Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. K. (I. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas:

1) 2008 m. spalio 2 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio l dalį – laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2) 2009 m. kovo 26 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2008 m. spalio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir jam paskirta galutinė 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

3) 2013 m. gegužės 21 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;

4) 2017 m. kovo 22 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 12 mėnesių, įpareigojant per šį laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, 9 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;

5) 2020 m. rugsėjo 2 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 1 metų ir 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, 2021 m. lapkričio 29 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi 2020 m. rugsėjo 2 d. Klaipėdos apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 1 metų ir 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę;

6) 2023 m. rugpjūčio 1 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 30 (trisdešimties) parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir jam paskirta galutinė 90 parų arešto bausmė;

7) 2025 m. balandžio 7 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, 64¹ straipsniu, 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 243 straipsnyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. K. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, o būtent jis 2025 m. balandžio 27 d., apie 17.20 val., ties namu, esančiu (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 2,43 promilių neblaivumo laipsnis.

Be to, I. K. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent jis, būdamas teistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2023 m. rugpjūčio 22 d., pripažinus kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, skaičiuojant nuo 2023 m. gegužės 16 d., žinodamas apie šį draudimą ir jo nevykdymo teisines pasekmes, su kuriomis jį supažindino Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų probacijos skyriaus pareigūnai, vengė atlikti minimą teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, nes 2025 m. balandžio 27 d., apie 17.20 val., ties namu, esančiu (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus.

Liudytoja Ž. V. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. balandžio 27 d. dienos metu atvažiavo į svečius pas savo pažįstamą I. K., Jį pažįsta apie penkis metus. Buvo jam pardavusi kitą savo automobilį. Įvykio dieną atvažiavo pas I. jai priklausančiu automobiliu „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį įsigijo 2025 m. vasario 21 d. Automobilį pasistatė namo, esančio Debreceno gatvėje, kieme. I. ją pasitiko apačioje ir jie nuėjo pas jį į butą. Būnant svečiuose pas I., ji su juo kartu leido laiką, bendravo, vartojo alkoholį. Kiek tiksliai išgėrė, negali pasakyti, gėrė degtinę ir sidrą. Buvo neblaivi, bet visas įvykio aplinkybes gerai atsimena. I. K. irgi buvo neblaivus. I. K. pro langą pastebėjo, kad ji blogai pastatė savo automobilį ir sakė, kad jis stovi pusiau kampu ir trukdo pravažiuoti kitiems automobiliams. Kadangi ji buvo jau išgėrusi, pasakė, kad gerai yra, tegul stovi taip, kaip yra, bet jis pasakė, kad reikia perstatyti. Jis eis paprašyti kaimyno. Ji negirdėjo, kaip jis išėjo iš namų. Ji rakto nuo automobilio jam nedavė. Raktas nuo automobilio buvo padėtas svetainėje ant komodos. Ji neatsimena, kada užmigo, bet kitą dieną atsibudusi pamatė, kad yra namuose viena. Pradėjo skambinti I. K., bet jis neatsiliepė. Po kiek laiko grįžo I. K. ir papasakojo, kad buvo policijoje. Sakė, kad be jos leidimo pasiėmė raktą nuo jos automobilio ir pats nuėjo jį perstatyti, nes kaimyno nerado. Jis vairavo automobilį neblaivus ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Jis dėl šio įvykio labai gailėjosi. Iš jo sužinojo, kad jos automobilis yra nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, nes jis jį vairavo neblaivus ir kieme kliudė stovintį automobilį. Ji jam leidimo perstatyti savo automobilį nedavė, jis pats be jos leidimo pasiėmė raktą ir nuėjo jį perstatyti. Jie kalbėjo iki įvykio, kad reikia paprašyti kaimyno, kad jis perstatytų automobilį, bet kai jis grįžo iš policijos, I. K. jai papasakojo, kad kaimyno nerado. Ji leidimo I. K. vairuoti tikrai nedavė, nes žinojo, kad jis neturi teisės vairuoti, juo labiau, buvo išgėręs. Automobilis, kurį vairavo I. K., priklauso jai, todėl prašo jį grąžinti, nes jis jai yra reikalingas dėl mamos, kuri serga vėžiu, ir ji ją turi vežioti į ligoninę ir į polikliniką. Ji sutinka apmokėti aikštelės, kurioje yra saugomas automobilis, išlaidas (1 t., b. l. 84-87).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad prie ikiteisminio tyrimo pateikti 3 vaizdo ir garso įrašai, daryti 2025 m. balandžio 27 d. policijos pareigūnų „kūno“ kameromis. Vaizdo įraše „PSS-20250427-173735UTC+0300.mp4“ nufilmuota, kaip policijos pareigūnams atvykus į iškvietimo vietą, esančią (duomenys neskelbtini), juos pasitinka pranešėja L. S., kuri nurodo, kad: „Matėm, kaip prie (duomenys neskelbtini) namo mašinos šoną prabrėžė ir visu greičiu atlėkė čia. Buvo kebabinėje išlipęs, dabar vėl sėdi. Mes užstatėm, kad nevažiuotų“. Policijos pareigūnė L. S. paprašo pateikti asmens dokumentą. Policijos pareigūnas teiraujasi, ar tas pats asmuo, kuris sėdi automobilyje, vairavo. L. S. patvirtina, kad taip. Policijos pareigūnė tikslina aplinkybes, ar asmuo apžiūrėjo apgadintą automobilį. L. S.: „Jo jis išlipo, apžiūrėjo, atvertė veidrodėlį tai kitai mašinai ir vėl atsisėdo, pasėdėjo, pirmyn atgal ir nudrožė į priekį. Mes iš paskos važiavom. I. K. L. S. priekaištauja, kad ji jam nepasakė, kad kažkas buvo. L. S. nurodo, kad I. K. nebuvo dingęs iš akiračio. Apžiūrėjus I. K. vairuojamą automobilį, aptikti apibraižymai ant dešinės pusės šono. Policijos pareigūnas I. K. teiraujasi, prieš kiek laiko jis vartojo alkoholį. I. K. atsako, kad ne šiandien ir neigia vairavęs automobilį. I. K. atsisėda į policijos automobilio laikino sulaikymo kabiną. Policijos pareigūnas užsirašo jos asmens duomenis. 17:41:14 val. I. K. pučia į alkotesterį. Nustatomas 2,44 promilių girtumas. I. K. informuojamas, kad po 15 minučių bus pakartotinis girtumo tikrinimas. 17:57 val. policijos pareigūnas I. K. klausia, prieš kiek laiko vartojo alkoholį. I. K. atsako, kad prie 3-4 valandas. 17:57:20 val. I. K. pakartotinai pučia į alkotesterį ir jam nustatomos 2.43 promilės. I. K. atliekamas neblaivumo nustatymo testas, t. y. I. K. eina tiesia linija, rodomuoju pirštu liečia nosį atsimerkęs ir užsimerkęs. Vaizdo įraše „PSS-20250427-173734UTC+0300(1).mp4“ nufilmuotos tos pačios aplinkybės, kaip ir prieš tai aprašytame įraše, tik vaizdo įrašas darytas kito policijos pareigūno „kūno“ kamera. Vaizdo įrašas „PSS-20250427-183402UTC+0300.mp4“ tyrimui nereikšmingas (1 t., b. l. 30-32).

Iš Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus gautas atsakymas, kad I. K. su 2023 m. rugpjūčio 1 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone ir jos nevykdymo teisinėmis pasekmėmis supažindintas 2023 m. rugpjūčio 24 d., jam atliekant arešto bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime. Baudžiamojo poveikio priemonės termino pabaiga numatyta 2025 m. rugpjūčio 15 d., nes BK 68 str. 4 d. numatyta, kad uždraudimas naudotis specialia teise, paskirtas kartu su laisvės atėmimu arba areštu, taikomas visą laisvės atėmimo ar arešto atlikimo laiką ir teismo paskirtą laiką po laisvės atėmimo ar arešto atlikimo (1 t., b. l. 58-60).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą).

BK 281¹ straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Byloje surinktų, teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka įvertintų įrodymų visuma – paties kaltinamojo I. K. parodymai teisminio bylos nagrinėjimo metu bei ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 157-160), ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų L. S., G. S., Ž. V. parodymai, neblaivumo nustatymo duomenys, automobilio, įvykio vietos bei vaizdo įrašų apžiūrų protokolai, juos papildantys byloje esantys vaizdo įrašai, tarnybiniai pranešimai bei kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis I. K. jam pareikštame kaltinime nurodytomis aplinkybėmis vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę bei vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis kaip 1,51 promilių neblaivumas. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis I. K. žinodamas, kad jis 2023 m. rugpjūčio 1 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu yra nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), tyčia vengė atlikti šią teismo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir kaltinime nurodytomis aplinkybėmis ir laiku vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas. I. K. abi nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia – jis suvokė, kad vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus, suprato pavojingą šių savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti, be to, jis suprato jam teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės esmę ir pobūdį, tačiau nepaisydamas jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, sąmoningai vairavo transporto priemonę, nors jam tai buvo uždrausta daryti, ir tokiu būdu vengė atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Tokie kaltinamojo I. K. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 243 straipsnį bei BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos trys alternatyvios bausmės – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. BK 243 straipsnyje numatytos keturios alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas bei areštas.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo I. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamas veikas (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas bausmę I. K., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą transporto eismo saugumui bei vieną baudžiamąjį nusižengimą teisingumui. Kaltinamasis I. K. anksčiau teistas 7 kartus, paskutinį kartą – 2025 m. balandžio 7 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, kuriuo jam paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o bausmės vykdymas, atidėtas. Kaip matyti, iš 2025 m. balandžio 7 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžio turinio, I. K. pripažintas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje nenustatyta, jog išnyko 2025 m. balandžio 7 d. nuosprendyje nurodyta aplinkybė, todėl nustatyta I. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, jis padarė būdamas recidyvistas. I. K. baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 105-107). Teismas įvertina ir nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Visų pirma, kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį. I. K. transporto priemonę vairavo, kai jam nustatytas net 2,43 promilių neblaivumas. Be to, transporto priemonę kaltinamasis vairavo mieste, apgadino kitą transporto priemonę ir nors sunkių padarinių nekilo, neabejotinai toks vairavimas, atsižvelgiant į kaltinamajam nustatytą neblaivumą, buvo itin pavojingas, kėlęs pavojų eismo dalyviams. Tokie kaltinamojo veiksmai rodo atsainų jo požiūrį į galiojančius Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Iš baudžiamosios bylos duomenų galima daryti išvadą ir apie tai, kad I. K. yra linkęs piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais, tai pripažįsta ir pats kaltinamasis. Teismas atsižvelgia ir į kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, aptartus kaltinamąjį I. K. charakterizuojančius duomenis ir kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog kaltinamojo elgesys prasilenkia su baudžiamojo įstatymo numatytais imperatyvais, švelnesnės bausmės įtakos jo elgesiui neturi, net po teismo parodyto pasitikėjimo ir ankstesniu nuosprendžiu atidėto paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo, jis pakartotinai padarė tokio paties pobūdžio nusikalstamas veikas, todėl teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus griežčiausias BK 281¹ straipsnio 1 dalies ir 243 straipsnio sankcijose numatytas bausmės rūšis – už nusikaltimą paskyrus laisvės atėmimo bausmę, o už baudžiamąjį nusižengimą – areštą. Jokių su kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ar jo asmenybe susijusių išimtinių aplinkybių šioje byloje nenustatyta, todėl teismas nenustatė pagrindo kaltinamajam skirti kitos rūšies nei valstybės kaltintojos pasiūlytas bausmes. Bausmių dydis, atsižvelgiant į aukščiau aptartų aplinkybių visumą, nustatomas didesnis nei minimalus, tai yra už nusikaltimą skiriama 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o už baudžiamąjį nusižengimą – 40 parų arešto bausmė (BK 61 straipsnio 4 dalis).

Kadangi kaltinamasis tuo pačiu metu padarė dvi nusikalstamas veikas, jos sudaro idealią sutaptį, todėl už jas skirtinos bausmės subendrinamos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę (BK 63 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 5 dalies 1 punktas).

Kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė sumažinama vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į I. K. skirtiną bausmę įskaitytinas jo laikino sulaikymo laikas (1 t., b. l. 127-134).

Kadangi šioje byloje tiriamas nusikalstas veikas kaltinamasis I. K. padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, tai yra po 2025 m. balandžio 7 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų nuosprendžio, kuriuo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas, priėmimo, šiuo nuosprendžiu jam skiriama bausmė subendrinama su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis. Prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu skiriamos laisvės atėmimo bausmės pridedama dalis 2025 m. balandžio 7 d. Klaipėdos apylinkės teismo paskirtos neatliktos laisvės atėmimo bausmės, lygi minimaliam laisvės atėmimo bausmės dydžiui, tai yra trys mėnesiai laisvės atėmimo (BK 64 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).

Teismas šioje byloje nenustatė pagrindo taikyti kaltinamajam I. K. BK 75 straipsnyje numatytą bausmės vykdymo atidėjimo institutą. Kaltinamasis anksčiau septynis kartus teistas, paskutinį kartą nuteistas Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, kuriuo jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, jau buvo atidėtas. Praėjus 20 dienų po šio nuosprendžio priėmimo, I. K. vėl vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas net 2,43 promilių neblaivumas. Šie duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad kaltinamasis išvadų iš savo neteisėto elgesio nepadarė, nesistengia pasitaisyti. Teismas įvertina tiek padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, nustatytą neblaivumo laipsnį, tiek kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, ir neturi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymas šioje byloje prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Siekdamas sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo bei paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų, atsižvelgdamas į tai, kad I. K. nusikalto vairuodamas transporto priemonę, tai yra naudodamasis specialia jam suteikta teise, ir nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam paskirtos bausmės paskirtį įgyvendinti padės baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje. Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Įvertinus tai, jog I. K. šioje byloje inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė naudodamasis šia specialia teise, nors ši teisė jau buvo atimta ankstesniu teismo sprendimu, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas.

BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Nustatydamas šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą, teismas atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, apibūdinančias kaltinamojo padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumą bei jo asmenybę. I. K. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas net 2,43 promilių neblaivumas, kuris ženkliai viršija ribą, nuo kurios įstatymas numato baudžiamąją atsakomybę. Kaltinamasis neblaivus vairuoja nebe pirmą kartą, jau trečiąjį kartą traukiamas baudžiamojon atsakomybėn dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio. Taigi, atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, I. K. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) penkeriems metams (BK 67 str. 2 d. 1 p., 68 str.). Teismų praktikoje pabrėžiama, jog draudimas naudotis specialiąja teise apima draudimą ir ją įgyti teismo nustatytu terminu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos, tai yra nuo 2025 m. balandžio 28 d.

BK 72 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog kelių transporto priemonė laikoma nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemone ir atitinka pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-136-699/2018, 2K-81-676/2019 ir kt.). Nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018). Išimtis iš šios taisyklės nustatyta BK 72 straipsnio 5 dalyje, kurioje nurodyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Nustatyta, kad I. K. vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas net 2,43 promilių neblaivumas, todėl transporto priemonė „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) turėtų būti konfiskuojama, kaip darant nusikalstamą veiką panaudota priemonė, kadangi be transporto priemonės panaudojimo išvis neįmanomas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymas. Iš AB „Regitra“ duomenų išrašo bei registracijos liudijimo matyti, kad automobilio „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė yra Ž. V.. Taigi, automobilis, kurį vairavo I. K. nusikalstamos veikos padarymo metu, jam nepriklauso, jis priklauso trečiajam asmeniui – Ž. V.. Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad automobilio „VW Golf“ vertė su PVM – 4 140 Eur (1 t., b. l. 41). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto – automobilio „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma, t. y. 4 140 Eur.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikintinos (1 t., b. l. 172-175, 180-183).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir prašo iš kaltinamojo I. K. priteisti 93,75 Eur už byloje jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Šiuo atveju, gynėjo dalyvavimas byloje buvo privalomas, jo paskyrimas nuo kaltinamojo valios nepriklausė (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 9 dalis). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, į kaltinamojo turtinę padėtį (nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, turto neturi), teismas daro išvadą, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo nebūtų teisingas, todėl prašymo priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš kaltinamojo netenkina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 (viena) DVD laikmena su įrašais, saugoma voke prie bylos 1-ojo tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti prie bylos medžiagos.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

I. K. (I. K.) pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje bei 243 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas ir jam paskirti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį areštą 40 (keturiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir I. K. paskirti subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir I. K. paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos laisvės atėmimo bausmės ir I. K. paskirti galutinę subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į I. K. paskirtą bausmę įskaityti jo laikino sulaikymo laiką nuo 2025 m. balandžio 27 d. 18.45 val. iki 2025 m. balandžio 27 d. 21.07 val., jį prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, I. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam 5 (penkerius) metus vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos, tai yra nuo 2025 m. balandžio 28 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, I. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir iš jo išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 4 140 Eur (keturis tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt eurų 00 ct) valstybės naudai.

Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus ją vykdyti – panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo I. K. priteisimo netenkinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 (vieną) DVD laikmeną su vaizdo ir garso įrašais, palikti saugoti bylos medžiagoje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.