- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-01-10
- Bylos Nr.
- 2-79-356/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00958-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vijolė Vitienė
- Ieškovas
- I. G.
- Atsakovas
- G. G.
- Trečiasis asmuo
- Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus, Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius
Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant D. S., ieškovei I. G., jos atstovei advokatei J. U., atsakovui G. G., jo atstovei advokatei I. M., trečiojo asmens Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui nedalyvaujant, apie posėdį pranešta, uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovui G. G. dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio padidinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, - Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius
Aprašomoji dalis
nustato:
Šalies argumentai
Ieškovė I. G. prašė padidinti Utenos rajono apylinkės teismo 2006-06-14 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-946-356/2006 iš atsakovo nepilnamečiam sūnui E. G. priteisto išlaikymo 200 Lt dydžio periodinėmis išmokomis dydį iki 400,00 Lt, indeksuojant šias išmokas LR Vyriausybės nustatyta tvarka, už laikotarpį nuo ieškinio padavimo dienos iki jo pilnametystės. Prašė priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė ieškinyje bei ji ir jos atstovė, prašydamos ieškinį patenkinti visiškai, paaiškino, kad išlaikymas periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis buvo priteistas prieš 6 metus, todėl dėl amžiaus esmingai pasikeitus sūnaus poreikiams yra nebepakankamas ir neužtikrina jo poreikių. Gera valia atsakovas didesnio išlaikymo neteikia, nors pagal turtinę padėtį tokią galimybę turi, vaiku nesirūpina. Ieškovė priversta prie sūnaus išlaikymo prisidėti ženkliai didesne dalimi. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas G. G. pateikė atsiliepimą į ieškinį (38-40 b.l.), nurodė jame bei jis ir jo atstovė, prašydami ieškinį atmesti, paaiškino, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, nes nėra pajėgus mokėti sūnui 400,00 Lt dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, kadangi yra iš dalies nedarbingas, gauna mažas pajamas, ieškovės turtinė padėtis yra geresnė.
Trečiasis asmuo Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius atsiliepime į ieškinį (50 b.l.) nurodė, kad su pareikštu ieškiniu sutinka.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Lietuvoje ratifikuotos Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta visuotinai pripažinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes.
Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tai yra tęstinio pobūdžio turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – LR CK) 3.192 straipsnio 1 dalis).
LR CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti išlaikymo dydį, pakeisti jo formą, jeigu teismui priėmus sprendimą iš esmės pasikeitė tėvų turtinė padėtis, atsirado papildomos vaiko priežiūros išlaidos (vaiko liga ir kt.). Taigi pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimo Nr.54 14p.) kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Iš esmės tai tokia situacija, kai nustatytas išlaikymas nebeatitinka LR CK 3.192 straipsnyje įtvirtintų proporcingumo kriterijų. Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatyme nekonkretizuota. Šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas bei konkrečioje byloje sprendžia, ar nurodoma asmens turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (LR CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis). Šis principas reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma tai įvertina vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. į juos atsižvelgia prioritetiškai. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, įvertinama, ar jį teikdami, tėvai negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir dėl to būtų pažeistas proporcingumo principas.
Šalių santuoka nutraukta 2006 metais (12-13 b.l.), jų sūnui E. G. šįmet sukaks 11 metų, teismo sprendimo 2006 m. priėmimo metu jam tebuvo 5 metai. Taigi tikėtina ieškovės nurodytu, kad jau vien dėl amžiaus sūnaus poreikiai padidėjo. Šalių sūnus gyvena kartu su motina, jis lanko mokyklą, kad turėtų specialių poreikių, nenustatyta.
Ieškovės paskaičiavimu, vaiko būtiniausiems poreikiams ir poreikiams, susijusiems su gebėjimų lavinimu, sveikatos priežiūra patenkinti kas mėnesį būtina lėšų suma yra apie 1.053,00 Lt, t.y. jo išlaikymui būtina lėšų daugiau nei viena minimali mėnesio alga (MMA), kuri nuo 2008-01-01 buvo 800,00 Lt, nuo 2012-08-01 - 850,00 Lt, o nuo 2013-01-01 – 1.000,00 Lt ir kuri teismų praktikoje laikoma orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį (LR CK 6.461 straipsnio 2 d.), nes pripažįstama, jog vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 MMA. Tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.
Atsakovas, prašydamas ieškinį atmesti, savo paskaičiavimų, kokie yra jo sūnaus poreikiai, neteikė, tik nurodė, kad ieškovės nurodyta suma - 1.053,00 Lt nėra reali, nes jos darbo užmokestis yra tik 1.300 Lt, taigi ieškovė nebegalėtų tenkinti savo poreikių.
Atsakovas neginčijo ieškovės nurodytų faktų, kad jau vien ryšium su amžiumi sūnaus poreikiai nuo 2006 metų padidėjo. Laikytina nustatyta, kad E. G. poreikiai po 2006 m. priimto teismo sprendimo ryšium su jo amžiumi padidėjo esmingai ir yra ne mažesni nei 800,00 Lt.
Pažymėtina, kad tėvų turtinė padėtis yra vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Taigi, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertinamas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių, sveikatos būklę bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams.
Atsakovas yra darbingo amžiaus, tačiau turi sveikatos sutrikimų dėl ko jam nuo 2011-03-28 iki 2013-03-27 nustatytas tik 55 proc. darbingumo lygis (44, 46 b.l.), nedirba (35 b.l.), pagal išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų (44 b.l.) negali dirbti darbą, susijusį su nuolatiniu vaikščiojimu, yra registruotas kaip ieškantis darbo (43, 59, 75-76 b.l.), jam mokama socialinė išmoka – 67,08 Lt (45 b.l.) ir 282,92 Lt dydžio netekto darbingumo pensija (47-49 b.l.), turi 1985 m. gamybos automobilį (33 b.l.), nuosavybės teise nekilnojamųjų daiktų atsakovas nevaldo (34, 69-71 b.l.), nes 2012-05-02 dovanojimo sutarties pagrindu perleido nuosavybės teises į 2 kambarių butą, esantį Utenos mieste, motinai V. G., butas buvo atsakovo įgytas 2010-07-14 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, po ieškinio pareiškimo atsakovas 2012-07-04 gavo 15.000 Lt, tačiau juos tą pačią dieną pervedė į motinos V. G. sąskaitą (95 b.l.). Atsakovo motyvai dėl turto ir piniginių lėšų perleidimo motinai – motina jam skyrė lėšų buto įgijimui, gydymuisi ir pragyvenimui užsienyje, o taip pat, kad ieškovė negalėtų pretenduoti į butą ir jame nesilankytų. Atsakovas pripažino, kad vartoja alkoholinius gėrimus, yra teistas už smurtą prieš sūnų, tebegyvena motinai padovanotame bute, nes jam nuosprendžiu nustatyta tam tikru laiku būti namuose.
Ieškovei betarpiškai tenka sūnaus kasdienė priežiūra, ieškovė rūpinasi, kad atitinkamai pagal jo gebėjimus sūnus būtų lavinamas, kad pagal jo sveikatos būklę jam būtų teikiamos medicininės paslaugos, rūpinasi jo poilsiu ir laisvalaikiu. Ieškovė nuosavybės teise valdomų nekilnojamųjų daiktų ir transporto priemonių neturi (15, 20 b.l.), yra darbingo amžiaus ir sveikatos, dirba, jai išmokamas darbo užmokestis yra apie 1.300,00 Lt (101-121 b.l.), buvo sudariusi vartojimo kredito sutartį (22 b.l.), kas mėnesį iki 2012-12-21 mokėjo po 133,25 Lt (pirko sūnui kompiuterį), yra apdraudusi sūnų (23 b.l.), tačiau kaupiamojo gyvybės draudimo naudos gavėja yra ji pati.
Šioje byloje nebuvo ginčijama tai, kad po buto įgijimo atsakovas pakvietė ieškovę ir sūnų bute gyventi, tačiau ten lankydavosi ir jis pats, dėl smurto sūnaus atžvilgiu atsakovas buvo nuteistas, o ieškovė po to iškeldinta iš buto dėl to, kad bute apgyvendino pašalinį asmenį. Dėl šių priežasčių ieškovė gyvenamą būstą nuo tada sau ir sūnui nuomojasi.
Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (LR CK 3.192 straipsnio 3 dalis).
Minėti įrodymai leidžia padaryti išvadą, kad šalių turtinė padėtis esmingai nesiskiria, ieškovės turtinė padėtis dėl to, kad ji yra darbinga ir dirba, nėra esmingai geresnė už atsakovo, nes jis savo turtinę padėtį 2012 metais pablogino pats: padovanojo butą ir perleido 15 tūkstančių litų savo motinai. Pinigines lėšas perleido jau būdamas gavęs ieškinį ( 36 b.l.). Be to, atsakovas vartoja alkoholį, tuo taip pat tyčia blogina savo turtinę padėtį. Taigi pagal LR CK 3.192 str. 2-3 dalių nuostatas, prie sūnaus išlaikymo abu tėvai privalėtų prisidėti maždaug lygiomis dalimis.
Teismas vertina, kad atsakovas savo turtinę padėtį 2012 metais pablogino ir dėl alkoholio vartojimo blogina toliau tik dėl savo kaltės. Nepateikta jokių neginčijamų įrodymų, kad buto pirkimui buvo panaudoti motinos pinigai, nes nurašymas pinigų nuo V. G. sąskaitos praėjus 10 dienų po buto pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo tiesiogiai nepatvirtina, kad butas buvo įgytas už jos pinigines lėšas (58 b.l.), taip pat nepateikta įrodymų, kad atsakovą motina išlaikė, jam būnant ir gydantis užsienyje. Teismas vertina, kad atsakovo turtinė padėtis yra tokia, kad jis objektyviai pajėgus teikti išlaikymą vaikui 350,00 Lt dydžio periodinėmis išmokomis, o tuo pačiu galėtų pilnai patenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, dėl to proporcingumo principas pažeistas nebūtų.
Esant LR CK 3.201 straipsnyje nurodytiems pagrindams, t.y. padidėjus E. G. poreikiams, atsakovui pagal savo turtinę padėtį esant pajėgiam mokėti daugiau nei 200,00 Lt dydžio periodines išmokas, vadovaujantis vaiko interesų pirmumu, siekiant, kad iš atsakovo priteisiamo išlaikymo dydis būtų proporcingas jo turtinei padėčiai ir patenkintų vaiko poreikius, pakeistinas Utenos rajono apylinkės teismo 2006-06-14 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-946-356/2006 iš atsakovo nepilnamečiam sūnui E. G. priteisto išlaikymo 200 Lt dydžio periodinėmis išmokomis dydis, jis padidintinas iki 350,00 Lt bei nustatytina, kad tokio dydžio išlaikymą atsakovas privalo mokėti sūnaus Elijo išlaikymui iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Kitoje dalyje ieškinys atmestinas. Išlaikymo, skirto E. G., lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina I. G. (LR CK 3.185 str. 1d.). Padidintas išlaikymas iš atsakovo priteistinas nuo ieškinio padavimo dienos – 2012-06-11, kaip prašė ieškovė (3-6 b.l.).
Pažymėtina, kad prievolė išlaikyti vaikus yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus aplinkybėms, gali būti pakeista išlaikymo forma ar dydis ( LR CK 3.196, 3.201 str.).
Sprendimas dalyje dėl priteisto periodinėmis išmokomis išlaikymo dydžio pakeitimo nukreiptinas vykdyti skubiai (LR CPK 282 str. 2d.1p.).
Ieškinys patenkintas iš dalies (patenkintas 75 proc., atmestas 25 proc.), paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos.
Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 54,00 Lt žyminio mokesčio (350,00 Lt – 200,00 Lt = 150,00 Lt x 12 mėn. = 1.800,00 Lt x 3 proc. = 54,00 Lt) ir 7,00 Lt (75 proc.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 88 str., 96 str.).
Ieškovė už advokatės teisinę pagalbą - atstovavimą turėjo 600,00 Lt išlaidų, o už procesinių dokumentų parengimą UAB „Tikroji turto kaina“ Skyrybų centrui sumokėjo 500,00 Lt, už sąskaitos išrašą iš banko – 60,00 Lt (122,124-126 b.l.). Atsakovas už advokatės teisinę pagalbą sumokėjo 800,00 Lt (procesinio dokumento parengimas) (42 b.l.).
Šalių turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį palyginus su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ numatytais maksimaliais dydžiais: 8.2p. (už ieškinį ir atsiliepimą į ieškinį – 2.400,00 Lt ), 8.18 p. (už vieną atstovavimo teisme valandą – 127,50 Lt ), pripažintina, kad šalių realiai turėtos ir pagrįstos dokumentais išlaidos advokato pagalbai apmokėti buvo būtinos, o sprendžiant dėl jų dydžio (800,00 Lt ir 600,00 Lt) atitikimo protingumo kriterijams, atsižvelgtina, kad ieškovės išlaidos už atstovavimą teisme (posėdžiai truko 2 val. 30 min.) yra pernelyg didelės, pripažintina, kad atitinkančios protingumo kriterijus išlaidos už atstovavimą teisme yra 319,00 Lt. Išlaidos už ieškinio ir atsiliepimo į ieškinį parengimą atitinka protingumo kriterijus.
Iš atsakovo ieškovei priteistina 659,25 Lt jos turėtų išlaidų už ieškinio parengimą ir advokatės pagalbai apmokėti bei kitų būtinųjų išlaidų, o atsakovui iš ieškovės – 200,00 Lt advokatės pagalbai apmokėti (LR CPK 88 str., 93 str., 98 str.).
Ieškovė buvo apmokėjusi ieškinį 72,00 Lt dydžio žyminiu mokesčiu (7-8 b.l.), tačiau pagal LR CPK 83 str. 1d. 2p. nuostatas ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl vadovaujantis LR CPK 87 str. 1d. 1p., 3d., 5d., ieškovei grąžintina 72,00 Lt žyminio mokesčio, dėl žyminio mokesčio grąžinimo (sprendimui įsiteisėjus) ieškovė turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su šio teismo sprendimo kopija.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-265 straipsniais, 268 str., 269 str., 270 str., 282 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Pakeisti iš atsakovo G. G. nepilnamečiam sūnui E. G. priteisto išlaikymo 200,00 Lt dydžio periodinėmis išmokomis dydį ir jį padidinti iki 350,00 Lt bei nustatyti, kad G. G., gimęs 1972-08-28, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), nepilnamečio sūnaus E. G., gimusio 2001-08-06, asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui nuo 2012-06-11 privalo kas mėnesį mokėti periodines 350,00 Lt dydžio išmokas iki sūnaus Elijo pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Lėšų, skirtų E. G. išlaikymui, tvarkytoja uzufrukto teise paskirti I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Sprendimą dalyje dėl priteisto periodinėmis išmokomis išlaikymo dydžio padidinimo vykdyti skubiai.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 659,25 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 54,00 Lt žyminio mokesčio ir 7,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
( Į valstybės biudžetą priteistą žyminį mokestį ir išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (įmokų kodas - 5660) privalu sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland PLC Lietuva banke, įrodymą pateikti teismui).
Grąžinti ieškovei I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 72,00 Lt žyminio mokesčio.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos rajono apylinkės teismą.