Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nuosprendžio, kuriuo D. Z. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu septyneriems metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas P. K. (P. K. ), tačiau nuosprendis dėl jo apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Z. nuteistas už tai, kad 2007 m. rugsėjo mėnesį, laikotarpiu nuo 14 d. 22.00 val. iki 15 d. 21.40 val., girtas, apleisto namo, esančio (duomenys neskelbiami), kambaryje, trečiame aukšte, konflikto su S. V. (S. V. ) metu, tyčia spyrė pastarajam ne mažiau 10 smūgių į įvairias kūno vietas, o S. V. nugriuvus, paėmęs už pažastų ištempė pastarąjį į laiptinę, kur vėl koja sudavė ne mažiau 3 smūgių į krūtinę, nugarą ir juosmenį, bei ne mažiau 5 smūgių į kojas. Po to, pakėlęs ant grindų gulintį S. V. ant rankų, įmetė pastarąjį į laiptinėje esančią šiukšlių šachtą, taip S. V. iš trečiojo aukšto numesdamas į pirmąjį ir tuo padarydamas nukentėjusiajam poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus veide, galvoje, kairiojo užausio srityje, kairės ausies kaušelio apatiniame trečdalyje, dešiniame žande, kairiame žande pereinančią į skruostą, nosies nugarėlėje, lūpose, krūtinėje, nugaroje, juosmenyje, kojose, dešiniųjų VII-X (viengubus), bei kairiųjų VIII-XI (viengubus) ir kairiojo X (dvigubą) lūžius, muštines žaizdas galvoje ir dešiniame sėdmenyje, pilvo sumušimą, pasireiškusį poodine kraujosruva pilvo kairėje pašonėje, blužnies plyšimą, dėl ko nuo vidinio kraujavimo, ūmaus kraujotakos nepakankamumo nukentėjusysis mirė, ir taip tyčia S. V. nužudė.

Teismo posėdyje apeliacine tvarka nuteistasis D. Z. ir jo gynėja prašo tenkinti nuteistojo D. Z. apeliacinį skundą, nuteistojo P. K. gynėjas prašo nuteistojo D. Z. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies (sušvelninti bausmę), prokurorė prašo nuteistojo D. Z. apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo D. Z. atstovė pagal įstatymą I. P. atsisako pasakyti savo nuomonę apie D. Z. apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. Z. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1-2 punktai).

Nuosprendyje padarytos teismo išvados dėl nusikaltimo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, D. Z. kaltumo, veikos kvalifikavimo pagrįstos įrodymais: nuteistųjų D. Z. ir P. K. , liudytojų A. V. , I. P. parodymais, įtariamojo A. S. (S.) parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir perskaitytais teisiamajame posėdyje, nustačius, kad jis miręs, įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, specialisto išvadomis Nr. 2511/07(01) ir Nr. 140 – (9833) – ISI – 9451. Remiantis šiais įrodymais padaryta vienareikšmė išvada, kad S. V. konflikto metu nužudė vienas D. Z. .

Apeliantas, skundu prašydamas sušvelninti bausmę, teigia, jog nužudymą padarė su P. K. , kuris porą kartų įspyrė S. V. ir padėjo įmesti S. V. į šiukšlių šachtą. Tačiau atlikus įrodymų tyrimą apeliacine tvarka teismo posėdyje: apklausus D. Z. , P. K. , teismo medicinos ekspertą J. Plentą, liudytoją A. J. , nuteistojo atstovę pagal įstatymą I. P. , lieka nepaneigta teismo išvada, kad S. V. mirė nuo D. Z. nusikalstamų veiksmų. Pažymėtina, kad D. Z. parodymai bylos proceso metu nuolat kito. 2007 m. rugsėjo 27 d. liudytojo apklausos protokole D. Z. parodė, kad tik stebėjo įvykį, S. V. keletą smūgių į galvą sudavė T. (S.), kai šis baigė, pradėjo mušti P. (K.): kumščiu smogė per galvą, spyrė į kairį petį, nugriuvusį nuo kėdės už kojų nutempė į kambario vidų, po to ištempė iš kambario, pasigirdo kritimo garsas, išėjęs iš kambario pamatė S. V. gulintį šiukšlių šachtos apačioje, P. (K.) stovintį šalia jo ir metaliniu vamzdžiu mušantį S. V. (t. 1, b. l. 124-126). Šiuos parodymus 2007 m. rugsėjo 27 d. patvirtino liudytojo parodymų patikrinimo metu (t. 1, b. l. 127-161). 2007 m. spalio 2 d. įtariamojo apklausos protokole D. Z. parodė, kad vienas P. K. numetė S. V. į šachtą ir šis nukrito į pirmą aukštą. Jis (D. Z. ) sudavęs S. V. tik tris smūgius: vieną smūgį per galvą, vieną smūgį koja per jo šoną ir vieną smūgį alkūne netyčia, kai pargriuvo tempdamas S. V. iš kambario (t. 2, b. l. 191-192). 2007 m. spalio 3 d. jį apklausiant ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, kad jis ranka sudavė S. V. vieną smūgį į kaklą, vieną į šoną virš klubo, po šonkauliais, po šio smūgio nukritus ant lovos, P. (K.) mušė ir kojomis, nutempė prie šiukšlių šachtos, įmetė į ją, o jis (D. Z. ) ištraukė S. V. iš šiukšlių šachtos ir paguldė šalia, P. (K.) vamzdžiu daužė per visas kūno vietas (t. 2, b. l. 194-196). 2007 m. spalio 2 d. parodymų patikrinimo vietoje metu D. Z. parodė, kad A. S. sudavė 2-3 kartus rankos delnu S. V. per galvą, P. K. sudavė vieną smūgį per galvą bei spyrė vieną kartą su koja į šoną. Jis (D. Z. ) sudavė vieną smūgį ranka S. V. į galvą ir iš karto po to sėdinčiam ant lovos S. V. spyrė į šoną, nuo jo smūgio S. V. nukrito nuo lovos. Prie gulinčio S. V. priėjo P. K. , kuris vieną kartą spyrė S. V. į kairį šoną, antrą smūgį į galvą ir trečią smūgį į kojas. Po to P. K. su triūba jam sudavė 3-4 smūgius į šonus ir kojas (t. 3, b. l. 2-4, 5-27). Iš 2007 m. spalio 11 d. akistatos su P. K. protokolo matyti, kad D. Z. parodė, jog S. V. 2-3 smūgius į galvą sudavė A. S. , P. K. sudavė 1-2 smūgius į galvą. Po to prisijungė ir pats D. Z. . Jis kumščiu sudavė S. V. vieną kartą į galvą, 1-2 kartus spyrė koja į kairį šoną, nuo šių smūgių S. V. nugriuvo ant lovos ir liko ten gulėti. Po to jis ištempė iš kambario S. V. ir dar paspardė: spyrė jam į šonus 2-3 kartus, į kojas 4-5 kartus. Po to nutempė prie šiukšlių šachtos, vienas pats ten įmetė S. V. . A. S. ir P. K. to nematė. Nulipęs laiptais, ištraukė iš šiukšlių šachtos S. V. . Jo daugiau nemušė, o tas metalinis vamzdis, apie kurį pasakojo apklausos metu, išgalvotas dalykas. Anksčiau melavo, nes norėjo tokiu būdu išsisukti. P. K. atėjo, kai jis buvo ištraukęs S. V. iš šiukšlių šachtos (t. 3, b. l. 28-30). Iš esmės tokius parodymus D. Z. pakartojo 2007 m. spalio 11 d. akistatos su A. S. metu (t. 3, b. l. 34-36). 2007 m. spalio 11 d. įtariamojo papildomos apklausos metu jis parodė, kad visų ankstesnių apklausų metu melavo, nes tokiu būdu norėjo išsisukti nuo bausmės. Šios apklausos metu papasakos visą tiesą, nes nutarė nuoširdžiai prisipažinti. Jis parodė, kad po A. S. 2-3 smūgių į galvą, S. V. sudavė vieną ar tai du smūgius į galvą P. K. . Prie jų prisijungė ir jis (D. Z. ): sudavė kumščiu vieną kartą į galvą, spyrė koja 1-2 kartus į kairį šoną. Nuo šių jo smūgių S. V. pargriuvo ir liko ten gulėti. Su P. K. jis nutempė S. V. nuo lovos. P. K. liko kambaryje, o jis ištempė S. V. iš kambario, užkliuvęs už užuolaidų, pats nugriuvo ir netyčia alkūne sudavė S. V. į kažkurį šoną. Atsikėlęs paspardė S. V. : spyrė jam į šonus 2-3 kartus, į kojas 4-5 kartus. Vėliau paėmęs už pažastų nutempė prie šiukšlių šachtos ir įmetė į ją. Daugiau jo nemušė, paliko ten gulėti. Jokiu vamzdžiu nei jis, nei kas kitas nemušė. Ankstesnių apklausų metu sakė išgalvotą dalyką (t. 3, b. l. 37-49). 2007 m. spalio 11 d. parodymų patikrinimo metu patvirtino šiuos savo parodymus (t. 3, b. l. 40-42). 2008 m. balandžio 7 d. įtariamojo apklausos protokole D. Z. parodyta, kad savo kaltę dėl nužudymo pilnai pripažįsta, labai gailisi, įtariamojo papildomos apklausos metu duotus parodymus pamena gerai, jų nei keisti, nei pildyti nepageidauja (t. 3, b. l. 45). Apygardos teismo teisiamajame posėdyje D. Z. parodė, kad jo parodymuose, duotuose ikiteisminio tyrimo metu kai kas netiksliai užrašyta, nes viską darė dviese su P. K. ir abu S. V. į šachtą įmetė (t. 3, b. l. 164).

Teismo posėdyje apeliacine tvarka D. Z. parodė, kad A. S. susipyko su S. V. . A. S. sudavė kelis smūgius lygtai į galvą sėdinčiam S. V. , o jis (D. Z. ) spyrė porą smūgių sėdinčiam S. V. į kairįjį šoną ties šonkauliais. Po to P. K. sudavė porą smūgių ranka sėdinčiam S. V. į kairės pusės galvos sritį už ausies, po kurių S. V. nukrito ant žemės. Tada jis (D. Z. ), paėmęs S. V. už pažastų, ištempė į koridorių, tempė apie kelis metrus. Tuo metu S. V. pametė savo vieną batą, kurį jis (D. Z.) paspyrė po lova. Jis (D. Z. ) koridoriuje S. V. porą kartų spyrė koja į dešinį šoną ir į kojų blauzdas. Po ko atėjo P. K. ir spyrė porą kartų gulinčiam S. V. į kairės pusės šoną. P. K. pasiūlius, jis S. V. paėmė už kojų, P. K. už pažastų, pakėlė prie šachtos ir paleido. S. V. nugarmėjo visu kūnu žemyn ant nugaros. Matė, kaip jis nukrito, šachtoje buvo tamsu, bet su P. K. jis (D. Z. ) laiptais nulipo žemyn, ištempė S. V. iš šachtos ir paliko jį gulėti. Tuo metu S. V. buvo dar gyvas, muistėsi ir dejavo, tačiau, kai jie grįžo į įvykio vietą, jis (S. V. ) nebedejavo ir jie suprato, kad negyvas, S. V. buvo visas mėlynas. Jie, nuėję pas A. S. , pasakė jam, jog S. V. negyvas. Tada A. S. nuėjo pas kaimynus kviesti policijos, o jis (D. Z. ) iš ten išėjo. Visa tai, ką jis parodė apeliacinės instancijos teisme, yra teisybė, kurią jis akcentavo savo apeliaciniame skunde. Anksčiau teisybės nesakė, nes buvo susipykęs su mama ir galvojo, kad neturi ko prarasti, o kai laiškais susitaikė su mama, ji jam patarė pareigūnams papasakoti tiesą.

Perskaičius jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis parodė, kad yra teisingi tik tie parodymai, kuriuose jis aiškino, kad viską padarė su P. K. , kiti parodymai, kuriuose parodė, jog viską darė vienas P. K. bei tie, kuriuose teigė, kad jis pats vienas viską padarė, yra neteisingi, sakęs netiesą, melavo, apkalbėjo save. Apygardos teisme nenorėjo kalbėti apie įvykį, dabar apie įvykį kalbąs, nes nori, kad būtų sušvelninta laisvės atėmimo bausmė. Tačiau D. Z. teiginiai, kad jis melavo duodamas parodymus, nes buvo susipykęs su motina, vertintini kritiškai. Kaip liudytoją apklausus jo motiną I. P. , ji parodė, kad bendravo su sūnumi, nebuvo susipykusi, be to ji pasakė, jog jis linkęs meluoti. Tyrėja I. R., apklausta kaip liudytoja, parodė, jog ji nepastebėjo, kad D. Z. per apklausą jaudintųsi dėl santykių su savo motina. Nuteistasis P. K. parodė, kad jis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme sakė tiesą, niekada nemelavo. D. Z. jį apkalba. Kada tarp S. V. ir A. S. įvyko konfliktas, S. V. atsistojo, todėl jis taip pat atsistojo ir spyrė S. V. koja ir pataikė į klubą. Po ko S. V. nukrito. Priėjęs prie jo, ranka sudavė jam į veido kairę pusę porą kartų. Jokių sužalojimų jam neliko, jų nesimatė. D. Z. S. V. ištempė į koridorių ir ten jį mušė, po to vienas išmetė į šiukšlių šachtą.

Išskyrus nuteistojo D. Z. nenuoseklius, reikšmingai prieštaringus ir nuolat kintančius parodymus, duotus dėl jo suinteresuotumo jam palankia bylos baigtimi, jokių objektyvių duomenų, kuriais būtų galima paneigti teismo išvadą, jog vienas D. Z. nužudė S. V. , byloje nėra, jų neatsirado ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Iš eksperto J. Plentos apklausos teismo posėdyje apeliacine tvarka matyti, kad ekspertas iš esmės patvirtino specialisto išvadą Nr. 2511/07(01) dėl S. V. mirties. Ekspertas parodė, kad mirtis įvyko nuo pilvo sumušimo, kurį rodo poodinė kraujosruva pilvo kairėje pašonėje ties šonkauliais, blužnies plyšimas. Į šią vietą įvyko trauminis poveikis, po kurio plyšo blužnis ir įvyko nukraujavimas. Pilvo sumušimas, blužnies sužalojimas yra būdingas smūgio sudavimui. Suduodant sėdinčiam nukentėjusiajam smūgį koja į krūtinės ląstos kairę pusę ties nugarine pažastine linija, kaip kad vizualiai parodė D. Z. teismo posėdyje apeliacine tvarka, galima padaryti tokį sužalojimą, nors kategoriškai ekspertas negali paneigti, kad ir krentant iš aukštumos, nukentėjusysis su ta vieta kažkur atsitrenkė ir galėjo būti padarytas toks sužalojimas. Įvertinus šiuos duomenis su teismo ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais matyti, kad tarp nuteistojo D. Z. padarytos nusikalstamos veikos (sudavė smūgius rankomis ir kojomis, įmetė į šiukšlių šachtą) ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Jo nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233, įsigal. 2007 m. liepos 21 d. redakcija), kuri numato laisvės atėmimą nuo septynerių iki penkiolikos metų. D. Z. nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis, todėl jam terminuotas laisvės atėmimas negali būti paskirtas ilgesniam kaip dešimties metų laikui. Kai skiriama terminuoto laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos šio kodekso straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje.

Taigi, šiuo atveju, kai BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytas konkretus terminuoto laisvės atėmimo bausmės minimumas, nepilnamečiui jis visuomet yra perpus mažesnis. Minėtos redakcijos BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytos paprasto nužudymo sankcijos ribos nepilnamečiui turėtų būti nuo trejų metų ir šešių mėnesių iki dešimties metų. Teismas nuosprendyje nurodė, kad skiriant D. Z. laisvės atėmimo bausmę, tikslinga skirti mažesnę laisvės atėmimo bausmę negu sankcijoje numatytos bausmės vidurkis nepilnamečiui. Šiuo atveju nepilnamečiui bausmės vidurkis šešeri metai ir aštuoni mėnesiai (13 metų ir 6 mėnesiai perpus). Todėl pagal teismo motyvus galėjo būti paskirta mažesnė negu šešerių metų ir aštuonių mėnesių trukmės laisvės atėmimo bausmė. Tačiau teismas paskyrė septynerių metų laisvės atėmimo bausmę, taigi, šioje dalyje nuosprendžio rezoliucinė dalis prieštarauja aprašomajai (t. 3, b. l. 183-184). Tam įtakos turėjo netinkamas bausmės vidurkio paskaičiavimas. Teismas neteisingai nurodė, kad bausmės vidurkis yra 12 metų. Dėl netinkamai pritaikytos įstatymo BK 91 straipsnio 3 dalies ir dėl to neteisingai paskirtos bausmės, nuosprendis keistinas ir sušvelnintina D. Z. bausmė. Kitoje dalyje nuosprendis nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1-2 punktais,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nuosprendį pakeisti.

Nuteistajam D. Z. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233, įsigal. 2007 m. liepos 21 d. redakcija) paskirti laisvės atėmimą šešeriems metams ir šešiems mėnesiams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.