Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2016-03-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-360-270/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-03-09
Bylos Nr.
1-360-270/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-27491-2015-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Olegas Zaicevas
Kaltinamasis
J. V.
Nukentėjusysis
E. K.
Advokatai
Augustinas Vaičiūnas, Paulius Grigaliūnas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-360-270/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27491-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6.; 1.1.9.2; 1.2.25.4.1; 2.1.15.3.3.3;
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 9 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Olegas Zaicevas,sekretoriaujant Daivai Vyšniauskaitei, Rūtai Purickaitei,dalyvaujant prokurorui Sigitui Jankauskui,kaltinamajam J. V.,kaltinamojo gynėjui advokatui Augustinui Vaičiūnui,nukentėjusiajai E. K.,nukentėjusiosios atstovui advokato padėjėjui Pauliui Grigaliūnui,

viešame teismo posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, vidurinio išsilavinimo, užsiimantis individualia veikla, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis J. V. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

jis, 2015-04-28, apie 16.30 val., Vilniuje, vairuodamas jam priklausantį automobilį „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo ties prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) pastato vakarine siena esančiu pravažiavimu link (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos. Šalutiniu keliu artėdamas link sankryžos su pravažiavimu nuo (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies link PC „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinio įėjimo nedavė kelio pagrindiniu keliu – pravažiavimu nuo (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies link PC „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinio įėjimo dviračiu važiavusiai E. K., gim. (duomenys neskelbtini), kurią automobilio priekine dalimi partrenkė ir sužalojo. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų dviratininkei E. K. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Tokiu būdu, J. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) 154 punkto, numatančio, kad „Nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu bei kelio ženklo Nr. 203 „Duoti kelią“ reikalavimus „Vairuotojas privlo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms kertamu keli, o esant papildomai lentelei Nr. 843 „Pagrindinio kelio kryptis“ – važiuojančioms pagrindiniu keliu“ ir, atsiradus minėtoms pasekmėms, padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Tiek ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 29,30), tiek apklausiamas teisme kaltinamasis J. V. kaltę pripažino visiškai, patvirtino savo parodymus bylos ikiteisminio tyrimo metu, kad jis 2015-04-28, apie 16.30 val., vairavo automobilį „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, pravažiavimu nuo už prekybos centro esančios automobilių stovėjimo aikštelės link (duomenys neskelbtini) g. Privažiuodamas prie susikirtimo su keliu, vedančiu nuo (duomenys neskelbtini) g. link pagrindinio įėjimo į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“, nepastebėjo jam iš kairės pusės į dešinę pagrindiniu keliu dviračiu važiavusios dviratininkės. Automobilį stabdė, tačiau automobilio priekiniu bamperiu, maždaug per vidurį, kliudė dviratininkės dešinę koją. Negali paaiškinti, kodėl nepastebėjo dviratininkės, oro sąlygos buvo geros, niekas jam netrukdė, pripažįsta, kad buvo neatidus. Nuo smūgio dviratininkė kartu su dviračiu nukrito ant asfalto ant kairiojo šono. Jis išlipo iš sustojusio automobilio ir pribėgo prie nukritusios dviratininkės, norėjo jai padėti atsikelti, bet jai buvo lūžusi koja. Kvietė policiją, greitąją. Atvykę į įvykio vietą, medikai dviratininkę apžiūrėjo ir išvežė į ligoninę, o jis liko su policijos pareigūnais, po to nuvyko į ligoninę pas nukentėjusiąją. Dėl padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir kilusių pasekmių nuoširdžiai gailisi. Ankščiau turėjo nuobaudų už KET pažeidimus, šio įvykio metu galiojančių nuobaudų neturėjo. Taip pat paaiškino, kad sutinka su pareikštu civiliniu ieškiniu, jis pagrįstas, atlygino nukentėjusiajai 200 eurų. Jo automobilis eismo įvykio metu buvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu UADB „(duomenys neskelbtini)“, todėl mano, jog ir draudimo bendrovė turėtų atlyginti žalą nukentėjusiajai. Kaltinamasis prisipažindamas kaltu ir nuoširdžiai gailėdamasis dėl eismo įvykio, kuris kilo būtent dėl jo kaltės, atsiprašydamas nukentėjusiosios ir apgailestaudamas dėl kilusių pasekmių, prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, atiduodant sužadėtinės ir sugyventinės I. M. žiniai, su kuria augina du mažamečius vaikus (1 metų 6 mėnesių dukrą K. V. ir 1 metų 3 mėnesių sūnų G. V.), kuri yra dirbanti, tačiau šiuo metu prižiūri vaiką, ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones, nes jis yra dirbantis ir užsiimantis individualia veikla, kuri yra susijusi su vairavimu (vykdo prekybą), jo pajamos yra vidutinės ir sudaro apie 300 eurų per mėnesį, eismo įvykio metu galiojančių nuobaudų neturėjo, po eismo įvykio, taip pat nėra baustas administracine tvarka.

Kadangi kaltinamasis J. V., kuris yra kaltinamas neatsargaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras bei gynėjas, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas mano, kad kaltinamojo J. V. prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo ir jo nurodytos eismo įvykio aplinkybės nekelia abejonių, jo kaltė dėl eismo įvykio, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios E. K. sveikata, kilimo, yra patvirtinta teismo posėdyje duotais kaltinamojo parodymais, nukentėjusiosios E. K. parodymais ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 45-46), kelių eismo įvykio vietos schema (b.l. 8), fotolentelėmis (b.l. 9-10), eismo įvykio vietos planu (b.l. 11), kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu (b.l. 13-14), duomenimis apie transporto priemonių sugadinimus (b.l. 15), policijos patrulio I. M. tarnybiniu pranešimu (b.l. 18), medicininių dokumentų apžiūros protokolu (b.l. 49), kuriuo specialistė J. M.-Č., VTMT Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertė, apžiūrėjusi E. K. RVUL asmens ambulatorinio gydymo statistinę kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir rentgeno nuotraukas, padarė išvadą, kad nustatyti E. K. sužalojimai – minkštųjų audinių patinimas su poodine kraujosruva ir paviršiniu odos nubrozdinimu dešinės blauzdos apatiniame trečdalyje su dešinės blauzdos abiejų kaulų kūnų lūžiais galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Atsižvelgdamas į byloje esančius ir teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo J. V. kaltė Kelių eismo taisyklių pažeidimu, sukėlusiu eismo įvykį, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata, yra įrodyta, o jo padaryta veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamojo J. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad pastarasis pilnai pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl to, savo noru atlygino dalį žalos.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Teisiamojo posėdžio metu gynyba pateikė prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant I. M..

Teismo posėdyje apklausta laiduotoja I. M. palaikė teismui pateiktą prašymą perduoti kaltininką laiduotojo atsakomybei pagal laidavimą (b.l. 150-151), kuriuo prašo perduoti J. V. jos atsakomybei pagal laidavimą, patvirtindama, jog ji yra J. V. sužadėtinė ir sugyventinė, kuri pažįsta pastarąjį kaip sąžiningą, pareigingą, dorą, atsakingą, darbštų, reiklų sau, jautrų ir iniciatyvų žmogų, dėl ko, būdama pati neteista ir nebausta administracine tvarka, yra pasiryžusi dėti visas pastangas teigiamai veikti ir paveikti J. V., kad jis pasitaisytų ir griežtai laikytųsi įstatymų bei nepadarytų nusikalstamų veikų ar kitų teisės pažeidimų, pažymėdama, jog turi galimybių daryti teigiamą įtaką J. V., kadangi puikiai pažįsta jį, turi visas teisines ir faktines galimybes kontroliuoti ir prižiūrėti J. V. bei jo elgesį, patvirtindama teisme, kad tai yra jos laisvanoriškas apsisprendimas.

Teismo posėdyje nukentėjusioji E. K. neprieštaravo, kad kaltinamasis J. V. būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010). Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis J. V., kuris dėl nusikalstamo nerūpestingumo padarė neatsargų nusikaltimą, anksčiau neteistas (b. l. 33), praeityje administracine tvarka baustas už nešiurkščius pažeidimus, galiojančių nuobaudų už KET pažeidimus neturi ir neturėjo eismo įvykio (b.l. 34-38), savo kaltę pripažįsta pilnai, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme davė nuoseklius parodymus, kurie sutampa su teismo nustatytomis esminėmis nusikalstamos veikos aplinkybėmis, ne kartą išreiškė dėl savo veiksmų besigailintis, atsiprašė nukentėjusiosios ir atlygino dalį žalos, iš kaltinamojo išsakytų teiginių matyti, jog jis neprieštarauja atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą, sutiko, jog savo nusikalstamais veiksmais padarė nukentėjusiajai žalą ir neneigia pareigos ją atlyginti. Kaltinamasis J. V. savo kaltę pilnai supranta, gailisi, suvokia, jog ateityje privalo elgtis tinkamai, vairuodamas transporto priemonę būti ypatingai atidus, laikytis Kelių eismo taisyklių, todėl teismas daro išvadą, jog kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokiu būdu konstatuotina esant visas būtinąsias sąlygas, numatytas BK 40 straipsnyje, leidžiančias atleisti kaltinamąjį J. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teismo posėdyje nustatyta, kad I. M. yra kaltinamojo J. V. sužadėtinė ir sugyventinė, su kuria jiedu augina du mažamečius vaikus (1 metų 6 mėnesių dukrą K. V. ir 1 metų 3 mėnesių sūnų G. V.), kuri yra dirbanti, šiuo metu prižiūrinti vaiką, jų tarpusavio santykiai artimi, J. V. įsiklauso į jos nuomonę, gerbia, dėl to teismas daro išvadą, kad I. M. yra pasiryžusi dėti visas pastangas teigiamai veikti ir paveikti J. V., kad jis pasitaisytų ir griežtai laikytųsi įstatymų bei nepadarytų nusikalstamų veikų ar kitų teisės pažeidimų. I. M. prašo J. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jai laiduojant. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, taip pat įvertindamas tai, kad I. M. neteista (b.l. 152), teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis administracine tvarka nebausta, laiko pastarąją vertą teismo pasitikėjimo ir mano, kad ji gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam J. V., todėl yra tinkama laiduotoja.

Teismas, įvertinęs minėtų aplinkybių visumą, konstatuoja esant pagrindą atleisti kaltinamąjį J. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal I. M. laidavimą, o baudžiamąją bylą nutraukti (BK 40 straipsnis). Atsižvelgdamas į tai, kad tiek kaltinamojo, tiek laiduotojos pajamos nėra didelis, jie augina ir išlaiko du mažamečius vaikus, o laiduotoja šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, teismas mano, kad tikslinga atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Laidavimo terminas nustatytinas 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams, užstatas neskirtinas.

Atsižvelgdamas į tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta naudojantis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones, teismas sprendžia ir baudžiamojo poveikio priemonės, o būtent šios teisės atėmimo paskyrimo klausimą. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padaro šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nagrinėjamu atveju, įvertinus veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, kuris per 21 metų vairavimo stažą administracine tvarka buvo baustas tik už pažeidimus, kurie nelaikytini šiurkščiais, galiojančių nuobaudų už KET pažeidimus neturi ir neturėjo jų eismo įvykio momentu, į tai, jog šio eismo įvykio metu buvo blaivus (b.l. 32), darytina išvada nesant pagrindo skirti baudžiamojo poveikio priemonę – specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Perdavus bylą teisminiam nagrinėjimui nukentėjusioji E. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Padarytą neturtinę žalą vertina 3400 eurų, šį reikalavimą motyvavo tuo, kad dėl patirtos traumos sumažėjo bendravimo galimybės, ji pasidarė uždaresnė, užsisklendė savyje, kamavo emocinė depresija, buvo sutrikdytas gyvenimo ritmas, nes iki eismo įvykio ji aktyviai sportavo, keliavo, dėl ko įvykis privertė keisti gyvenimo būdą. Taip pat studijuojant, rengimasis tuometinei sesijai buvo sudėtingesnis, nes jai teko lankytis gydymo įstaigose, kur jai buvo atliekami žaizdų perrišimai ir jau yra atliktos trys operacijos, dėl patirtų sužalojimų vartoja medikamentus, kenčia skausmą. Dvasiniai išgyvenimai siejami su buvusių ir būsimų operacijų baime, buvo atliktos trys operacijos, dar lieka mažiausiai dvi. Po eismo įvykio ir kenčiamo fizinio skausmo sutriko miegas, susikaupimas. Ji patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, nes vasaros metu, kaip ir 2014 metais, ji ketino dirbti Vilniaus lopšelyje – darželyje „Žilvitis“ ir taip uždirbti pinigų prisidedant prie įmokų už studijas bei savo išlaikymo, nes gyvena su tėvais ir yra išlaikoma tėvų. Dėl lūžusių kojos kaulų prarado įprasto susisiekimo galimybes. Nurodo, jog dalį neturtinės žalos civilinis atsakovas UADB „(duomenys neskelbtini)“ yra atlyginęs, t.y. 2015-08-17 yra sumokėjęs 2000 eurų, civilinis atsakovas J. V. 2015-06-18 yra pervedęs į jos sąskaitą 200 eurų. Neatlygintos neturtinės žalos dydis sudaro 1200 eurų, todėl prašo šią sumą priteisti jos naudai. Iš teismui pateiktų civilinio atsakovo UADB „(duomenys neskelbtini)“ rašytinių paaiškinimų matyti, kad civilinis atsakovas šį reikalavimą pripažįsta pagrįstu ir sutinka atlyginti prašomą 1200 eurų žalą. Įvertinus eismo įvykio aplinkybių visumą, į ieškovės nurodytus motyvus ieškininiame pareiškime, civilinio atsakovo rašytinius paaiškinimus, nusikaltimu padarytas pasekmes (nukentėjusiai eismo įvykio metu padaryti dešinės blauzdos abiejų kaulų kūnų lūžiai, dėl kurių pastarajai buvo atliktos trys operacijos ir numatytos dar kelios operacijos), pasveikimo galimybes, į galimus liekamuosius reiškinius, patirtus išgyvenimus, stresą, į nukentėjusiosios jauną amžių, kuri iki eismo įvykio buvo aktyviai sportuojanti, į tai, jog dėl sukeltų pasekmių ji prarado įprasto susisiekimo, mokymosi galimybes, išgyvena dėl negalėjimo dirbti ir uždirbti pinigų, prisidedant prie įmokų už studijas bei savo išlaikymo, nes gyvena su tėvais ir yra jų išlaikoma, į jos patirtą skausmą, dvasinius išgyvenimus, turėtus nepatogumus, į tai, jog civilinis atsakovas reikalavimą pripažįsta pagrįstu ir sutinka atlyginti prašomą 1200 eurų žalą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. nustatytais kriterijais, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais nukentėjusiosios civilinis ieškinys tenkintinas priteisiant nukentėjusiajai iš civilinio atsakovo UADB „(duomenys neskelbtini)“ 1200 eurų sumą neturtinei žalai atlyginti.

Taip pat nukentėjusioji pareiškė civilinį ieškinį dėl draudimo bendrovės nekompensuotos 1291,29 eurų turtinės žalos atlyginimo, kurią sudaro: 105 eurai išlaidos telefono taisymui, 282,12 eurų transporto paslaugų išlaidų, 4,96 eurai priemonių lūpos gydyti, 891,21 eurai negautų pajamų ir 8 eurai išlaidų medicininiams dokumentams gauti.

Iš teismui pateiktų civilinio atsakovo UADB „(duomenys neskelbtini)“ rašytinių paaiškinimų bei teisminio nagrinėjimo metu duotų nukentėjusiosios bei jo atstovo paaiškinimų matyti, jog civilinis atsakovas pripažino ir atlygino nukentėjusiajai telefono remonto išlaidas (105 eurus), todėl šioje dalyje civilinis ieškinys dėl turtinės žalos mažintinas. Taip pat civilinis atsakovas UADB „(duomenys neskelbtini)“ pripažįsta pagrįstomis ir sutinka atlyginti 8 eurus išlaidų medicininiams dokumentams gauti, šis reikalavimas pagrįstas ir priteistinas iš civilinio atsakovo UADB „(duomenys neskelbtini)“.

Draudikų biuras nesutinka su civilinės ieškovės reikalavimu: dėl transporto išlaidų (282,12 eurų), priemonių lūpų pūslelinei gydyti (4,96 eurai) ir negautų pajamų (891,21 eurai), motyvuojant tuo, jog civiliniam atsakovui nekyla pareiga atlyginti asmeninio pobūdžio išlaidų. Teismui pateikti kvitai dėl transporto išlaidų (282,12 eurų) ir priemonių lūpų pūslelinei gydyti (4,96 eurai) patvirtina, kad nukentėjusioji šias išlaidas patyrė. Nepaneigtas nukentėjusiosios (silpnosios šalies) motyvas, kad pūslelinė jai atsirado po operacijos, tai yra gydymosi laikotarpiu. Taip pat įvertinus tai, jog po eismo įvykio nukentėjusiajai buvo padaryti dešinės blauzdos abiejų kaulų kūnų lūžiai, akivaizdu, jog dėl lūžusių kojos kaulų ji prarado įprasto susisiekimo galimybes. Atsižvelgiant į tai, teismas mano, jog šioje dalyje civilinis ieškinys yra pagrįstas, dydis realus padarytai žalai, todėl tenkintinas ir priteistinas iš civilinio atsakovo UADB „(duomenys neskelbtini)“.

Nukentėjusioji prašo priteisti 891,21 eurus negautų pajamų, tokį reikalavimą grindė teismui pateikta 2015-06-03 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), motyvuojant tuo, jog ji buvo sutarusi nuo 2015-06-01 iki 2015-08-31 dirbti Vilniaus lopšelio – darželio „(duomenys neskelbtini)“ auklėtojos padėjėjos pareigose, pažymėdama, jog ji tose pačiose pareigose yra dirbusi ir nuo 2014-07-01 iki 2014-08-14 (t.y. iki eismo įvykio) ir dėl patirto sveikatos sutrikdymo negavo planuotų pajamų, kuris jai būtų išmokėtas dirbant sutartą darbą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismui pateiktos 2015-06-03 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 104), iki šio eismo įvykio ieškovė negavo pajamų, eismo įvykio metu ji nedirbo, dėl darbo Vilniaus lopšelyje – darželyje „(duomenys neskelbtini)“ auklėtojos padėjėjos pareigose buvo išreikštas tik žodinis susitarimas, t.y. rašytinė darbo sutartis sudaryta nebuvo, todėl teismo vertinimu nukentėjusiosios nurodomos išlaidos nėra patvirtintos įrodymais. Pažymėtina, kad turtinė žala yra jau turėtos, patirtos išlaidos ar negautos pajamos, o ne ateityje galbūt patiriamos išlaidos, todėl nukentėjusiosios prašymas priteisti 891,21 eurus negautų pajamų atmetamas. Atkreiptinas dėmesys, jog ir neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusioji taip pat grindė tuo pačiu reikalavimu ir motyvu, į ką buvo atsižvelgta ir draudikų biuro bei įvertina teismo priteisiant nukentėjusiajai neturtinę žalą.

Kaltinamajam kardomoji priemonė proceso metu nebuvo paskirta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

J. V., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio nuostatomis, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojos I. M., gim. 1983-08-19, atsakomybėn pagal laidavimą, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių terminą be užstato, o baudžiamąją bylą J. V. atžvilgiu nutraukti.

Nukentėjusiosios E. K. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Priteisti nukentėjusiosios E. K. naudai iš UADB „(duomenys neskelbtini) “ 295,08 eurų turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios E. K. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai. Priteisti nukentėjusiosios E. K. naudai iš UADB „(duomenys neskelbtini) “ 1200 eurų neturtinei žalai atlyginti.

J. V. iki nuosprendžio įsisteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.

Išaiškinti J. V., kad jam, laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai I. M., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Olegas ZaicevasNuorašas tikras