Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-03-07 · Byla Nr. N-444-303-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-03-07
Bylos Nr.
N-444-303-08
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius
Kategorijos
  • 26.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N-444-303/2008Procesinio sprendimo kategorija 26.2; 32 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. kovo 7 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 4 d. nutarties S. J. administracinio teisės pažeidimo byloje pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Jonavos rajono policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių būrio pareigūnas 2007 m. balandžio 23 d. S. J. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2007 m. balandžio 22 d., apie 23.50 val. Jonavos r., Markutiškių k. vairavo automobilį būdamas neblaivus (lengvas girtumo laipsnis), tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 68 punkto reikalavimą.

Ukmergės rajono policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus eismo priežiūros grupės (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2007 m. gegužės 11 d. nutarimu S. J. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą skyrė teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 mėnesių.

II.

S. J. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas pakeisti nutarimą ir netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, o skirti jam alternatyvią nuobaudą – baudą. Nurodė, kad nuo 2007 m. gegužės 15 d. įsidarbino (duomenys neskelbtini), esančioje Kauno mieste, staliumi, gyvena Siesikų kaime, Ukmergės r. kartu su niekur nedirbančia motina, kuriai padeda. Nors nuomoja butą Kaune, tačiau didesnę laiko dalį priverstas būti kaime, kur padeda motinai nedideliame ūkyje, todėl teisė vairuoti transporto priemones reikalinga vykti į darbą ir namo. Pažymėjo, kad darbdavys jį charakterizuoja teigiamai, be to, darbuotojams kartais reikia į statybos objektus vykti savo transportu. Taip pat nurodė, kad dėl pažeidimo labai gailisi, per metus nebuvo baustas administracinėmis nuobaudomis, išklausė kursą apie alkoholio ir narkotikų žalą pagal patvirtintą programą.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu į skundą prašė jo netenkinti. Nurodė, kad S. J. buvo paskirta minimali teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nuobauda, jis nubaustas už tyčinį, vieną sunkiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – transporto priemonės, t. y. padidinto pavojaus šaltinio, vairavimą esant neblaiviam, o skunde išdėstytas subjektyvus nuobaudos griežtumo ir sukeliamų nepatogumų vertinimas neturėtų būti pagrindas švelninti ar neskirti nuobaudos.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. liepos 4 d. nutartimi S. J. skundo netenkino ir Institucijos nutarimą paliko nepakeistą, konstatavęs, kad jis administracinėn atsakomybėn už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą patrauktas pagrįstai, jo veika kvalifikuota teisingai. Teismas nurodė, kad S. J. praeityje už Kelių eismo taisyklių pažeidimus buvo baustas ne vieną kartą piniginėmis baudomis, ir nors paskirtų administracinių nuobaudų galiojimo terminai yra išnykę, tačiau ši aplinkybė rodo, kad jam paskirtos baudos ATPK 20 straipsnyje numatytų tikslų nepasiekė. S. J. paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas yra minimalus, todėl įvertinęs visų byloje esančių faktinių aplinkybių visumą, teismas padarė išvadą, kad ši nuobauda visiškai atitinka padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, o aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones jam būtina darbui bei rūpinantis kaime gyvenančia motina, nėra išskirtinės sąlygos, kurios būtų objektyvus pagrindas skirti švelnesnę nuobaudos rūšį.

III.

Nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 4 d. nutartimi, S. J. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti nutartį ir Institucijos nutarimą, neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, ir skirti baudą sankcijoje numatytose ribose. Nurodo, kad pripažįsta padaręs teisės pažeidimą ir dėl jo nuoširdžiai gailisi, supranta, kad pagal įstatymą nustačius jo kaltę, jis privalo būti nubaustas. Kaip paaiškino Institucijos pareigūnai, specialios teisės atėmimas jam skirtas todėl, kad tuo metu jis neturėjo nuolatinio darbo. Be to, jo prašymas nėra paremtas vien tik subjektyviu noru kiek įmanoma švelninti atsakomybę, kadangi jis nurodė objektyvias aplinkybes ir pridėjo tai patvirtinančius įrodymus, kad rūpinasi nuošaliame kaime gyvenančia motina, taip pat kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga norint išsaugoti sunkiai surastą darbą ir pajamas, kurių negalėtų gauti arčiau savo gyvenamosios vietos. Tai objektyvios aplinkybės, į kurias neatsižvelgiant jam buvo paskirta nuobauda, daranti neproporcingą poveikį. S. J. taip pat nurodo, kad prieš kelerius metus buvo baustas administracine tvarka, kadangi dirbo vairuotoju ir darbdavio transportu vairuodavo tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Tiek teismo posėdyje, tiek pateikdamas skundą prašė jo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas dėl mažesnės nei numatyta įstatyme nuobaudos paskyrimo, kam yra visos sąlygos, tačiau teismas šio prašymo nenagrinėjo ir dėl jo nepasisakė, nors net ir netaikant ATPK 30¹ straipsnio teisėtai ir pagrįstai jam galima skirti alternatyvią nuobaudą – baudą, kas atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei ATPK 20 straipsnio nuostatas.

Institucijos atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog S. J. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį. Teikdamas apeliacinį skundą, apeliantas neginčija padaryto pažeidimo, tačiau siekia, kad jam būtų neskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, už pažeidimą skiriant baudą sankcijos ribose.

Apeliantui inkriminuota ATPK 126 straipsnio 1 dalis (2000 m. vasario 17 d. įstatymo Nr. VIII-1543 redakcija, galiojusi iki 2008 m. sausio 1 d.) nustato, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatoma lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Taigi už šį pažeidimą numatyta sankcija yra alternatyvi – bauda arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Institucijos nutarimu apeliantui paskirta specialios teisės atėmimo nuobauda, todėl byloje analizuotina galimybė, individualizuojant jam skiriamą nuobaudą, skirti ne teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, o baudą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad esant alternatyviai sankcijai, diskrecijos teisė parinkti nuobaudos rūšį suteikiama institucijai, įgaliotai nagrinėti bylą. Kita vertus, pažymėtina, kad naudojimasis diskrecijos teise yra saistomas atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatų. Nagrinėjamu atveju būtina vadovautis ATPK 27 straipsnio 1 dalies nuostata, numatančia, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas skiriamas už šiurkštų arba sistemingą naudojimosi šia teise tvarkos pažeidimą. Kartu atsižvelgtina ir į bendrąsias nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą taisykles – ATPK 30 straipsnio 2 dalis nustato, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Taip pat nuobaudos individualizavimo klausimas yra neatsiejamai susijęs su ATPK 20 straipsnyje nurodytais administracinių nuobaudų tikslais. Pagal ATPK 20 straipsnį, administracinė nuobauda – tai atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Institucija, nutarimu skirdama teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nuobaudą, šio savo sprendimo nemotyvavo, kas laikytina procesiniu pažeidimu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad tokio sprendimo pagrįstumą specialios teisės atėmimo nuobaudos parinkimo aspektu nagrinėdamas bylą patikrino ir motyvavo pirmosios instancijos teismas, tai nelaikytina esminiu procesiniu pažeidimu, pakankamu panaikinti ar pakeisti nutarimą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nuobauda skirta pagrįstai, nes S. J. yra anksčiau baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, ir nors administracinių nuobaudų galiojimo terminai yra išnykę, tačiau ši aplinkybė rodo, kad jam anksčiau paskirtos baudos ATPK 20 straipsnyje numatytų tikslų nepasiekė. Teisėjų kolegija tokius pirmosios instancijos teismo motyvus pripažįsta pagrįstais. Nustatyta, kad S. J. 2006 m. sausio 10 d. buvo paskirta bauda už ATPK 123 straipsnio 1 dalies pažeidimą. Taip pat jam ir anksčiau buvo paskirtos baudos už tokios pačios rūšies administracinius teisės pažeidimus. Taigi šie duomenys yra pakankami konstatuoti, kad S. J. sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, o už administracinius teisės pažeidimus jam paskirtos baudos nepasiekė ATPK 20 straipsnyje numatytų nuobaudų tikslų, nes jis ir toliau pažeidinėja Kelių eismo taisykles, tuo labiau, kad nagrinėjamu atveju padarė ypatingai šiurkštų pažeidimą. Dėl šių aplinkybių teisėjų kolegija atmeta apelianto teiginius, kad jam paskirta nuobauda yra per griežta jo atžvilgiu ir daranti neproporcingą poveikį. Padarytas pažeidimas yra vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis realų pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei, sveikatai, kas parodo asmens ypatingai neatsakingą požiūrį į eismo saugumą. Nors patikrinus apeliantą buvo nustatyta 1,49 promilių alkoholio koncentracija, kas leidžia konstatuoti lengvą neblaivumo (girtumo) laipsnį, tačiau pažymėtina, kad apeliantui nustatytas alkoholio kiekio koncentracijos rezultatas yra artimas vidutiniam neblaivumo laipsniui (t. y. 1,51 promilės), kas rodo šios veikos pavojingumą.

S. J. taip pat teigia, kad tiek skunde, tiek ir pirmosios instancijos teismo posėdyje jis prašė jo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti mažesnę nei numatyta įstatyme nuobaudą, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl šio prašymo nepasisakė. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš skundo teismui turinio bei posėdžio protokolo matyti, jog toks jo prašymas nebuvo aiškiai išreikštas, kadangi akcentuojamas prašymas skirti jam alternatyvią ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą nuobaudos rūšį, t.y. baudą, sankcijos ribose, o ne taikant ATPK 30¹ straipsnį skirti mažesnę nei įstatymo numatytą administracinę nuobaudą. Todėl šiuo aspektu teisėjų kolegija neįžvelgia pirmosios instancijos teismo padaryto procesinio pažeidimo. Kartu teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto pateiktus argumentus dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo galimybės jo atžvilgiu, daro išvadą, kad šios aplinkybės nėra pakankamos nurodytai nuostatai taikyti.

ATPK 30¹ straipsnis įtvirtina mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimo arba administracinės nuobaudos neskyrimo pagrindus ir tvarką. Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, gali būti švelninama tik nustačius tam tikras išskirtines aplinkybes, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę.

Byloje yra nustatyta S. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė - jis prisipažino padaręs pažeidimą ir dėl jo gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), tačiau ši aplinkybė jau įvertinta Institucijos nutarimu jam skiriant specialios teisės atėmimo nuobaudą minimaliam terminui, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo į šią aplinkybę atsižvelgti ir ATPK 30¹ straipsnio taikymo aspektu.

S. J. teigimu, jo nurodytos aplinkybės – tai, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga vykti į darbą bei padėti kaime gyvenančiai motinai – laikytinos išskirtinėmis ir pakankamomis taikyti švelnesnę nuobaudos rūšį. Tačiau teisėjų kolegija su tokiu vertinimu nesutinka. Asmuo, žinodamas, jog teisė vairuoti transporto priemones jam būtina, privalėjo būti ypatingai atidus ir nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti teisės vairuoti atėmimą bei numatyti ir įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes tiek sau, tiek savo šeimos nariams dar prieš darydamas pažeidimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs (ir tokios pozicijos nuosekliai laikosi), jog asmens darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime negali lemti švelnesnės administracinės nuobaudos taikymo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N14–2082/2006, N1–1524/2007, Nr. N3-34/2007, Nr. N1–413/2007). Galimos dėl teisės vairuoti netekimo kilsiančios pasekmės – materialinės padėties pablogėjimas, apsunkinta galimybė rūpintis artimaisiais ir pan. – taip pat nesudaro pagrindo taikyti aptariamas nuostatas, nes bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek jo šeimos nariams. Jokių kitokių aplinkybių, kurias būtų pagrindas laikyti išskirtinėmis ATPK 30¹ straipsnio taikymo prasme, S. J. nenurodė.

Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis iš esmės yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

S. J. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius