apie pareikšto kaltinimo kitus epizodus.

Apklausta teisiamojo posėdžio metu nepilnametė nukentėjusioji E. M. parodė, kad teisiamasis V. M. yra jos tėvas. Tėvas jos nuo mažens nemėgdavo, pastoviai šaukdavo. Ji pati beveik visada tėvui atskirsdavo. Tėvas grįžęs girtas dažnai kabinėdavosi prie jos. Atsimenanti 2008 m. pavasarį, gal balandžio mėn. tvarkiusi kieme su seserimi Kristina aplinką. Tėvas stovėjęs tarpduryje, stebėjęs, po to priėjęs iš nugaros, apglėbęs, glostęs krūtis. Atrodė, kad tai tęsėsi ilgai buvę labai šlykštu ir nemalonu. Pasimuisčiusi ištrūko ir nuėjo į namus. Sakiusi apie tai motinai, bet ši bijojusi užstoti. Po to 2008 m. rudenį, gal rugsėjo mėn. (duomenys neskelbtini) pas dieduką kasę bulves. Tėvas girtavęs. Lauke priėjęs tėvas kai buvo užsisukusi, apglėbė, čiupinėjo krūtinę. Tuo metu jis matyt jautęs pasitenkinimą ir sakęs, „kaip gražiai auga mano dvynukai“, matyt turėjo omenyje krūtis. Ištrūkusi ir nubėgusi nuo tėvo. Buvę labai nemalonu, tėvo labai bijojusi. Po tokių atvejų niekur nesikreipusi, nes bijojusi tėvo reakcijos, nes reikėjo gyventi vienuose namuose. Tuo metu pradėjusi mokytis Kaune, važinėjusi, diena nebūdavusi namuose, tai priekabiavimai būdavo vakare grįžus į namus. Dar atsimena, kad 2008 m. gruodžio mėn. pabaigoje buvo namuose, virtuvėje. Apie 21 val. visiems pasakiusi, kad eina praustis, virtuvėje stovėjusi visiškai nuoga, prašiusi nieko neiti į virtuvę. Tačiau tėvas atėjęs, buvo apsirengęs maike, apatiniais. Pradėjęs liesti ir glostyti krūtis, sėdmenis. Buvo labai šlykštu, verkusi. Tėvui matyt tai patikdavę daryti. Tėvas su šeimos nariais elgėsi nevienodai. Prie jos priekabiaudavęs, yra sumušęs. Gal tėvas elgėsi taip dėl to, kad sakydavusi savo nuomonę, užstodavusi motiną. 2009 m .rugsėjo 26 d. dienos metu, tėvas grįžęs neblaivus namo, pradėjęs rėkti ant mamos, rėkęs ir ant jos neva muzika groja per garsiai. Tada tėvas įsiutęs ir koja spyręs jai į petį bei smogė ranka į veidą. Tada apie tai paskambinusi ir pranešusi policijai. Atvažiavusi policija jo nerado. Vėliau tėvas grįžo, tada vėl skambinusi į policiją. Tą naktį namie nenakvojusi, išvažiavusi pas seserį į Stasiūnus. Tėvo visada bijojusi. 2009 m. lapkričio 6 d., vakare buvusi namuose, pavalgiusi, žiūrėjusi televizorių. Grįžęs tėvas V. išgėręs pradėjęs kabinėtis kodėl valgau jo maistą. Maistą atėmė, trenkė ranka į veidą. Paskambinusi policijai. Atvykę pareigūnai pasakę, kad padėti niekuo negali. Tada paskambinusi pažįstamai R. I., paprašiusi leisti pernakvoti, nes namuose nakvoti bijojusi. R. I. gyvena Gudienoje, jai papasakojusi, kad tėvas ją mušęs. Tėvo elgesys pasikeitęs kai jis sužinojo, jog pradėtas ikiteisminis tyrimas. Dėl tokio tėvo elgesio visada jo bijojusi, būdavę nemalonu.

Nukentėjusioji E. M. ikiteisminio tyrimo metu savo parodymus dėl smurtavimo prieš ją 2009.09.26. patvirtino ir įvykio vietoje, nurodė kur ir kaip V. M. jai sudavė. ( b.l. 35-36,t. 1 ).

Apklausta teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios atstovė D. M. parodė, kad teisiamasis yra jos sutuoktinis, o nukentėjusioji E. yra jos ir V. M. dukra. Jai dukra E. yra ne kartą pasakojusi, kad tėvas priekabiauja, lenda, glosto. Jos nuomone dukra tikrai to neišsigalvoja. Vyrui bijodavusi priekaištauti, nes girtas būdavo agresyvus. Atsimenanti, kad 2008 m. pavasarį dukterys tvarkė aplinką. E. pasakojusi, kad tėvas grįžęs lindo prie jos, čiupinėjo krūtis. Mačiusi, kad dukra E. apsiverkusi. Sakiusi dukrai, ar negalėjusi trenkti tėvui už tokį elgesį. Kalbėjosi ir su vyru dėl to, tačiau tas nieko neaiškinęs. Apie 2008 m. rugsėjo mėn. priekabiavimą (duomenys neskelbtini) kaime nieko pasakyti negalinti, nes nemačiusi to įvykio. Tačiau žinanti, kad 2008 m. gruodžio mėn. tėvas lindo prie nuogos besiprausiančios E. namuose, virtuvėje, lietė krūtis. Pati to nemačiusi, nes buvo lauke. Grįžus dukra E. apie tai papasakojo, pati buvo apsiverkusi ir labai išsigandusi. Vyras tą dieną buvęs neblaivus. Atsimenanti, kad 2009 m. rugsėjo 26 d. dukra E. buvo namuose, tvarkėsi. Tėvas grįžęs neblaivus sudavė per petį bei ranka per veidą. Kodėl jis taip padarė nežinanti. Tėvas labiau pradėjęs kibti prie dukros kai ji pradėjo mokytis Kaune, reikėdavę pinigų. Užstoti dukrą bijodavusi, nes V. M. neblaivus būna agresyvus. Dar atsimenanti, kad 2009 m. lapkričio mėn. pradžioje buvo namuose lauke. Dukra taip pat buvo namuose. Grįžusi į namus rado dukrą E. apsiverkusią. Ji pasakojusi, kad tėvas vėl mušė, kirto į veidą. E. namuose tada nenakvojo, ją palydėjusi pas kaimynę. Dėl tokio vyro elgesio niekur nesikreipusi, galvojusi pati kalbėtis su vyru, jo bijojusi.

Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja K. M. parodė, kad kaltinamasis yra jos tėvas, o E. jos sesuo. Liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir nurodė, kad tėvas dažnai kibdavo prie mamos ir sesers E. Yra mačiusi kaip tėvas ranka paimdavo E. už krūtų bei užpakalio. Bandęs tai daryti ir jai, tačiau ji trenkusi tėvui kažkokiu daiktu ir tas daugiau nelindęs. Atsimenanti, kad 2008 m. pavasarį ji kartu su E. tvarkė aplinką prie namų. Buvo šilta diena, E. buvo apsirengusi palaidinę su petnešėlėm. Tėvas buvo išgėręs irgi buvo lauke. Tuo metu priėjęs prie E. iš už nugaros rankomis paėmė už abiejų krūtų. Sesuo muistėsi ir ištrūko iš jo. Vėliau tėvas stovėjo tarpduryje ir E. neįleido į namus. Be to, atsimenanti, kad 2008 m. rudenį (duomenys neskelbtini) kasę bulves pas dieduką. Bulvių lauke buvo mama, brolis Tautvydas. Jie nuėjo atsigerti. Tada pamačiusi, kad tėvas priėjęs prie sesers E. rankomis liečia jos krūtinę. Kažką sakė, bet buvusi toliau ir negirdėjusi Tėvas pastebėjęs, kad matau ką jis daro atsitraukė nuo E. Mama apie tuos atvejus žinojo, bet tėvo labai bijojo ir nereaguodavo dėl to. Be to, 2009 m. rugsėjo 26 d. po pietų buvusi namuose ir girdėjusi kaip tėvas barsi su E. Mačiusi, kai tėvas ranka smogė seseriai per veidą. Tada jis su E. išvažiavusi į Stasiūnus ir nenakvojusi namuose. Tėvas dažnai išgerdavo namuose, namie buvo pastovi įtampa. Nuo 2009 m. lapkričio namuose nebegyvenanti ir su tėvu nebendraujanti.

Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja Vida Kalaušienė parodė, kad 2009 m. rugsėjo mėn. pabaigoje į Kaišiadorių rajono savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnybą kreipėsi nepilnametė E. M., kuri atėjo į tarnybą su pilnamete seserimi. E. pasiskundė, kad namuose jai nesaugu, nes iš vakaro ją tėvas V. M. sumušė. Patarusi pranešti policijai ir kreiptis į gydytoją. Be to E. dar paaiškinusi, kad tėvas dažnai būna neblaivus, visada jai priekaištauja.

Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. I. parodė, kad pažįsta E. M., ne ji padeda prižiūrėti mažametę dukrą. 2009 m. rugsėjo mėn. pabaigoje pas ją į namus atėjusi E. atrodė išsigandusi. Paprašius padėti palaikyti dukrą E. pasiskundė peties skausmu. Paklausus papasakojo, kad tą dieną ji buvo namuose, tvarkėsi, o grįžęs namo tėvas ją sumušė, trenkė į petį ir į veidą. E. yra labai jautri dėl to nelabai nori pasakoti apie šeimą ir tėvą. Ji pasakojusi, kad pranešė apie tai policijai. Buvo matyti, kad E. viena akis patinusi, ji sakiusi, kad tai nuo smūgio. Buvo ir kitų atvejų, kai E. buvo atėjusi pas ją į namus, nes bijojo tėvo smurto. 2009 m. lapkričio 6 d. apie 21 val. jai paskambinusi E. M. ir paklausė ar galinti pernakvoti, nes tėvas ją vėl mušė. A. E. pamačiusi, kad jos dešinys skruostas patinęs ir raudonas. Sutinusią vietą patepusi tepalu, davusi išgerti raminančios arbatos.

Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja E. P. parodė, kad E. M. pažįsta kokie ketveri metai, kartu mokose Kaune. E. prieš kokius pusantrų metų yra pasakojusi, kad tėvas yra ją sumušęs, mačiusi mėlynę po jos akimi. Vieną kartą E. yra jai pasakojusi, kad tėvas jai grįžus namo priekabiaudavo, imdavo už užpakalio ir krūtinės. Tuo metu ji buvusi liūdna, matėsi, kad dėl to išgyvena.

Iš baudžiamojoje byloje esančio teismo medicinos specialisto išvados Nr.G 3929/09(02), surašytos 2009.09.30. (b.l. 33, t.1) matyti, kad E. M. nustatytas dešinio peties sumušimas. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teismas sprendžia, kad visi aukščiau nurodyti įrodymai: nuoseklūs ir išsamūs nukentėjusiosios E. M., liudytojų D. M., K. M., V.Kalaušienės, R. I., E. P. parodymai bei kita baudžiamosios bylos išanalizuota ir teisiamojo posėdžio metu patikrinta medžiaga patvirtina, kad teisiamasis V. M. 2008 m. balandžio mėn. savo namo kieme, 2008 m. rugsėjo mėn. (duomenys neskelbtini) ir 2009 m. gruodžio 28 d. savo namuose siekdamas seksualinio pasitenkinimo vulgariais veiksmais priekabiavo prie nuo jo priklausomo asmens- nepilnametės dukros E. M. bei 2009 m. rugsėjo 26 d., savo namuose, tyčia, nežymiai sužalojo nepilnametę dukrą E. M. bei 2009 m. lapkričio 6 d. smogdamas ranka į veidą sukėlė nepilnametei dukrai E. M. fizinį skausmą.

Teismas teisiamojo veiksmus priekabiavimo prie nepilnametės dukros E. M. epizoduose kvalifikuoja kaip baudžiamuosius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 152 str. d.- kaip seksualinį priekabiavimą prie nuo kaltinamojo priklausomo asmens, o dviejuose epizoduose dėl smurto prieš nepilnametę dukrą E. M. teismas teisiamojo veiksmus kvalifikuoja kaip tyčinį nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą bei fizinio skausmo sukėlimą kitam asmeniui, t. y. kaip nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Seksualinis priekabiavimas prie nepilnametės nukentėjusiosios E. M. 2008 m. balandžio, rugsėjo ir gruodžio mėn.

Teisiamasis V. M. dėl seksualinio priekabiavimo prie nepilnametės dukros E. M. kaltu neprisipažino. Teisiamojo posėdžio metu dėl šio kaltinimo epizodų duoti paaiškinimus atsisakė, tai yra faktiškai atsisakė duoti parodymus.

Dėl to teismas remiasi nukentėjusiosios E. M., liudytojų D. M. K. M. bei kitų apklaustų teisme liudytojų parodymais. Nukentėjusiosios E. M. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo, teisiamojo posėdžio metu yra iš esmės nuoseklūs bei logiški. Byloje nėra surinkta duomenų, kad nukentėjusioji turėtų pagrindą bei tikslą apkalbėti teisiamąjį V. M., kuris yra jos tėvas. Nukentėjusiosios parodymus dėl tokių teisiamojo V. M. veiksmų padarymo: 2008 m. balandžio mėn. priekabiavimo namuose, 2008 m.rugsėjo mėn. priekabiavimo bulviakasio metu (duomenys neskelbtini), 2008 m. gruodžio mėn. 28 d. priekabiavimo namuose iš esmės patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu apklaustos D. M., K. M., iš dalies ir liudytoja E. P. bei kiti netiesioginiai liudytojai. Išanalizavus nukentėjusiosios ir kitų aukščiau nurodytų liudytojų parodymus teismui nekelia abejonių, kad teisiamasis V. M. atliko nurodytus veiksmus: 2008 m. balandžio mėn., savo namuose, matant dukrai K. M., priekabiavo prie nepilnametė dukros E. M.- lietė jos krūtis bei sėdmenis, replikuodamas „oi kaip gražiai dirbi“, kad 2008 m. rugsėjo mėn. pabaigoje (duomenys neskelbtini), bulviakasio metu priekabiavo prie nukentėjusiosios: lietė ir glostė nepilnametės dukros E. M. krūtis, žodžiais išreikšdamas pasitenkinimą- „oi kokie gražūs dvynukai ir kaip gražiai auga“ bei 2008 m. gruodžio mėn. 28 d., savo bute, priekabiavo prie nukentėjusiosios: nužiūrinėjo nuogą nepilnametę dukrą E. M. jai prausiantis, lietė, glostė jos krūtis ir sėdmenis.

Teismas turi įvertinti tokius teisiamojo padarytus veiksmus ar juose yra nusikalstamos veikos požymių. Pagal Lietuvos Respublikos BK 152 str. 1 d. dispoziciją seksualiniu priekabiavimu laikomas siekimas seksualinio bendravimo ar pasitenkinimo vulgariais ar panašiais veiksmais, pasiūlymais ar užuominomis, priekabiaujant prie priklausomo nuo kaltininko asmens. Svarbu byloje nustatyti kaltininko subjektyvinę pusę- tikslo seksualiai bendrauti ar seksualiai pasitenkinti turėjimą. Kad teisiamasis atliko vulgarius veiksmus byloje yra nustatyta aukščiau nurodytais argumentais ir įrodymais. Pats teisiamasis yra atsisakęs duoti paaiškinimus dėl jam pareikštų įtarimų šiuose epizoduose. Tačiau vertinant teisiamojo padarytus veiksmus prieš nukentėjusiąją: lietimas, glostymas krūtų, sėdmenų, tyčinis nužiūrinėjimas nuogos, besiprausiančios nukentėjusiosios, lietimas jos nuogos krūtų, kitų kūno vietų įrodo teisiamojo aktyvius veiksmus bei siekimą seksualinio pasitenkinimo. Tą patvirtina ir pati nukentėjusioji, supratusi tokius tėvo veiksmus kaip seksualinį jo pasitenkinimą, ką teisiamasis patvirtino išreikšdamas žodžiu aukščiau nurodytomis gašliomis replikomis. Dėl tokių teisiamojo veiksmų nukentėjusioji jautėsi pažeminta, bijojo tėvo, namuose buvo baimės atmosfera. Akivaizdu, kad nukentėjusioji, tuo metu nepilnametė, E. M. kaip dukra materialiai ir psichologiškai buvo tiesiogiai priklausoma nuo teisiamojo. Teisiamojo padaryti veiksmai yra vulgarūs, gašlūs, seksualinio pobūdžio, o veiksmų kryptingumas- atitinkamų nepilnametės merginos kūno vietų lietimas, glostymas, rodo ir teisiamojo tikslą- siekimą seksualinio pasitenkinimo. Byloje nėra duomenų, kad teisiamasis savo veiksmais būtų siekęs seksualinio bendravimo su dukra. Dėl to teismas teisiamojo V. M. aukščiau nurodytus veiksmus visuose trijuose epizoduose kvalifikuoja kaip seksualinį priekabiavimą prie nuo jo priklausančio asmens- nepilnametės dukros, t. y. kaip baudžiamuosius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 152 str. 1 d.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam V. M. taip pat buvo pareikštas įtarimas dar ir tuo, kad jis dar ir 2007 m. rugsėjo mėn., savo bute, seksualiai priekabiavo prie nepilnametės dukros E. M., lietė jos krūtis. Tačiau teisiamojo posėdžio metu nei pati nukentėjusioji nei kiti apklausti asmenys neprisiminė tokio įvykio. Negalėjo patvirtinti ar tokie teisiamojo veiksmai tikrai buvo, negalėjo nurodyti, kokiu metu, kokiomis aplinkybėmis ir kuo pasireiškė tokie veiksmai. Darytina išvada, kad kaltinamajame akte nurodytas šis kaltinimo epizodas yra tik prokuroro prielaida, ši kaltinimo dalis yra deklaratyvi, neparemta jokias objektyviai duomenimis. Dėl to negalint teisme nustatyti, kad tokius veiksmus teisiamasis atliko jis išteisintinas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.(Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p.)

Teisiamasis V. M. savo kaltę dėl 2009 m. rugsėjo 26 d. smurto panaudojimo prieš nepilnametę dukrą E. M. pripažino iš dalies. Jis pats nurodė, kad tą dieną grįžęs neblaivus į namus smogė ranka dukrai į veidą, nes pastaroji nenori dirbti namuose, prašė pinigų ir jį sunervino. Nurodė, kad koja nespyrė.

Nukentėjusioji E. M. savo parodymus dėl smurto prieš ją 2009.09.26. yra patvirtinusi įvykio vietoje, parodymų patikrinimo vietoje metu. Apie tai pranešė policijai. Nukentėjusiosios sumušimo aplinkybes patvirtino ir teisme apklaustos K. M., V.Kalaušienė, R. I. Pas nukentėjusiąją konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, ką patvirtina teismo medicinos specialisto išvada 2009.09.30 Nr.3929. Sužalojimas konstatuotas nukentėjusiosios petyje. Visa tai rodo, kad nukentėjusioji teisingai nurodė sužalojimo aplinkybes. Dėl to teismas laiko kaltinamojo kalte šiame epizode pilnai įrodyta.

Teisiamasis V. M. iš pykčio, konflikto metu, tyčia sumušė savo dukrą. Dėl to jo veiksmus teismas kvalifikuoja pagal atsiradusias pasekmes- kaip tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą kitam asmeniui, t.y. kaip nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Be to, teismas laiko įrodytu, kad teisiamasis V. M. 2009.11.06., savo namuose, iš pykčio, kad dukra valgo jo maistą, be priežasties, smogė savo nepilnametei dukrai E. M. ranka į veidą ir tuo sukėlė jai fizinį skausmą.

Pats teisiamasis V. M. neigia tuo metu sumušęs dukrą. Tačiau šį faktą patvirtino teisiamojo posėdžio metu ne tik pati nukentėjusioji, bet ir apklausti liudytojai R. I., D. M.. Teisiamasis tyčia be jokios priežasties smogė dukrai, spontaniško pykčio metu reikšdamas nepasitenkinimą dukros elgesiu, nes ji žiūri televizorių, neva valgo jo maistą. Apie tai nukentėjusioji pranešė policijai, paskambino ir vėliau nuėjo pas pažįstamą R. I. Ši šias aplinkybes patvirtino, matė sumuštą nukentėjusiosios veidą. Teismas tokius teisiamojo veiksmus šiame epizode vertina kaip fizinio skausmo sukėlimą kitam asmeniui ir kvalifikuoja kaip nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Ikiteisminio tyrimo metu teisiamajam V. M. buvo dar pareikštas įtarimas ir tuo, kad jis 2004 m. pavasarį, nenustatytu laiku, savo namuose, (duomenys neskelbtini), pastumdamas į durų staktą savo mažametę dukrą E. M. tokiu būdu jai sužalojo galvą ir kairės rankos pirštą, sukėlė fizinį skausmą. Tai ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. Tačiau teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad neprisimena tokio įvykio 2004 m. detalių, negalėjo nurodyti koks buvo padarytas sužalojimas, kokios padarymo aplinkybės ir kada tai buvo. Nukentėjusioji tik abstrakčiai ikiteisminio tyrimo metu buvo paminėjusi, kad ir 2004 m. tėvas galėjo sumušti. Teisiamojo posėdžio metu nei vienas iš apklaustų liudytojų negalėjo nurodyti tokio įvykio aplinkybių iš kurių būtų galima nustatyti ar teisiamasis padarė tokius veiksmus, koks sužalojimas buvo padarytas, koks sužalojimo padarymo mechanizmas ir kitos aplinkybės būtinos nustatant galimos nusikalstamos veikos sudėtį. Dėl to nesant byloje pakankamai duomenų apie galimą tokią teisiamojo V.M. veiką, o tokių duomenų nebegalima surinkti, jis šiame epizode išteisintinas, nes nėra surinkta duomenų, kad padaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.(BPK 3 str. 1 d. 1 p.)

Skiriant bausmę teisiamajam V. M. už aukščiau nurodytas jo padarytas nusikalstamas veikas teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė tris baudžiamuosius nusižengimus ir du nesunkius nusikaltimus. Tačiau visos nusikalstamos veikos padarytos prieš artimą, nuo priklausantį asmenį- nepilnametę dukrą. Šiuo metu nukentėjusioji yra pilnametė. Teisiamojo veiksmai buvo sistemingi, namuose atsirado baimės ir smurtinė atmosfera. Teismas skirdamas bausmę atsižvelgia ir į teisiamojo asmenybę, jis anksčiau nebuvo teistas ir baustas už administracinius nusižengimus, šiuo metu yra bedarbis. Teismas sprendžia, kad teisiamajam už baudžiamuosius nusižengimus skirtinos laisvės apribojimo bausmės, o už nesunkius nusikaltimus laisvės atėmimo bausmės mažesnės negu laisvės atėmimo bausmės vidurkis, numatytas BK 140 str. 1 d. sankcijoje. Bausmės subendrintinos Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1,4 d,.d. nustatytomis taisyklėmis prieš tai paskirtas laisvės apribojimo bausmes BK 65 str. nustatytomis taisyklėmis pakeičiant laisvės atėmimo bausmėmis. Teismas mano, kad laisvės atėmimo bausmes subendrinus teisiamajam V. M. galima taikyti BK 75 str. nuostatas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą jam atidėti paskiriant įpareigojimą bei baudžiamojo poveikio priemonę, nes yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, bet kontroliuojant jo elgesį.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini)303 str. 2 d. ir 5 d.,204,305,307 ir 308 str.str.,-

Rezoliucinė dalis

N u s p r e n d ė:

V. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius baudžiamuosius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 152 str. 1 d. ( trys epizodai) ir nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ( du epizodai). Paskirti V. M. už tai bausmes:

- pagal BK 140 str.1 d. (2009.09.26. epizodas)- laisvės atėmimą 7 ( septyniems) mėnesiams;

- pagal BK 140 str. 1 d. (2009.11.06. epizodas )- laisvės atėmimą 5 (penkiems ) mėnesiams;

- pagal BK 152 str. 1 d. ( 2008 m. balandžio mėn. epizodas)- laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 152 str. 1 d. (2008 m. rugsėjo mėn. epizodas)- laisvės apribojimą 5 (penkiems) mėnesiams;

- pagal BK 152 str. 1 d. (2008 m. gruodžio 28 d. epizodas )- laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 65 str.1 d. 2 p. c)p.p. nustatytomis taisyklėmis paskirtas laisvės apribojimo bausmes už baudžiamuosius nusižengimus, pakeisti laisvės atėmimo bausmėmis santykiu: viena laisvės atėmimo bausmės diena prilyginama dviems laisvės apribojimo dienoms (1:2). Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 4 d. d. šias pakeistas į laisvės atėmimą bausmes ir paskirtas laisvės atėmimo bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesne laisvės atėmimo bausmes ir galutinę subendrintą bausmę V. M. paskirti- 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatomis šios paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams. Įpareigoti nuteistąjį V. M. per bausmės vykdymo atidėjimo laiką, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Paskirti V. M. baudžiamojo poveikio priemonę- 5 minimalių gyvenimo lygių dydžio ( 650 litų) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmoką įpareigoti sumokėti per tris mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kol nuosprendis įsiteisės nuteistajam V. M. paskirti kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos, o nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę panaikinti.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir 152 str. 1 d. ( 2004 m. pavasario epizodas) V.M išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. (BPK 305 str. 5 d. 1 p.)

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.