Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis,

sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei,

dalyvaujant prokurorei Jolantai Činčikienei,

pareiškėjai I. B.

teismo posėdyje išnagrinėjęs I. B. skundą dėl 2010-08-18 Rokiškio rajono apylinkės teismo nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiama nutartimi Rokiškio rajono apylinkės teismas atmetė I. B. skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2010-04-30 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bei Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros laikinai einančio vyriausiojo prokuroro pareigas 2010-07-09 nutarimo, kuriuo buvo atmestas I. B. skundas dėl 2010-04-30 nutarimo. Apylinkės teismas konstatavo, kad prokurorų nutarimuose pagrįstai nurodyta, kad I. B., būdama teismo antstole, varžytinių metu, kartu su bankui įkeistu sodo nameliu ir dvejais kiemo įrenginiais, buvusiais kolektyviniame sode „(duomenys neskelbtini) Rokiškio rajone, R. T. neteisėtai pardavė ir neįkeistą R. B. priklausantį 1800 Lt vertės sodo sklypą, tokiu būdu dėl neatsargumo netinkamai atliko savo tarnybines pareigas, padarė nukentėjusiajai didelę žalą, jos veikoje yra požymių nusikaltimo, numatyto BK 229 str., tačiau ikiteisminis tyrimas pagrįstai nutrauktas BK 95 str. 1 d., pagrindu, suėjus senaties terminui.

I. B. skundžia 2010-08-18 Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartį, prašo ją bei ankstesnius prokurorų nutarimus panaikinti ir priimti naują sprendimą, nutraukti ikiteisminį tyrimą BPK 3 str. 1 d. 1 p. pagrindu, jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Liudytoja L. T. parodė, kad 2008 metais ji įregistravo žemės sklypą sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini) R. T. vardu, nes žemės sklype (duomenys neskelbtini) esantys pastatai 1995-07-03 jau buvo įregistruoti jo vardu. Ji rėmėsi nekilnojamo turto registro įstatymu, kuriame nurodyta, kad registruojant turtą turi būti pateiktas sandorį įrodantis juridinis dokumentas. Šiuo atveju dėl nuosavybės – žemės sklypo įregistravimo, R. T. pateikė turto pardavimo iš varžytynių aktą. Iš šių parodymų pareiškėja daro išvadą, kad R. B. sodo sklypo neteko ne dėl jos kaip antstolės veiksmų, o dėl to, kad sklypas 2008 metais buvo neteisėtai įregistruotas VĮ Registrų centre R. T. vardu. Tarp jos veiksmų ir atsiradusių pasekmių priežastinio ryšio nėra, todėl jos veiksmais žala niekam nepadaryta.

Mano, kad žemės sklypo įregistravimo aplinkybės nėra pakankamai ištirtos, nes ikiteisminio tyrimo metu nebuvo išreikalauti ir įvertinti jokie dokumentai ir sprendimai nei dėl 1995 m. atsisakymo įregistruoti žemės sklypą, nei dėl žemės sklypo įregistravimo 2008 m.. Neįvertinta, ar 2008 metų sprendimas įregistruoti žemės sklypą R. T. vardu yra teisėtas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad R. B. 1994-08-30 iš banko gauto kredito grąžinimui užtikrinti pasirašė turto įkeitimo sutartį, bankui įkeitė jai nuosavybės teise priklausantį sodo namelį, bei du kiemo įrenginius, esančius kolektyviniame sode (duomenys neskelbtini) Rokiškio raj.. (b.b. 55-57 l.) R. B. laiku kredito negrąžino ir 1995-03-16 Rokiškio rajono apylinkės teismo sprendimu buvo patenkintas Lietuvos taupomojo banko ieškinys iš R. B. priteisiant 5555.75 Lt. Vykdydama šį teismo sprendimą, teismo antstolių kontoros prie Rokiškio rajono apylinkės teismo anstolė I. B. 1995-06-16 vykusių varžytinių metu, pagal turto pardavimo iš varžytinių aktą R. T. pardavė kolektyvinį sodą (duomenys neskelbtini) su sodo nameliu ir visais jo priklausiniais, esantį (duomenys neskelbtini), Rokiškio raj. (b.b. 91 l). Turto pardavimo iš varžytinių akto pagrindu, R. T. 1995-07-03 įgytą turtą – sodo pastatą, įregistravo VĮ Respublikiniame inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biure, Utenos filiale (iki 1998 m. pastatus įregistruodavo inventorizacijos biurai, o žemės sklypus – žemėtvarkos skyriai).

Apklausos metu liudytojas R. T. parodė, kad po varžytinių jis kreipėsi ir į žemėtvarkos skyrių, norėdamas savo vardu įregistruoti ir žemės sklypą, esantį kolektyviniame sode (duomenys neskelbtini) . Žemėtvarkoje jam buvo paaiškinta, kad žemės sklypo įregistruoti negalima, nes jo pardavimas nepažymėtas turto pardavimo iš varžytinių akte. Dėl to jis kreipėsi į antstolę I. B., kuri paaiškino, jog bankui žemės sklypas nebuvo įkeistas ir dėl žemės sklypo įgijimo pasiūlė kreiptis į teismą arba į R. B.. 2008 m. jis su R. B. sutarė, kad pirks jos sodo žemės sklypą, tačiau šio sandorio nesudarė, o kreipėsi į Registrų centrą ir jam buvo įregistruota nuosavybės teisė į minimą sklypą. (b.l. 81-82 ).

Nukentėjusioji R. B. parodė, kad 2008 m. pavasarį su R. T. sutarė, kad pastarasis iš jos nupirks sodo žemės sklypą, sutarė kainą, tačiau atėjus sutarties sudarymo laikui R. T. pareiškė, kad sklypo iš jos nebepirks, o žemę įsigys kitaip.(b.l.23)

Iš bylos duomenų matyti, kad minimą žemės sklypą R. T. savo vardu įregistravo 2008-09-15 d. Kaip juridinis pagrindas šiam nekilnojamam turtui įregistruoti nurodytas 1995-06-16 turto pardavimo iš varžytinių aktas (b.l. 92).

Iš išdėstyto matyti, kad R. B. parado savo turtą- žemės sklypą, kuriame stovėjo jos bankui įkeisti sodo namelis su dviem kiemo įrenginiais dėl to, kad šis žemės sklypas buvo įregistruotas įkeistą turtą iš varžytinių įgijusio R. T. vardu, t.y. tokio veiksmo pasekoje R. B. turtas tapo A. T. turtu. Turto pardavimo iš varžytinių akte, kuris tapo pagrindu R. B. turtui įregistruoti A. T. vardu, nurodyta, jog R. T. parduotas kolektyvinis sodas su sodo nameliu ir visais priklausiniais. R. T. apklausoje nurodė, kad žinojo ir suprato, jog žemės sklypo, ant kurio stovi jo įsigytas sodo namelis su priklausiniais, kuris akte nenurodytas, jis varžytinėse nenusipirko. Tai patvirtina ir R. B. parodymai.

Turto pardavimo iš varžytinių akte antstolės I. B. pavartota sąvoka „kolektyvinis sodas“ nėra juridinė, ji neatspindi daikto individualių savybių- dydžio, tikslios buvimo vietos ir pan. Darant sprendimą apie svetimo turto įregistravimo priežastis A. T. vardu itin svarbu patikrinti A. T. nurodytą aplinkybę, kad iš karto po varžytinių pagal tą patį turto pardavimo iš varžytinių aktą jau buvo atsisakyta įregistruoti A. T. nuosavybę į sodo žemės sklypą ir nustatyti, dėl kokių priežasčių tai buvo padaryta, ar šias priežastis žinojo bei ar galėjo žinoti Registrų centro pareigūnai, nuosavybės teisę į žemę R. T. įregistruojant 2008 metais. Taip pat būtina nustatyti, kokios aplinkybės pasikeitė nuo pirmo A. T. kreipimosi su prašymu įregistruoti jam nuosavybės teisę į R. B. žemės sklypą iki to momento, kai toks prašymas buvo patenkintas. Tai būtina atlikti atsižvelgiant į tai, kad byloje esančiame Registrų centro informacinių paslaugų teikimo skyriaus vedėjos E. B. pasirašytame lydraštyje nurodyta, jog šiuo lydraščiu siunčiamas žemės sklypo (nurodomas jo numeris kolektyviniame sode, taip pat unikalus sklypo numeris) pardavimo iš varžytinių akto kopija-2 lapai (b.l.33), po jo byloje įsiūti du lydraščio autorės antspaudais patvirtinti lapai (b.l. 34,35), kurių antras visiškai neįskaitomas (nors taip pat patvirtintas antspaudu „kopija tikra“), nors taip pat byloje yra R. T. pateikto turto iš varžytinių akto kopija, o šis dokumentas yra iš vieno lapo (b.l. 91)

Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad pagal varžytinių metu galiojusio Civilinio kodekso nuostatas nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą turėjo būti įregistruota per tris mėnesius nuo sandorio sudarymo dienos, o šį terminą naikinantis naujos redakcijos civilinis kodeksas įsigaliojo jau po nurodyto termino pasibaigimo, būtina nustatyti, kuo remiantis R. T. teisę į R. B. žemės sklypą turto registrą tvarkantys pareigūnai įregistravo praėjus trylikai metų po sandorio ir kodėl jiems neiškilo senaties taikymo problema.

Būtina nustatyti ir kokiu būdu pas R. T. atsirado jo šios bylos tyrėjams pateikta sodo techninės apskaitos byla, kieno, kada ir kokiu pagrindu joje buvo padarytas įrašas, jog sodo narys yra R. T., kadangi R. B. yra nurodžiusi, jog turi visus žemės nuosavybę patvirtinančius dokumentus.

Vertinant byloje apklaustos liudytojos L. T. parodymus būtina atsižvelgti į LR Nekilnojamo turto registro įstatymo 10 str. 3 p. nuostatą, kad žemės sklypas negali būti registruojamas kaip priklausinys.

Tokiu būdu, ikiteisminis tyrimas byloje atliktas akivaizdžiai neišsamiai, liko netirtos esminę reikšmę teisingo sprendimo priėmimui turinčios aplinkybės, todėl nėra pagrindo skundžiamos teismo nutarties, o tuo pačiu ir prokurorų nutarimų laikyti teisėtais ir pagrįstais.

Tik atlikus papildomus tyrimo veiksmus bus galima daryti pagrįstą išvadą apie tai, kieno ir kokie veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su tuo, jog R. B. turtas buvo nepagrįstai įregistruotas R. T. vardu ir tapo jo nuosavybe ir ar tie veiksmai turi nusikalstamos veikos požymių.

Esant šioms aplinkybėms, teismo nutartis naikintina ir dėl skundo priimtinas naujas sprendimas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Rokiškio rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2010 m. rugpjūčio 18 d. nutartį panaikinti ir dėl skundo priimti naują sprendimą:

Panaikinti Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros prokuroro S. M. 2010 m. balandžio 30 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui bei Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros laikinai einančio vyriausiojo prokuroro pareigas R. Ž. 2010 m. liepos 9 d. nutarimą atsisakyti panaikinti 2010-04-30 nutarimą ir Rokiškio rajono apylinkės prokuratūrą įpareigoti tęsti ikiteisminį tyrimą baudžiamojo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) .

Ši nutartis neskundžiama.