Kauno apygardos teismo nutartis

2013-07-26 · Civilinė byla Nr. 2A-1191-510/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-07-26
Bylos Nr.
2A-1191-510/2013
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-09534-2012-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jolita Cirulienė (pirm.), Ramūnas Mitkus (pran.), Leonas Jachimavičius
Ieškovas
M. L.
Atsakovas
A. K., F. L., L. L., R. K.
Trečiasis asmuo
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
Civilinė byla Nr. 2A-1191-510/2013;Teisminio proceso Nr. 2-05-3-09534-2012-6;Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 30.12.2; 121.21.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Cirulienės (kolegijos pirmininkė), Leono Jachimavičiaus ir Ramūno Mitkaus (kolegijos pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. L. ir atsakovo A. K. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. L. ieškinį atsakovams F. L., L. L., A. K., R. K., tretieji asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, dėl pažeistų teisių gynimo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė M. L. patikslintame ieškinyje nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso gyvenamas namas, esantis (duomenys neskelbtini). Iki ieškovei buvo atkurtos nuosavybės teisės į jame esančius butus, namas priklausė Kauno miesto savivaldybei. Iki žemės nacionalizavimo 1940 metais namas ir žemės sklypas priklausė ieškovės tėvui S. L.. Dėl nuosavybės teisių į tėvo turėtą žemę atkūrimo ir plano paruošimo ieškovė kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Kauno skyrių. Ieškovei buvo atsisakyta paruošti žemės sklypo planą ir atkurti nuosavybės teises į žemę dėl sklype esančių savavališkai pastatytų statinių. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros Kauno skyrius 2011-11-22 surašė savavališkos statybos aktą ir įpareigojo savavališkos statybos padarinius pašalinti iki 2012-08-22. Atsakovai F. L. ir L. L. žemės sklype yra savavališkai pasistatę metalinį garažą, žemės sklypo statinių išdėstymo plane pažymėtą indeksu 14I1g, ir juo naudojasi. Atsakovė R. K. gyvenamojo namo kieme laiko automobilį. Atsakovai R. K. ir A. K. naudojasi garažu 12Ilp, kuriame sudėti jiems priklausantys daiktai. Garažą 12Ilp ir metalinį garažą 14Ilg Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius reikalauja nugriauti. Atsakovai, naudodamiesi savavališkai pastatytais statiniais, jų neatlaisvindami, trukdo paruošti žemės sklypo planą, kuris būtinas atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą. Ieškovė prašė įpareigoti atsakovus F. L. ir L. L. nugriauti metalinį garažą, esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypo statinių plane pažymėtą indeksu 14Ilg, ir jį pašalinti iš žemės sklypo, įpareigoti atsakovus A. K. ir R. K. atlaisvinti garažą 12I1 p, pašalinant iš jo visus daiktus bei pašalinti iš žemės sklypo automobilį „Ford Escort“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o atsakovams neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, leisti ieškovei įvykdyti sprendimą atsakovų sąskaita.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2013-02-19 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas priteisė iš ieškovės atsakovui L. L. 450 Lt, atsakovui A. K. priteisė 400 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti, valstybei priteisė 38,90 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas sprendime nurodė, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), ant kurio stovi savavališkai pastatyti statiniai ir automobilis, priklauso valstybei, nėra suformuotas, nėra parengtas tos teritorijos planavimo dokumentas. Valstybei šiuose santykiuose atstovauja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kurios veiklos tikslai yra užtikrinti teritorijų planavimo ir statybos vykdymo teisėtumą. Nustačius, kad ieškinyje nurodyta statyba yra savavališka, ji gindama valstybės interesus turi teisę bei pareigą kreiptis į teismą. Šią teisę valstybės įgaliota institucija ir realizavo, 2012-11-05 kreipdamasi į teismą su ieškiniu atsakovei M. L., reikalaudama nugriauti garažą 12I1p. Nors dėl laikino statinio – metalinio garažo 14I1g, nugriovimo iki šiol į teismą valstybės įgaliota institucija nesikreipė, tačiau byloje jokių duomenų, kad ieškovė dėl šio statinio nugriovimo (pašalinimo) yra įgaliota ginti viešąjį interesą, nėra. Ieškovė į teismą galėtų kreiptis tik dėl nuosavybės teisių atkūrimą vykdančių institucijų veiksmų (neveikimo), o ne dėl ant valstybinės žemės esančių pastatų nugriovimo (pašalinimo). Be to, iki šiol nėra aišku, kokio dydžio žemės sklypas ieškovei bus suformuotas. Tik valstybė gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jos nuosavybės teisių į turtą pažeidimus. Ieškovė pagal pareikštą ieškinio dalyką neturi reikalavimo teisės, todėl kiti šalių argumentai teisiškai nereikšmingi.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Ieškovė M. L. apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2013-02-19 sprendimą panaikinti ir ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais. Teismas netrinkamai taikė CK 1.138 straipsnį ir Statybos įstatymo 28 straipsnį. Savavališkai pastatyti statiniai – metalinis garažas 14I1g ir 12I1p yra žemės sklype, priskirtame eksploatuoti ieškovės gyvenamajam namui. Jau 22 metai ieškovei neatkuriamos nuosavybės teisės į naudojamą namų valdos žemės sklypą, todėl ieškovė buvo priversta iš AB „Stumbras“ perimti savavališkai pastatytų statinių statytojo teises ir pareigas. Nurodytas susitarimas nepanaikintas ir atitinka Statybos įstatymo 28 straipsnio reikalavimus. CK 4.103 straipsnis nustato, kad jei statinys pastatytas savavališkai, tai tokiu statiniu naudotis draudžiama, ir asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, turi teisę kreiptis į teismą. Teismas, spręsdamas ginčą, priėmė sprendimą, prieštaraujantį Statybos įstatymo 28 straipsnio esmei. Pagal nurodytą teisės normą, neteisėto pastato statytojas ar žemės sklypo naudotojas turi pareigą savavališką statinį nugriauti ar kitaip šalinti savavališkos statybos padarinius. Ieškovė turi teisę reikalauti, kad būtų atlaisvintas jos naudojamas žemės sklypas.

Atsakovas A. K. apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą pakeisti, priteisiant iš ieškovės visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai nepriteisė iš ieškovės atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidų pagal pateiktas sąskaitas. Išlaidos realiai buvo turėtos, jų detalizavimas matomas sąskaitose. Jų apmokėjimo dokumentų teismas paskutinio teismo posėdžio pradžioje bei prieš pradedant baigiamąsias kalbas neprijungė, o CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, jog šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Net ir nesant įrodymų apie pateiktų sąskaitų apmokėjimą, išlaidos turi būti priteisiamos visiškai, nes išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai buvo pateikti.

Atsiliepimas

Ieškovė M. L. atsiliepimu į atsakovo A. K. apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad remiantis CPK 251 straipsniu, teismas ištyręs visus įrodymus turi paklausti, ar dalyvaujantys byloje asmenys nori papildyti bylos medžiagą. Bylą nagrinėjęs teisėjas proceso dalyvių paklausė, ar jie neturi prašymų papildyti bylos medžiagą, tačiau A. K. atstovas prašymų šioje bylos nagrinėjimo stadijoje pateikti įrodymus apie turėtas bylinėjimosi išlaidas nepareiškė. Pats atsakovo atstovas pripažįsta, kad įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas iki bylos išnagrinėjimo pabaigos nepateikė. Prie apeliacinio skundo pridėti kvitai nepatvirtina, kad šios išlaidos buvo turėtos būtent šioje byloje. Pačiame apeliaciniame skunde net nenurodyta, kiek šioje byloje turėta atstovavimo išlaidų.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą nurodė, kad apeliacinio skundo reikalavimų pagrįstumą palieka vertinti teismo nuožiūra. Atsiliepime teigiama, kad statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), stovi valstybinėje žemėje, kuris nėra suformuotas kaip daiktas, neturi savo aiškių ribų, nėra identifikuotas, todėl negali būti civilinių santykių objektu. Apeliantė neturi žemės sklypo nuosavybės teise, jai tik būtų atkurtos nuosavybės teisės atlikus žemės sklypo matavimus. Vertinant tai, kad atsakinga institucija įstatymų suteiktose ribose yra aktyvi, apeliantė turi teisę kreiptis į reikalavimą surašiusią instituciją dėl jos interesų užtikrinimo. Tik Nacionalinė žemės tarnyba ir Teritorijų planavimo inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi įstatymo suteiktą teisę reikalauti pašalinti savavališką statinį, statinių išsidėstymo plane žymimą indeksu 14Ip.

Atsakovai F. L. ir L. L. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą nurodė, kad prašo palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2013-02-19 sprendimą. Atsiliepime teigiama, kad metalinį garažą F. L. pasistatė 24 kv. m žemės sklype, suteiktame Kauno miesto vykdomojo komiteto 1981-04-08 sprendimu Nr. 149. Ieškovė neįrodė, kad metalinis garažas trukdo naudotis jos turtu sklype ir ji negalinti formuoti žemės sklypo dėl atsakovų garažo.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime teigiama, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog į teismą dėl savavališkai pastatyto ar statomo statinio nugriovimo ar išardymo taip pat gali kreiptis asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai dėl savavališkos statybos yra pažeidžiami. Įstatymai numato ieškovei teisę kreiptis į teismą dėl savavališkai pastatytų statinių nugriovimo bei asmenų iš savavališkai pastatytų statinių iškeldinimo.

Atsakovas A. K. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime teigiama, kad netapusi nei statytoja, nei sklypo, kurio nėra, savininkė, ieškovė negali reikšti tokio ieškinio. Teismas teisingai išaiškino, kad analogišką ieškinį dėl iškeldinimo galėtų pareikšti nebent Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija ir nesuformuotos valstybinės žemės savininko patikėtinė Nacionalinė žemės tarnyba.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo

Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno miesto valdybos 1998-10-06 sprendimu Nr. 940 (1 t., b. l. 163 ) ieškovei M. L. buvo atkurtos natūra nuosavybės teises į tėvo S. L. turėtą gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), išskyrus 9 butą. Šiuo metu ieškovei nuosavybės teise priklauso visi minėtame gyvenamajame name esantys butai, tarp jų ir 9 butas (1 t., b. l. 15). Ieškovė taip pat siekia atkurti nuosavybės teises ir į S. L. iki 1940 m. Šiaulių g. 37 (dabar Šiaulių g. 41) turėtą 0,0840 ha žemės sklypą (1 t., b. l. 6). Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2010-11-03 raštu (1 t., b. l. 8) pranešė ieškovei, kad žemėje, į kurią ieškovė siekia atkurti nuosavybės teises, yra teisiškai neįregistruotų ar savavališkai pastatytų ūkio pastatų, todėl negali būti atlikti ieškovės naudojamo žemės sklypo kadastriniai matavimai ir parengti planai. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus specialistė 2011-11-22 savavališkos statybos akte (2 t., b. l. 3–4) konstatavo, kad adresu Šiaulių g. 41 stovi savavališkai pastatytas garažas 12I1p. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėja 2011-11-22 reikalavimu (2 t., b. l. 5–6) pareikalavo, kad ieškovė ne vėliau kaip iki 2012-05-22 savo lėšomis nugriautų savavališkai pastatytą garažą 12I1p ir sutvarkytų statybvietę. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, nustačiusi, jog atsakovė M. L. nenugriovė garažo 12Ilp, kreipėsi į teismą su ieškiniu (1 t., b. l. 142–143). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad šiuo metu Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinį dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo bei pagal trečiojo asmens A. K. savarankišką reikalavimą panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos M. L. surašytus 2011-11-22 savavališkos statybos aktą bei 2011-11-22 reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Be to, atsakovui F. L. 2011-01-26 buvo surašytas reikalavimas iki 2011-03-08 pateikti garažo 14I1g statybą pateisinančius dokumentus, o 2011-02-29 raštu (1 t., b. l. 32) jis buvo informuotas, kad nepateikus šių dokumentų, privalės garažą iki 2011-04-29 nugriauti. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija ieškinio teismui dėl garažo 14I1g nugriovimo nėra pareiškusi.

Šioje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl ieškovės teisės reikalauti atlaisvinti ir nugriauti garažus, esančius valstybinėje žemėje.

CPK 5 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. CK 4.103 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą (CK 4.103 straipsnio dalis).

Kaip minėta, ieškovė yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), visų butų savininkė, tačiau aplink namą ir apskritai šiuo adresu joks žemės sklypas kaip daiktas nėra suformuotas. Šis namas yra valstybinėje žemėje. Dėl šios aplinkybės ginčo nėra. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą pagrįstai nurodė, kad apeliantė neturi žemės sklypo nuosavybės teise, jai tik ateityje gali būti atkurtos nuosavybės teisės atlikus žemės sklypo matavimus. Ieškovė šiuo metu jokių teisių į žemę neturi, be to, šiuo metu nėra aišku, kokios bus formuojamo žemės sklypo ribos ir ar į jį pateks statiniai 14I1g ir 12I1p. Apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad nustačius, jog valstybinėje žemėje esančių šių statinių statyba savavališka, ginti valstybės interesus turi teisę bei pareigą ne ieškovė, bet tam įgalioja valstybės institucija. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad ieškovė į teismą galėtų kreiptis tik dėl nuosavybės teisių atkūrimą vykdančių institucijų veiksmų (neveikimo), o ne dėl ant valstybinės žemės esančių pastatų nugriovimo (pašalinimo). Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė pagal pareikštą ieškinio dalyką neturi reikalavimo teisės ir pagrįstai ieškinį atmetė.

Dėl atsakovo A. K. apeliacinio skundo

Atsakovas A. K. apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą pakeisti, priteisiant iš ieškovės jo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai nepriteisė iš ieškovės jo naudai turėtų bylinėjimosi išlaidų pagal pateiktas sąskaitas už teisines paslaugas.

Kauno apylinkės teismas skundžiamu sprendimu priteisė iš ieškovės atsakovui A. K. 400 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas A. K. apylinkės teismui pateikė tris sąskaitas už teisinę pagalbą, iš viso už 1000 Lt (2 t., b. l. 11–13), tačiau apie faktinį apmokėjimą pateikė tik vieną 400 Lt kvitą (dėl vienos sąskaitos) (2 t., b. l. 15). Atsakovui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikus įrodymų, patvirtinančių advokato kitų išrašytų sąskaitų už teisinę pagalbą apmokėjimą, šios išlaidos negalėjo būti priteistos. Būtent tokia yra ir teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2010; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-56/2011). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos būtų pateikęs kitus faktinį sąskaitų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus ir teismas būtų juos atsisakęs priimti. Apeliantas apeliaciniame skunde prašo prijungti naujus sąskaitų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija sprendžia, kad iki bylos pirmosios instancijos teisme išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikti faktinį sąskaitų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai apeliacinės instancijos teisme pagal CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatas negali būti priimami.

Remiantis išdėstytais motyvais, ieškovės ir atsakovo A. K. apeliaciniai skundai atmetami, o Kauno apylinkės teismo 2013-02-19 sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kadangi abu apeliaciniai skundai atmetami, apeliaciniame procese ieškovės ir atsakovo A. K. turėtos bylinėjimosi išlaidos nei iš vieno apelianto kitam nepriteistinos (CPK 93, 98 straipsniai).

Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, iš ieškovės atsakovo L. L. naudai priteistinos 200 Lt išlaidos už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą surašymą (2 t., b. l. 88) (CPK 98 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–326 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinius skundus atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės M. L. atsakovui L. L. 200 Lt (dviejų šimtų litų) teisinės pagalbos išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.

Teisėjai Jolita CirulienėRamūnas MitkusLeonas Jachimavičius