Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios E. Č. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. nuosprendžio, kuriuo E. Č. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, E. Č. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimi, šią bausmę subendrinus iš dalies sudedant su Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme, E. Č. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

E. Č. nuteista už tai, kad ji 2015 m. liepos 3 d. laikotarpiu nuo 7 iki 18 val. (duomenys neskelbtini), raktu atsirakinusi durų spyną, įsibrovė į svetimą patalpą, D. R. priklausantį gyvenamąjį namą, ir iš kambaryje, spintelėje buvusios piniginės pagrobė svetimą turtą – D. R. priklausančius pinigus – 300 eurų.

Teismo posėdyje nuteistosios gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, apeliantę pripažino kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje. Nors skunde nuteistoji teigia, kad ji nuteista nesurinkus objektyvių duomenų, patvirtinančių jos kaltę, kad ji į nukentėjusiojo namą neįsibrovė, nes jis buvo atrakintas, kad nematė nukentėjusiojo piniginės, tačiau nuteistosios kaltę padarius jai inkriminuotą nusikaltimą patvirtina visuma byloje surinktų įrodymų: nukentėjusiojo D. R. parodymai, jog įvykio dieną pas jį buvo atėjusi E. Č. su vyru, kad miegamojo spintoje piniginėje laikytų pinigų jis pasigedo iš karto po to, kai įvykio dieną baigė vežti šieną, be to, po vagystės E. Č. (buvusi B.) jam prisipažino pavogusi pinigus (5, 16-17 b. l.), liudytojo M. Č. parodymai, jog jis į D. R. namą nebuvo įėję, kad po kelių dienų D. R. atidavė 300 Eur, kad pastarasis nebekaltintų jo žmonos E. Č. (21-22 b. l.), įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota spinta, kurioje nukentėjusysis laikė piniginę su pinigais (6, 8 b. l.), bei pačios nuteistosios E. Č. ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duoti parodymai, jog ji nuėjusi į namą atsirakino kambarį ir spintoje rado piniginę, iš jos paėmė apie 300 Eur ir išėjo iš kambario, pavogtus pinigus grąžino D. R. (29-30, 91-92 b. l.). Taip pat iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad E. Č. prisipažinus padarius jai inkriminuotą nusikaltimą, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir nuteistajai paskirta bausmė buvo sutrumpinta vienu trečdaliu pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, o to nebūtų galima padaryti, jei apeliantė nebūtų prisipažinusi kalta. Be to, apeliaciniame skunde nėra reikalavimo E. Č. išteisinti. Tai, kad nuteistoji teigia dėl girtumo neprisimenanti įvykio aplinkybių, nešalina jos atsakomybės dėl padaryto nusikaltimo, nes BK 19 straipsnio 1 dalyje numatyta nuostata reiškia, jog savanoriškas fiziologinis asmens apsvaigimas nuo alkoholio nusikaltimo padarymo metu nėra aplinkybė, pašalinanti asmens pakaltinamumą ir kaltę. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių ir atsižvelgiant į tai, kad nuteistoji abejones dėl savo kaltės išsakė tik apeliaciniame skunde, daroma išvada, kad nėra pagrindo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir apeliantę išteisinti.

Apeliantė prašo neskirti jai realios laisvės atėmimo bausmės.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę nuteistajai E. Č. pirmosios instancijos teismas šių įstatymo reikalavimų nepažeidė.

E. Č. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, veikdama tyčia, nusikalstama veika yra baigta. Iš bylos matyti, jog apylinkės teismas apeliantės atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad nusikalstamą veiką ji padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nuteistoji ištekėjusi, nedirba, registruota darbo biržoje. Taip pat iš bylos matyti, kad apeliantė yra bausta administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, anksčiau buvo teista keturis kartus, naują nusikalstamą veiką, už kurią yra nuteista skundžiamu nuosprendžiu, padarė per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį bei neišnykus teistumui. Anksčiau nuteistajai paskirtomis bausmėmis (laisvės apribojimu, areštu) bei bausmės vykdymo atidėjimu net du kartus BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes ji įvykdė naujas nusikalstamas veikas. Dėl to, įvertinus šias visas paminėtas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajai paskyrė BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą.

BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimas iki 6 metų (bausmės vidurkis 3 metai 1 mėnuo 15 dienų). Esant nustatytai vienai atsakomybę lengvinančiai ir vienai atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, atsižvelgus į kitas nustatytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, bei įvertinus tai, jog skundžiamu nuosprendžiu apeliantei už jos įvykdytą apysunkį nusikaltimą paskirta bausmė yra mažesnė nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, daroma išvada, kad E. Č. paskirta bausmė už jos padarytą nusikaltimą savo dydžiu nėra aiškiai per griežta. Be to, apylinkės teismas nuteistosios atžvilgiu pritaikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė tik 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Taip pat apylinkės teismas pagrįstai E. Č. paskirtą bei vienu trečdaliu sumažintą bausmę subendrino su ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, nes nusikalstamą veiką apeliantė padarė per bausmės vykdymo atidėjimą. Kadangi Kelmės rajono apylinkės teismo 2015-06-03 nuosprendžiu E. Č. buvo paskirta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra griežtesnė nei skundžiamu nuosprendžiu paskirtoji 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, todėl pagal BK 64 straipsnio 3 dalį prie griežtesnės bausmės apylinkės teismas teisingai iš dalies pridėjo nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį – tik 3 mėnesius iš nauju (t. y. skundžiamu) nuosprendžiu už apysunkį tyčinį nusikaltimą paskirtos 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Taigi, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas E. Č. bausmę už jos padarytą nusikalstamą veiką bei paskirdamas galutinę bausmę, BK 61, 64, 64¹ straipsnių nuostatų nepažeidė. Dėl to konstatuojama, kad nuteistajai paskirta bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per didelė, mažinti jos nėra pagrindo.

Taikyti BK 62 straipsnio nuostatas ir nuteistajai švelnesnę nei sankcijoje numatytą bausmę paskirti tuo pagrindu, kad ji viena globoja savo močiutę E. V. G. ir du savo neįgalius brolius, nėra pagrindo, nes nustatyta tik viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kai turi būti nustatytos bent dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, jog apeliantė vienintelė materialiai išlaiko neįgalius asmenis, kurių dėl jai paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, nes E. Č. pati niekur nedirba. Pastebėtina, kad nors apeliantės broliai yra neįgalūs, o jos močiutė yra senyvo amžiaus, tačiau tai įvertinti turėjo pirmiausia pati nuteistoji prieš padarydama naują nusikalstamą veiką.

BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nors E. Č. nuteista už apysunkį nusikaltimą, jai paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija 4 metų, ir dėl to yra formalus pagrindas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nuteistoji teista ne kartą, kad jai anksčiau paskirtos bausmės teigiamos įtakos nepadarė, nes ji padarė naujas nusikalstamas veikas, be to, jai du kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kolegija laiko, jog nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus apsiekti be realaus bausmės atlikimo. Dėl to atidėti apeliantei paskirtos bausmės vykdymą nėra pagrindo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį nuteistosios E. Č. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 puntu, kolegija,

nutarė:

atmesti nuteistosios E. Č. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. nuosprendžio.