- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-06-08
- Bylos Nr.
- 1-1566-1049/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15094-2020-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audrius Meilutis
- Kaltinamasis
- V. P.
- Nukentėjusysis
- B. P.
- Advokatai
- Angelė Fominienė
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.8Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių (BK 61 str.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.4.4.2.3Nesunkus savo artimojo giminaičio ar šeimos nario sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 2 d. 3 p.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91-94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.16.1.5Įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu (BPK 132-1 str.)
- 2.1.16.1.9Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
- 2.1.16.1.13Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas: 1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2016 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant V. P. būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ir baudžiamojo poveikio priemonė – per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; 2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė bausmė 6 (šeši) mėnesiai viešųjų darbų, įsipareigojant neatlygintinai išdirbti 180 (šimtą aštuoniasdešimt) valandų visuomenės labui, dirbant po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant jos dalyvavimo terminą – 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, bei 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nusikalstamų veikų aplinkybės
V. P. 2020 m. balandžio 18 d. apie 16.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namo esančio (duomenys neskelbtini) kieme, konflikto metu, tyčia vieną kartą spyrė į kairę šlaunį bei du kartus kumščiu sudavė į įvairias kūno vietas savo šeimos narei – motinai B. P., taip sukeldamas nukentėjusiajai B. P. fizinį skausmą, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje;
be to jis 2020 m. balandžio 18 d. apie 16.50 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia ne mažiau kaip du kartus metaliniu strypu sudavė savo šeimos nariui – tėvui L. P. į kairę ranką ir į kairį kelį, padarydamas muštines žaizdas kairės plaštakos V piršto srityje ir kairio kelio srityje, atvirą kairės plaštakos V piršto II pirštakaulio lūžimą, kairio kelio girnelės lūžimą, taip sukeldamas nukentėjusiajam L. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
Kaltinamasis V. P. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2020 m. balandžio 18 d., jam būnant apsvaigus nuo alkoholio, namo, adresu (duomenys neskelbtini), kieme tarp jo ir tėvo L. P. kilo žodinis konfliktas, kurio metu tėvas, taip pat būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, parvertęs ant žemės ir užgulęs kaltinamąjį, kumščiu sudavė V. P.. Dėl to kaltinamasis V. P., pasiėmęs lauke rastą apie 30 centimetrų metalinį strypą, tėvui jau būnant namuose, sudavė į įvairias kūno vietas, tačiau dėl apsvaigimo nuo alkoholio tiksliai įvykio aplinkybių neatsiminė, pripažino, jog galėjo suduoti į kairę ranką, kairį petį, kairio kelio sritį ir kelio girnelę, plaštaką bei pirštą. Paaiškino, kad neturėjo stipriai suduoti, o tėvas nesiskundė ir neprašė liautis. Įvykio vietoje rastas kraujas buvo iš paties kaltinamojo nosies. Konfliktą matė jo motina, kuri bandė juos išskirti, dėl to kaltinamasis V. P. galėjo du kartus kumščiu suduoti ir pastarajai į įvairias kūno vietas. Po įvykio strypą numetė lauke ir nuėjo į savo namus, kur atvyko policijos pareigūnai, kuriuos iškvietė motina, jį sulaikė ir nustatė 1,93 promilių girtumą, įvykio dieną buvo išgėręs šešis 7,5 stiprumo alaus butelius. Paaiškino, kad dėl smurtavimo prieš tėvą buvo teistas du kartus, tačiau toliau gyvena kartu, kadangi neturi kur išsikraustyti. Yra įgijęs šaltkalvio-suvirintojo specialybę, todėl atlikęs bausmę planuoja dirbti.
Išvada dėl V. P. kaltės grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.
Nukentėjusioji B. P., ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad ji, kartu su sūnumi V. P. ir sutuoktiniu L. P., gyvena pastarajam nuosavybės teise priklausančiame name (duomenys neskelbtini). Dieną prieš 2020 m. balandžio 18 d. V. P. vartojo alkoholinius gėrimus, o įvykio dieną juos vartojo nuo ryto ir konfliktavo, kadangi išgėręs tampa agresyvus. Apie 12.00 val. sūnus pasikvietė R. T., su kuriuo namuose kartu vartojo alkoholinius gėrimus ir pradėjo konfliktuoti su L. P.. Dėl to liudytoja pasakė L. P. eiti į lauką, kur jis kieme atsisėdo ant pamato, tačiau netrukus į kiemą išėjęs V. P. koneveikė L. P. necenzūriniais žodžiais ir abejomis rankomis stipriai pastūmė sėdintį tėvą į krūtinę, dėl ko jis nukrito ant nugaros. Liudytojai einant prie sutuoktinio, kaltinamasis spyrė pastarajai į kairės pusės šlaunį ir kumščiu smogė į kairį petį bei į kairę ausį, dėl ko liudytoja patyrė skausmą, o po smūgio į ausį ji parkrito kieme ant pievos. Nežinojo, kad kaltinamasis ketina dar kažką padaryti, bet bijodama susikabino su sutuoktiniu už rankų ir nuėjo į bendras namo patalpas, namo duris užrakinusi skląsčiu iš vidaus. Netrukus prie durų priėjęs V. P. ir vartodamas necenzūrinius žodžius, stumdydamas bandė atidaryti duris ir žirklėmis patraukęs skląstį jas atidarė. Paaiškino, kad į kambarį V. P. įbėgo turėdamas metalinį strypą, kuriuo iš jėgos užsimojęs trenkė tėvui L. P. į kojas ir mėgino suduoti į galvą, bet L. abiem rankomis prisidengė veidą, todėl smūgiai teko rankoms. V. P. be gailesčio sudavė apie 10 smūgių, tačiau liudytoja tiksliai nurodyti negali, nes įvykio metu buvo šoke ir manė, kad jis tikrai užmuš L. P., kuris tuo metu, būdamas ant lovos, kažką šaukė. Tuomet prie sūnaus prišoko R. ir iš nugaros rankomis sugriebęs už drabužių traukė šį nuo tėvo, o ji užgulė L. savo kūnu, kad sūnus pastarojo neužmuštų. Tačiau V. P. nustūmė R. T. ir išbėgo į lauką pasiėmęs minėtą strypą, po ko liudytoja iškvietė pagalbą, kadangi L. buvo šoke, išbalęs, prašė ją kviesti. Po įvykio matė sutuoktinio sužalojimus, t. y. prakirtimus, kraują, dėl ko jam bus reikalinga operacija. Nurodė, jog kaltinamasis po įvykio niekur nebėgo, o atvykę pareigūnai netrukus jį sulaikė, tačiau tuo metu V. P. jai pasakė „žinok, kad aš pareisiu“. Dėl šio įvykio ji patyrė didelį stresą ir išgąstį, šiuo metu bijo sūnaus, mano, kad šis gali keršyti ir smurtauti prieš ją, todėl bijodama būti namuose eina pas kaimynus ir prašo būti apsaugota nuo sūnaus. Liudytoja pas teismo medikus dėl sužalojimų nesikreipė, tačiau po įvykio gėrė vaistus nuo skausmo ir raminamuosius, kadangi neužmiega, dreba širdis. Žirklių, kuriomis sūnus atidarė duris nematė, jos kažkur dingo (1 t., b. l. 68–72).
Nukentėjusysis L. P., ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad jo sūnus, kaltinamasis V. P., nedirba, nuolat vartoja alkoholinius gėrimus, po ko būna agresyvus, o už smurtą prieš jį buvo nuteistas. 2020 m. balandžio 18 d. V. P. alkoholį vartojo nuo 7.00 valandos ryto ir buvo labai agresyvus, kabinėjosi prie nukentėjusiojo, grasindamas jam fiziniu smurtu, sakydamas ,,duosiu aš tau, užmušiu, morgą pasieksi, kiek aš už tave gausiu, 4 mėnesius kokius“. Vėliau kaltinamasis alkoholį vartojo kartu su draugu R., tačiau nukentėjusysis alkoholio nevartojo. Negalėdamas būti namuose dėl sūnaus priekabių išėjo į kiemą, tačiau iš paskos atbėgęs sūnus apstumdė nukentėjusįjį ir jo žmoną B., tačiau ar sudavė pastarajai daugiau smūgių, nukentėjusysis nežino. Iškart po to L. P. su žmona nuėjo į namo vidų ir užsirakino duris, o kaltinamasis pabėgo. Namo viduje, bendroje patalpoje L. P. sėdėjo ant sofos, kojos buvo nuleistos ant žemės, žmona buvo kažkur už jo, o V. draugas R. sėdėjo tame pačiame kambarėlyje ant pečiaus. Paaiškino neatsimenantis tiksliai, tačiau kaltinamasis į vidų atėjo labai greitai ir, rankose turėdamas trijų ketvirčių metalinį, pilnavidurį strypą, puolė nukentėjusįjį ir užsimojęs trenkė jam tuo metaliniu vamzdžiu. Dėl patirto streso tiksliai nurodyti negali, bet mano, kad trenkė ne mažiau kaip tris kartus. Kaltinamasis iš pradžių trenkė į kairės kojos kelį, tada bandė suduoti į galvą, bet jis užsidengė ją rankomis, todėl V. P. suduodamas sulaužė jam kairės rankos mažąjį pirštelį, nubrozdino abiejų rankų krumplius, sulaužė kairės kojos girnelę, kurią jam operuos. Nukentėjusysis apklausos metu gulėjo Kauno klinikinėje ligoninėje, Raudonajame kryžiuje Ortopedijos ir traumatologijos II skyriuje jam yra numatyta kelio operacija ir nurodė dėl patirtų sužalojimų tebejaučiantis skausmą (1 t., b. l. 83–84).
Liudytojas R. T., ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2020 m. balandžio 18 d., susitaręs su V. P. išgerti alaus, nuėjo pas jį į namus, (duomenys neskelbtini), kur tuo metu buvo jo tėvai. Apie 16.40 val. V. P. kažkodėl išėjo į lauką, kur tuo metu buvo jo tėvai, tačiau liudytojas negirdėjo kas vyko lauke. Netrukus į vidų parėjo kaltinamojo išsigandę kaltinamojo tėvai, kurie užrakino duris, užstūmę jas slankiojančiu metalu ir kalbėjo, kad reikia kviesti policiją. V. P. bandė atidaryti duris, daužė jas ir mėgino išlupti, rėkdamas „aš jus užmušiu“, iš ko liudytojas suprato, kad jis grasina savo tėvams. Tik atidaręs duris kaltinamasis įbėgo į vidų ir turėdamas rankoje metalinį strypą puolė savo tėvą, kuris tuo metu sėdėjo ant lovos, nuleidęs kojas, ir smogė į įvairias kūno vietas. Bandė suduoti į galvą, tačiau L. P. spėjo ją užsidengti, todėl pataikė į rankas. Liudytojas nurodė, kad kaltinamasis smūgiavo iš visų jėgų ir vartodamas necenzūrinius žodžius šaukė, kad užmuš. Įvykio metu liudytojas ir B. P. rėkė, kad V. baigtų. Liudytojas bandė kaltinamąjį patraukti, tačiau pastarasis jį pastūmęs pabėgo. Liudytojui nukritus šalia pečiaus, B. P. iškvietė policiją. Matė, kad L. bėga kraujas per kojas, tačiau konkrečių sužalojimų nematė. Atvykę policijos pareigūnai sulaikė kaltinamąjį, o L. atvykę medikai subintavo koją bei ranką ir išsivežė (1 t., b. l. 89–92).
Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus (toliau – KP NVRS) 2020 m. balandžio 18 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad B. P. nurodė, jog 2020 m. balandžio 18 d., apie 16.54 val., į namus grįžo jos sūnus V. P., kartu su draugu R. T., ir būdamas neblaivus bei agresyvus, koneveikdamas necenzūriniais žodžiais, pradėjo grasinti savo tėvui L. P., kad „tavęs gyvo nebus, padėsiu į kapines“. B. P. prašė sūnaus liautis, o jai su vyru išėjus į kiemą, V. P. tyčia spyrė B. P. iš kojos į kairės pusės šlaunį, kumščiu vieną kartą sudavė į kairį petį bei vieną kartą sudavė kumščiu į kairę ausį, ko pasėkoje ji pajuto fizinį skausmą, tačiau sužalojimų nepatyrė. Po to B. P. su vyru nuėjo į namo vidų ir užsikabino duris iš vidaus, tačiau V. P. pasiėmęs lauke ant palangės buvusias žirkles, atkabino duris ir pateko į namo vidų. V. P., laikydamas rankose metalinį strypą ir pribėgęs prie ant sofos sėdinčio L. P., aktyviais veiksmais, tyčia, metaliniu strypu sudavė nemažiau dešimt kartų jos vyrui į įvairias kūno vietas, taip šiam padarydamas sužalojimus, sukeldamas fizinį skausmą. Ji su R. T., bandė gint jos vyrą, tačiau V. P. ją ir R. T. nustūmė nuo savęs ir pabėgo, o B. P. nedelsiant iškvietė pagalbą. Atvykusi greitoji pagalba išsivežė jos vyrą, kadangi šiam kraujavo rankos ir kojos, o V. P. buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Paaiškino, kad V. P. dažnai vartoja alkoholį, po ko būna agresyvus, elgiasi neadekvačiai ir praeityje yra smurtavęs ir prieš ją ir jos vyrą (1 t., b. l. 12–15).
Iš policijoje registruojamų įvykių registro 2020 m. balandžio 18 d. išrašo matyti, kad 2020 m. balandžio 18 d., 16.43 val. apie įvykį pranešė B. P., nurodydama, kad namuose (duomenys neskelbtini), jos labai agresyvus sūnus ją, parvirtusią ant žemės, spardė o tėvui daužė į galvą, po ko jie užsirakino duris, tačiau sūnus bando įeiti (1 t., b. l. 57).
Iš Kauno AVPK KP NVRS 2020 m. balandžio 18 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad apžiūrėta, aprašyta ir užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), kur namo koridoriuje rastas lenktas, rudos spalvos metalo strypas. Ant kambaryje esančios sofos-lovos buvusios žalios fiksuotos raudonos spalvos, galimai kraujo dėmės. Minėti daiktai apžiūros metu paimti ir supakuoti į paketus (1 t., b. l. 12–15).
Iš Kauno AVPK Kauno rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2020 m. balandžio 30 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta paketas su jame buvusia žalios spalvos antklode, paimta 2020 m. balandžio 18 d. įvykio vietos apžiūros metu, ant kurios vienos pusės matyti keturios, išsitempusios 10 cm ir 6 cm, bei 5 cm ir 4 cm ilgio, viena nuo kitos nenutolusios, išdžiūvusios, tamsiai rudos spalvos, galimai kraujo dėmės (1 t., b. l. 33–40).
Iš Kauno AVPK Patrulių rinktinės Mobilaus būrio 2020 m. balandžio 18 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad nukentėjusiosios B. P. dėl psichinės būklės nebuvo galima apklausti, ji buvo akivaizdžiai išsigandusi ir labai susijaudinusi. Nukentėjusioji teigė, jog V. P. jai rankomis sudavė daugiau nei tris kartus į įvairias kūno vietas, spyrė į šlaunį, taip sukeldamas fizinį skausmą (1 t., b. l. 48–51).
Iš Kauno AVPK Patrulių rinktinės Mobilaus būrio 2020 m. balandžio 18 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad nukentėjusiojo L. P. dėl jo fizinės būklės apklausti nebuvo galimybės. Nukentėjusysis buvo šoko būsenoje ir akivaizdžiai išsigandęs, užfiksuota žaizda virš kairės kojos kelio. Paaiškinta, jog namo, (duomenys neskelbtini), kambaryje, apie 16.40 val., kaltinamasis V. P. metaliniu strypu sudavė nukentėjusiajam per kojas, padarydamas sužalojimą kairės kojos kelio srityje, tačiau panaudotas įrankis nerastas (1 t., b. l. 52– 55).
Iš Kauno AVPK Kauno rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2020 m. balandžio 30 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas ir užfiksuotas 2020 m. balandžio 27 d. Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateiktas skambučio garso įrašas. Pranešėja nurodo, kad girtas sūnus triukšmauja, spyrė ir sudavė jai, o sutuoktiniui daužo galvą, todėl jie užsikabinę duris, bet sūnus jas plėšia, tačiau medikų atsisakė (1 t., b. l. 63–64).
Iš Kauno AVPK Kauno rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2020 m. gegužės 13 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas 2020 m. gegužės 13 d. savanorišku daiktų, dokumentų protokolu pateiktas tiesus, metalinis, pilnaviduris 60 cm strypas, raižytu paviršiumi, su korozijos požymiais (1 t., b. l. 77, 79).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2020 m. gegužės 8 d. specialisto išvados Nr. G 1136/2020(02) matyti, kad L. P. konstatuota muštinės žaizdos kairės plaštakos V piršto srityje ir kairio kelio srityje, atviras kairės plaštakos V piršto II pirštakaulio lūžimas, kairio kelio girnelės lūžimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus numatytas sritis. Kairės plaštakos V piršto II pirštakaulio lūžimas, kairio kelio girnelės lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiui. Sužalojimai, esantys vienoje kūno pusėje – kairės plaštakos V piršto II pirštakaulio lūžimas, kairio kelio girnelės lūžimas galėjo būti padaryti nugriuvus ir atsitrenkus į kietus bukus daiktus, užduotyje nurodytu laiku t. y. 2020 m. balandžio 18 d. (1 t., b. l. 127–128).
Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 3785 matyti, kad 2020 m. balandžio 17 d., 17.52 val. V. P. nustatytas 1,93 promilių girtumas (1 t., b. l. 183).
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai V. P. dėl fizinio skausmo sukėlimo savo šeimos narei – motinai B. P. ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo savo šeimos nariui – tėvui L. P. pasitvirtino. Kaltinamasis V. P. abejose nusikalstamos veikos epizoduose veikė tiesiogine tyčia, sąmoningai pasirinko smurtinį konflikto sprendimo būdą, suprato, kad savo veiksmais kėsinasi į nukentėjusiųjų sveikatą ir norėjo taip veikti.
Kadangi tiek fizinio skausmo sukėlimas šeimos narei – motinai B. P., tiek ir nesunkus šeimos nario – tėvo L. P. – sveikatos sutrikdymas padaryti toje pačioje vietoje, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kaltinamojo iniciatyva sukėlus konfliktą, taigi, faktiškai tomis pačiomis aplinkybėmis, todėl ir V. P. kaltės įrodymai dėl abiejų nusikalstamų veikų yra glaudžiai susiję ir aptariami bei vertinami kartu.
Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis V. P., 2020 m. balandžio 18 d., apie 16.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), namo kieme, konflikto metu, tyčia panaudojo fizinį smurtą savo šeimos narės – motinos B. P. atžvilgiu, t. y. pastarajai gynus sutuoktinį, vieną kartą spyrė jai į kairę šlaunį bei du kartus kumščiu sudavė į įvairias kūno vietas, taip neabejotinai sukėlė pastarajai fizinį skausmą. Nukentėjusiesiems B. P. ir L. P. pasislėpus namo viduje ir užkabinus duris, kaltinamasis jas pats atkabino ir įbėgęs į vidų smurtavo nukentėjusiojo L. P. atžvilgiu, ne mažiau kaip du kartus metaliniu strypu sudavė jam į kairę ranką ir į kairį kelį, padarydamas muštines žaizdas kairės plaštakos V piršto srityje ir kairio kelio srityje, atvirą kairės plaštakos V piršto II pirštakaulio lūžimą, kairio kelio girnelės lūžimą, taip padarydamas L. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis bylos teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę pripažinęs paaiškino, kad tarp jo ir tėčio L. P. kilus žodiniam konfliktui, pastarasis parvertė kaltinamąjį ant žemės ir užgulęs jį kumščiu sudavė V. P.. Nurodė, jog dėl apsvaigimo nuo alkoholio neprisimena visų įvykio aplinkybių, tačiau būtent dėl nukentėjusiojo L. P. veiksmų jis pasiėmęs lauke rastą apie 30 centimetrų metalinį strypą, kuriuo nestipriai sudavė nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, o nukentėjusiajai R. P. bandant juos išskirti, kaltinamasis ir jai galėjo suduoti į įvairias kūno vienas. V. P. patikino tuoj po to išėjęs iš namų ir strypą numetęs lauke, tačiau niekur nebėgęs ir nesipriešinęs sulaikomas.
Kaltinamojo kaltė įrodyta nuosekliais nukentėjusiųjų ir liudytojo R. T. vienas kitą papildančiais parodymais apie tai, kad kaltinamajam pradėjus žodinį konfliktą su nukentėjusiuoju L. P. ir šiam kartu su sutuoktine išėjus į lauką, V. P. tyčia pastūmė nukentėjusįjį, dėl ko šis parkrito, o B. P. bandant raminti kaltinamąjį, šis kumščiu sudavęs pastarajai į įvairias kūno vietas bei spyręs į kairę šlaunį, buvo agresyvus. Tuoj po to nukentėjusieji parėję į namo vidų skląsčiu užrakino duris, o kaltinamajam mėginant įeiti į vidų, B. P. apie įvykį pranešė policijos pareigūnams, kas patvirtinta policijoje registruojamų įvykių registro išrašu bei Bendrojo pagalbos centro skambučio įrašu, iš kurių matyti, jog B. P. 16.43 val. pranešdama apie įvykį nurodė laukianti namuose, tuo metu kaltinamajam mėginant įeiti į vidų (1 t. b. l. 57, 63–64).
Įvykio metu abu nukentėjusieji patyrė didelį šoką ir išgąstį, buvo akivaizdžiai išsigandę. Liudytojas R. T. nurodė, jog kaltinamasis V. P., mėgindamas atidaryti namo duris, grasino nužudyti savo tėvus, įsibrovęs į vidų staigiai puolė prie L. P. ir rankose turėtu metaliniu strypu, nukentėjusiajam sėdint ant lovos, iš jėgos užsimojęs sudavė į kojas ir mėgino trenkti į galvą, tačiau nukentėjusysis spėjo užsidengti ją rankomis, dėl ko kaltinamasis sudavė į jas, šias aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir nukentėjusioji B. P., kurios pranešimas apie nusikalstamą veiką patvirtintas tarnybiniais pranešimais dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (1 t., b. l. 14, 22–26), policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais (1 t., b. l. 48–51, 52–55).
Kaltinamajam naudojant fizinį smurtą nukentėjusiojo L. P. atžvilgiu, liudytojas bei nukentėjusioji mėgino jį atskirti nuo L. P., po ko kaltinamasis nustūmęs juos pabėgo iš namo, kieme numesdamas metalinį, pilnavidurį strypą, kuris buvo apžiūrėtas (1 t., b. l. 33–41). Kaltinamojo kaltė dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo šeimos nariui – tėvui patvirtina ir liudytojo, bei nukentėjusiosios parodymais apie tuoj po įvykio pastebėtas kraujuojančias nukentėjusiojo L. P. žaizdas, po ko jis dėl patirtų sužalojimų pristatytas į gydymo įstaigą.
Akivaizdu, jog kaltinamasis V. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio savo smurtiniais veiksmais, sukėlė nukentėjusiajam L. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštine žaizda kairės plaštakos V piršto srityje ir kairio kelio srityje, atviru kairės plaštakos V piršto II pirštakaulio lūžimu, kairio kelio girnelės lūžimu, kas patvirtinta specialisto išvada Nr. G 1136/2020(02), iš kurios matyti, jog kaltinamojo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiui (1 t. b. l. 127–128), kas priežastiniu ryšiu tiesiogiai susiję su kaltinamojo veiksmais bei pristatyto asmens testo alkoholiui protokolas Nr. 3785, kas patvirtina, jog kaltinamasis nusikalstamus smurtinius veiksmus nukentėjusiųjų atžvilgiu atliko būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,93 promilių girtumas (1 t., b. l. 183). Byloje nėra pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamasis V. P. gynėsi, buvo išprovokuotas, ar ne pats pradėjo konfliktą, kadangi tai iš esmės prieštarauja šiame nuosprendyje aukščiau nustatytiems ir aptartiems įrodymams. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami V. P. kaltei pagrįsti.
III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad kaltinamasis smurtavo nukentėjusiosios B. P. atžvilgiu ir sukėlė jai fizinį skausmą. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, kai 2020 m. balandžio 18 d. įvykio metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konfliktuodamas su savo šeimos nariu – tėvu L. P., o nukentėjusiajai bandant jį apginti, sąmoningai pasirinko smurtinį konflikto sprendimo būdą ir tyčia, be aiškios priežasties, konflikto metu motinai – B. P. vieną kartą spyrė į kairę šlaunį bei du kartus kumščiu sudavė į įvairias kūno vietas, po ko nukentėjusioji, kartu su sutuoktiniu grįžo į namo vidų ir užsirakinus duris iškvietė policijos pareigūnus.
BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
Šioje dalyje neabejotinai nustatyta, kad to paties įvykio metu, nukentėjusiesiems grįžus į namo vidų ir užsirakinus, kaltinamasis aktyviais veiksmais bandydamas prasibrauti pro duris, panaudojęs žirkles bei atkėlęs durų skląstį įbėgo į vidų, su savimi turėtu metaliniu strypu stipriai sudavė nukentėjusiajam L. P. į kairę ranką ir į kairį kelį, padarydamas jam sužalojimus, atitinkančius nesunkų sveikatos sutrikdymą. Iš suduotų smūgių skaičiaus ir pobūdžio, jų lokalizacijos, specialisto išvadoje nurodytų L. P. patirtų kūno sužalojimų ir liudytojo R. T. bei nukentėjusiosios R. P. parodymų apie kaltinamojo veiksmų intensyvumą akivaizdu, kaltinamasis taip tyčia siekė sužaloti nukentėjusįjį.
Kaltinamasis ir nukentėjusieji yra saistomi artimais giminystės ryšiais, tai reiškia, kad jie nusikalstamos veikos padarymo metu buvo šeimos nariai BK 248 straipsnio 2 dalies prasme, todėl V. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti atitinkamai pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, bei 140 straipsnio 2 dalį.
IV. Bausmių parinkimo ir jų skyrimo motyvai
Asmeniui padariusiam BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikaltimą numatyta laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmė.
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, arba laisvės apribojimo, arba arešto arba terminuoto laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.
Prokurorė kaltinamajam, už veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymą, siūlė skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte padarymą siūlė skirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę ir vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu skirti galutinę bausmę – 1 (vienerius) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažinus vienu trečdaliu paskirti galutinę 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo V. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
V. P. padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį smurtinio pobūdžio nusikaltimus, nusikalstamos veikos yra tyčinės, susiję su kėsinimusi į žmogaus sveikatą, baigtos. Kaltinamasis praeityje jau teistas du kartus, abu kartus dėl smurtavimo prieš tą patį L. P., kuris pripažintas nukentėjusiuoju ir šioje byloje (t., b. l. 143–146), praeityje baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 140–141), Respublikiniame priklausomybės ligų centre neužregistruotas (1 t. b. l. 158), VšĮ Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (1 t., b. l. 160), nedirba (1 t., b. l. 138), registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 139).
Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, V. P. parinktina griežčiausia BK 140 straipsnio 2 dalyje ir vienintelė BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Kaltinamasis teisiamas trečią kartą dėl smurtinių nusikaltimų padarymo, trečią kartą smurtauja prieš tą patį nukentėjusįjį asmenį – savo tėvą L. P., kurio atžvilgiu jo veika sunkėja, ankstesniais nuosprendžiais V. P. paskyrus švelnesnes nei terminuotas laisvės atėmimas bausmės rūšis, jos tikslai nebuvo pasiekti, kadangi V. P. ir toliau daro nusikaltimus. Šios aplinkybės rodo, kad V. P. yra linkęs nusikalsti ir negerbti įstatymo saugomų vertybių, kaltinamasis visiškai indiferentiškas savo nusikalstamam elgesiui, teismo pripažįstamas recidyvistu, kadangi vėl nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 25 d. teismo baudžiamąjį įsakymą dėl tyčinės nusikalstamos veikos padarymo, todėl manytina, kad švelnesnėmis bausmės rūšimis bausmės tikslai nebus pasiekti, o laisvės atėmimo bausmė V. P. yra adekvati, ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, nusikaltimų recidyvo požymį, laisvės atėmimo bausmės trukmė abejais nusikalstamų veikų atvejais nustatytina artima šios bausmės rūšies vidurkiui pagal atitinkamas BK specialiosios dalies straipsnių sankcijas, o būtent, už nusikaltimą numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje skirtina 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte – 2 (dviejų) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtos bausmės bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmės, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, pridedant dalį pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirtos 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, tai yra 6 (šešis mėnesius), nustatant, kad galutinė subendrinta bausmė V. P. yra 2 (dveji) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo. Bendrinant bausmes, toks iš dalies pridedamos laisvės atėmimo bausmės dydis parenkamas atsižvelgiant į nusikaltimų kartotinumą sąlyginai trumpais laikotarpiais, jų padarymo būdą ir aplinkybes, veikų daugetą, kaltinamojo asmenybę ir jį charakterizuojančius duomenis.
Pagal BK 64¹ straipsnį baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju esant visoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, kaltinamajam V. P. skirtina 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė mažintina vienu trečdaliu iki 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
BK 75 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pažymėtina, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų tuo atveju, jeigu nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad įstatymų leidėjas, numatydamas galimybę taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą netiesiogiai įpareigojo teismus neatimti laisvės teisiamiesiems, kai tai įmanoma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-386-746/2015), todėl esamomis aplinkybėmis pagrįstai manytina, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, o realus terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas neigiamai pakenktų darbingo amžiaus kaltinamojo socialinius ryšius, kas jį atlikus bausmę pastūmėtų ne į elgesio korekciją, o tik į naujus nusikaltimus taip realiai ir nepasiekus bausmės tikslų.
Kaip jau minėta, BK 75 straipsnis nustato, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Baudžiamasis įstatymas nereglamentuoja bausmės vykdymo atidėjimo termino parinkimo taisyklių. Šis klausimas yra išskirtinė teismo kompetencija. Šiuo atveju V. P. padarytų nusikaltimų pobūdis ir jo veiką kvalifikuojančios aplinkybės, tai, kad kaltinamas trečią kartą teisiamas už smurtinių nusikaltimo padarymą, turi pastovią gyvenamąją vietą, tai kad bausmės tikslai, įvardyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, yra kaltininką ne tik nubausti ir sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bet ir kontroliuoti jo elgesį, kad jis ateityje nebepažeistų visuomenėje nustatytų taisyklių, taptų pilnaverčiu visuomenės nariu, ir teismo nuomone, jie gali būti pasiekti V. P. taikant 2 (dviejų) metų bausmės vykdymo atidėjimo terminą.
Atidedant bausmės vykdymą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 6 ir 10 punktų bei 3 dalies nuostatomis kaltinamajam V. P. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui skirtini įpareigojimai pradėti dirbti arba tęsti darbą, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, nesiartinti prie L. P. ir B. P. arčiau nei 3 (trijų) metrų atstumu.
Vadovaujantis 66 straipsnio 2 dalimi, terminuotos laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju, į paskirtos galutinės bausmės laiką įskaitytinas V. P. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2020 m. balandžio 18 d. 17.10 val. (1 t., b. l. 181) iki 2020 m. birželio 8 d. (2 t., b. l. 14–16, 45) t. y. išviso 52 paros, vieną laikino sulaikymo ir suėmimo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Baudžiamojoje byloje Kauno teritorinei ligonių kasai pranešta apie teisę pareikšti civilinį ieškinį ir jos įgaliotajam atstovui leista dalyvauti procese, tačiau Kauno Teritorinė ligonių kasa 2020 m. gegužės 13 d. raštu nurodė, jog civilinį ieškinį pateiks kai bus žinomas tikslus padarytos žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui dydis (1 t., b. l. 131), o bylą perdavus teismui, 2020 m. gegužės 26 d. raštu nurodė palaikanti pateiktą civilinį ieškinį (2 t., b. l. 39), tačiau civilinio ieškinio dėl padarytos žalos byloje nepateikė. Atsižvelgiant į tai civilinio ieškinio klausimas baudžiamojoje byloje nesprendžiamas.
Kaltinamajam V. P. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – panaikintina nuo nuosprendžio priėmimo dienos, kaltinamąjį nedelsiant paleidžiant į laisvę.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikaltimus padarė artimoje aplinkoje ir gyvena kartu su nukentėjusiaisiais, atskirame kambaryje adresu (duomenys neskelbtini)., siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese bei užkisti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam V. P. skirtinos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš savo gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), bei įpareigojimas nesiartinti prie nukentėjusiųjų L. P. ir B. P. arčiau nei 3 (trijų) metrų atstumu.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: metalinis pilnaviduris strypas, saugomas Kauno AVPK daiktų saugykloje (1 t., b. l. 42–44) ir metalinis strypas, saugomas Kauno r. PK patalpose (1 t., b. l. 81), nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikintini; antklodės užvalkalas, saugomas Kauno AVPK daiktų saugykloje (1 t., b. l. 42-44), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas savininkei B. P., o Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. 5-V-229 „Dėl Paimto, konfiskuoto turto, turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų priėmimo, apskaitos, saugojimo, perdavimo, grąžinimo ir naikinimo instrukcijos patvirtinimo“ 73 punkte nustatytu terminu B. P. neatsiėmus nurodyto daikto, jį sunaikinti kaip menkavertį; mobilaus ryšio telefonai ,,Nokia“ ir ,,Cat“, pilkos spalvos metalo grandinėlė, raštelis (1 t., b. l. 185), paleidus kaltinamąjį į laisvę jam grąžintini; kompaktinis diskas, su jame esančiu garso įrašu, saugomas byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje (1 t., b. l. 66).
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Išieškotinų proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 132¹ straipsniu, 136 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
V. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, bei 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti bausmes:
- už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte skirti 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.
- už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje skirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmės, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, pridedant dalį pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirtos 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, ir nustatyti, kad galutinė subendrinta bausmė V. P. yra 2 (dveji) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 6, 10 punktų bei 3 dalies nuostatomis kaltinamajam V. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, o bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui skirti įpareigojimus:
- pradėti dirbti arba tęsti darbą;
- per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje;
- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;
- nesiartinti prie L. P. ir B. P. arčiau nei 3 (trijų) metrų atstumu.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).
Vadovaujantis 66 straipsnio 2 dalimi, terminuotos laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju, į paskirtos galutinės bausmės laiką įskaityti V. P. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2020 m. balandžio 18 d. 17.10 val. (1 t., b. l. 181) iki 2020 m. birželio 8 d. (2 t., b. l. 14–16, 45) t. y. iš viso 52 (penkiasdešimt dvi) paras, vieną laikino sulaikymo ir suėmimo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Kardomąją priemonę – suėmimą – panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos ir kaltinamąjį paleisti į laisvę nedelsiant.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam V. P. skirti kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš savo gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), bei įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusiųjų L. P. ir B. P. arčiau nei 3 (trijų) metrų atstumu.
Įspėti V. P., kad pažeidus rašytinį pasižadėjimą arba nesilaikant įpareigojimo nesiartinti prie nukentėjusiųjų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 132¹, 136, 139 straipsniais, gali būti paskirta griežtesnė kardomoji priemonė.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – metalinį pilnavidurį strypą, saugomą Kauno AVPK daiktų saugykloje (1 t., b. l. 42–44) ir metalinį strypą, saugomą Kauno r. PK patalpose (1 t., b. l. 81), nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti; antklodės užvalkalą, saugomą Kauno AVPK daiktų saugykloje (1 t., b. l. 42–44), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti savininkei – B. P., o Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. 5-V-229 „Dėl Paimto, konfiskuoto turto, turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų priėmimo, apskaitos, saugojimo, perdavimo, grąžinimo ir naikinimo instrukcijos patvirtinimo“ 73 punkte nustatytu terminu B. P. neatsiėmus nurodyto daikto, jį sunaikinti kaip menkavertį; mobilaus ryšio telefonus ,,Nokia“ ir ,,Cat“, pilkos spalvos metalo grandinėlę, raštelį (1 t., b. l. 185), paleidus kaltinamąjį į laisvę jam grąžinti; kompaktinį diską, su jame esančiu garso įrašu, saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje (1 t., b. l. 66).
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.