Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-03-03 · Civilinė byla Nr. 2-630/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-03
Bylos Nr.
2-630/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Marytė Mitkuvienė, Vytas Milius, Nijolė Piškinaitė
Atsakovas
Danske, Danske Bank A
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Alsantė“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-630/2011Procesinio sprendimo kategorijos 110.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 3 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Marytės Mitkuvienės ir Nijolės Piškinaitės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų Danske Bank A/S Lietuvos filialas ir uždarosios akcinės bendrovės „Danske lizingas“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-8430-578/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Alsantė“ ieškinį atsakovams Danske Bank A/S Lietuvos filialui ir uždarajai akcinei bendrovei „Danske lizingas“ dėl vienašališko lizingo sutarčių nutraukimo, reikalavimo perduoti turtą pripažinimo neteisėtais bei įpareigojimo vykdyti sutartį.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Alsantė“ pateikė Vilniaus apygardos teismui ieškinį atsakovams Danske Bank A/S Lietuvos filialui ir UAB „Danske lizingas“ dėl vienašališko lizingo sutarčių nutraukimo, reikalavimo perduoti turtą pripažinimo neteisėtais bei įpareigojimo vykdyti sutartį. Taip pat prašė taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones: 1. Uždrausti atsakovui Danske Bank A/S Lietuvos filialui tiesiogiai ar per kitus asmenis nutraukti tarp ieškovo ir atsakovo Danske Bank A/S Lietuvos filialo sudarytas Finansinio lizingo sutartis Nr. D200606F-5845; Nr. D200607F-6156; Nr. D200607F-6157; Nr. D200607F-8652; Nr. D200607F-8653; Nr. D200607F-9780; Nr. D200607F-9781; Nr. D200607F-9964; Nr. D200604F-5414; Nr. D200604F-5415; Nr. D200604F-6917; Nr. D200604F-9356; 2. Uždrausti atsakovui UAB „Danske lizingas“ tiesiogiai ar per kitus asmenis nutraukti tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Danske lizingas“ sudarytas Finansinio lizingo sutartis Nr. 200605F-5590; Nr. 200606F-6033; Nr. 200707F-6139; Nr. 200610F-6918; Nr. 200610F-6904; Nr. 200610F-6959; Nr. 200705F-8443; Nr. 200705F-8444; Nr. 200710F-9310; Nr. 200710F-9392; Nr. 200710F-9441; Nr. 200711F-9615; Nr. 200606F-6034; Nr. 200607F-6158; Nr. 200611F-7183; Nr. 200711F-9553; Nr. 200610F-6940; Nr. 200608F-6347; Nr. 200710F-9360; 3. Uždrausti atsakovui Danske Bank A/S Lietuvos filialui tiesiogiai ar per kitus asmenis reikalauti ar/ir perimti iš ieškovo pagal tarpusavyje sudarytas Finansinio lizingo sutartis naudojamą turtą, areštuojant šį turtą ir paliekant šį turtą naudotis ieškovui komercinei ūkinei veiklai vykdyti; 4. Uždrausti atsakovui UAB „Danske lizingas“ tiesiogiai ar per kitus asmenis reikalauti ar/ir perimti iš ieškovo pagal tarpusavyje sudarytas Finansinio lizingo sutartis naudojamą turtą, areštuojant šį turtą ir paliekant šį turtą naudotis ieškovui komercinei ūkinei veiklai vykdyti; 5. Tuo atveju, jei atsakovas Danske Bank A/S Lietuvos filialas perimtų iš ieškovo pagal tarpusavyje sudarytas Finansinio lizingo sutartis naudojamą turtą iki šiame prašyme prašomų laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, uždrausti realizuoti atsakovui Danske Bank A/S Lietuvos filialui pagal tarpusavyje su ieškovu sudarytas Finansinio lizingo sutartis naudojamą turtą, areštuojant šį turtą ir perduodant šį turtą naudotis ieškovui komercinei ūkinei veiklai vykdyti; 6. Tuo atveju, jei atsakovas UAB „Danske lizingas“ perimtų iš ieškovo pagal tarpusavyje sudarytas finansinio lizingo sutartis naudojamą turtą iki šiame prašyme prašomų laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, uždrausti realizuoti atsakovui UAB „Danske lizingas“ pagal tarpusavyje su ieškovu sudarytas finansinio lizingo sutartis naudojamą turtą, areštuojant šį turtą ir perduodant šį turtą naudotis ieškovui komercinei ūkinei veiklai vykdyti. Laikinųjų apsaugos priemonių būtinybę grindė tuo, kad be papildomo bylinėjimosi atsakovai faktiškai negalėtų įvykdyti galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo, ir tuo, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas nagrinėjamoje byloje stipriai apsunkintų ieškovo vykdomą veiklą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 10 d. nutartimi ieškovo prašymą patenkino iš dalies. Nutartimi taikė šias laikinąsias apsaugos priemones: 1. Uždrausti atsakovui Danske Bank A/S Lietuvos filialui tiesiogiai ar per kitus asmenis nutraukti tarp ieškovo ir atsakovo Danske Bank A/S Lietuvos filialo sudarytas Finansinio lizingo sutartis Nr. D200606F-5845; Nr. D200607F-6156; Nr. D200607F-6157; Nr. D200607F-8652; Nr. D200607F-8653; Nr. D200607F-9780; Nr. D200607F-9781; Nr. D200607F-9964; Nr. D200604F-5414; Nr. D200604F-5415; Nr. D200604F-6917; Nr. D200604F-9356; 2. Uždrausti atsakovui UAB „Danske lizingas“ tiesiogiai ar per kitus asmenis nutraukti tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Danske lizingas“ sudarytas Finansinio lizingo sutartis Nr. 200605F-5590; Nr. 200606F-6033; Nr. 200707F-6139; Nr. 200610F-6918; Nr. 200610F-6904; Nr. 200610F-6959; Nr. 200705F-8443; Nr. 200705F-8444; Nr. 200710F-9310; Nr. 200710F-9392; Nr. 200710F-9441; Nr. 200711F-9615; Nr. 200606F-6034; Nr. 200607F-6158; Nr. 200611F-7183; Nr. 200711F-9553; Nr. 200610F-6940; Nr. 200608F-6347; Nr. 200710F-9360; 3. Uždrausti atsakovui Danske Bank A/S Lietuvos filialui tiesiogiai ar per kitus asmenis reikalauti ar/ir perimti iš ieškovo pagal tarpusavyje sudarytas Finansinio lizingo sutartis naudojamą turtą, areštuojant šį turtą ir paliekant šį turtą naudotis ieškovui komercinei ūkinei veiklai vykdyti; 4. Uždrausti atsakovui UAB „Danske lizingas“ tiesiogiai ar per kitus asmenis reikalauti ar/ir perimti iš ieškovo pagal tarpusavyje sudarytas Finansinio lizingo sutartis naudojamą turtą, areštuojant šį turtą ir paliekant šį turtą naudotis ieškovui komercinei ūkinei veiklai vykdyti. Šių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą teismas grindė sutikdamas su ieškovo motyvais. Teismas nurodė, kad neturi teisinio pagrindo taikyti sąlygines laikinąsias apsaugos priemones, ir dėl šios priežasties atsisakė tenkinti likusią ieškovo prašymo dalį.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

Atsakovas UAB „Danske lizingas“ pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nutarties. Atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės t. y. ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Šį prašymą grindžia tokiais argumentais:

1. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog egzistuoja reali grėsmė, kad pranešimas atsakovui apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimą, sutrukdys šių priemonių taikymą arba padarys jų taikymą neįmanomą. Dėl šios priežasties yra pagrindas manyti, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėdamas prašymą nepranešęs atsakovui, pažeidė CPK 148 str. reikalavimus, o tai pagal CPK 329 str. yra pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.

2. Skundžiama nutartimi teismas uždraudė atsakovui UAB „Danske lizingas“ tiesiogiai ar per trečiuosius asmenis nutraukti tarp šalių sudarytas finansinio lizingo sutartis. Šių laikinųjų apsaugos priemonių nėra galimybės įvykdyti, nes, visų pirma, finansinio lizingo sutartys jau yra nutrauktos, visų antra, nėra galimybės minėtų sutarčių nutraukti per trečiuosius asmenis.

3. CPK 145 str. 4 d. nuostatos įpareigoja laikinąsias apsaugos priemones pritaikiusį teismą nurodyti taikytos priemonės įvykdymo tvarką bei būdą, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje to nepadarė ir tuo pažeidė minėtąją procesinę teisės normą.

Žemesnės instancijos teismas

4. Pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi atsakovui nustatytas draudimas tiesiogiai ar per kitus asmenis reikalauti ar/ir perimti iš ieškovo pagal tarpusavyje sudarytas finansinio lizingo sutartis naudojamą turtą yra nesusijęs su ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimu.

5. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo bus sutrikdyta ieškovo ūkinė-komercinė veikla yra nepagrįstas. Ieškovas teismui nepateikė įrodymų, kad jo ūkinė-komercinė veikla bus sutrikdyta dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo, ir teismas šių aplinkybių nesiaiškino, o tai reiškia, jog pirmosios instancijos teismas neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių ir dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą skundžiamą nutartį.

6. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino pas ką yra areštuojamas turtas ir areštavo atsakovui UAB „Danske lizingas“ priklausantį, tačiau ieškovo faktiškai valdomą turtą, o tai leidžia daryti išvadą, jog teismas pritaikė įstatyme nenumatytą laikinąją apsaugos priemonę, nes CPK 145 str. 1 d. 3 p. numato, kad teismas gali taikyti areštą atsakovui priklausantiems kilnojamiesiems daiktams, kurie yra pas atsakovą arba trečiuosius asmenis.

7. Spręsdamas areštuoto atsakovui UAB „Danske lizingas“ priklausančio turto valdymo ir naudojimo klausimą teismas išėjo už laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirties ribų ir pažeidė ekonomiškumo ir šalių interesų pusiausvyros principus.

Šalies argumentai

Atsakovas Danske bank A/S Lietuvos filialas atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nutarties. Atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės t. y. ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Šį prašymą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir atsakovas UAB „Danske lizingas“. Nurodė, kad, teismui konstatavus, jog yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neprieštarauja, kad būtų taikyta CPK 145 str. 1 d. 2 p. numatyta laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo.

Atsiliepimas

Ieškovas UAB „Alsantė“ pateikė atsiliepimą į apeliantų atskiruosius skundus. Atsiliepimu prašo apeliantų atskiruosius skundus atmesti ir palikti nepakeistą skundžiamą nutartį. Šį prašymą grindžia tokiais argumentais:

1. Teisė spręsti, ar yra reali grėsmė, jog pranešimas apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą, priklauso teismui. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog egzistuoja reali grėsmė, jog pranešus apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą, atsakovai gali siekti apsunkinti ieškovo komercinėje – ūkinėje veikloje naudojamą turtą ir ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą padaryti neįmanomu arba itin sunkiu. Be to, remiantis teismų praktika, nepranešimas atsakovui priimant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo savaime nereiškia šiuo klausimu priimtos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo.

2. Atsakovai nepateikė įrodymų, jog ginčijamos finansinio lizingo sutartys yra nutrauktos. Dėl šios priežasties teismas pagrįstai taikė laikinąją apsaugos priemonę – draudimą atsakovams tiesiogiai ar per trečiuosius asmenis nutraukti tarp šalių sudarytas finansinio lizingo sutartis.

Šalies argumentai

3. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su ieškinio reikalavimais ir kad perėmus iš ieškovo finansinio lizingo sutarčių pagrindu lizinguojamą turtą, galimo palankaus ieškovui sprendimo įvykdymas nebūtų apsunkintas, jei būtų nustatytas atsakovams draudimas perleisti šį turtą nuosavybėn tretiesiems asmenims. Šis apeliantų teiginys nepagrįstas, nes galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas ne tik perleidžiant turtą tretiesiems asmenims nuosavybės teise, bet ir perleidžiant teisę tuo turtu naudotis (blogėja turto būklė), įkeisti (mažėja turto vertė).

4. CK 6.567 str. 1 d. pateikta lizingo sutarties samprata, iš kurios apibrėžimo yra aišku, jog lizingo sutartis yra sudaroma tik verslo tikslais. Taigi akivaizdu, kad visas lizinguojamas turtas yra naudojamas ieškovo ūkinei – komercinei veiklai vykdyti. Dėl šios priežasties nepagrįstas apeliantų argumentas, jog ieškovas neįrodė, jog lizinguojamas turtas yra naudojamas ieškovo ūkinėje – komercinėje ieškovo veikloje.

5. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamoje byloje atitinka jų paskirtį, nes be jų taikymo nebūtų pašalinta grėsmė galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra visuomet susijęs su tam tikru priešingos šalies teisių laikinu suvaržymu, tačiau tai nereiškia, kad buvo pažeisti ekonomiškumo ir šalių interesų pusiausvyros principai. Dėl šių priežasčių yra nepagrįstas apeliantų argumentas, kad spręsdamas areštuoto atsakovams priklausančio turto valdymo ir naudojimo klausimą teismas išėjo už laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirties ribų ir pažeidė ekonomiškumo ir šalių interesų pusiausvyros principus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirieji skundai tenkintini iš dalies.

CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu, jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio teismo sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą.

Iš byloje esančio ieškinio matyti, kad UAB „Almantė“ pateikė ieškinį, kuriuo prašo pripažinti vienašališką lizingo sutarčių nutraukimą neteisėtu. Nurodo, kad atsakovai 2010 m. rugsėjo 3 d. raštu Nr. alt1000094 pranešė ieškovui, kad pradeda sutarčių nutraukimo procedūrą, o vėliau atsakovai pranešimais informavo, jog sutartys bus nutrauktos 2009 m. rugsėjo 27 d. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad tarp šalių sudarytos lizingo sutartys šiai dienai faktiškai yra nutrauktos. Ieškovas šio fakto ieškinyje neginčija. Vilniaus apygardos teismas skundžiama nutartimi ieškovo reikalavimą pripažinti vienašališką lizingo sutarčių nutraukimą neteisėtu užtikrino taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė atsakovams tiesiogiai ar per kitus asmenis nutraukti tarp ieškovo ir atsakovų sudarytas finansinio lizingo sutartis. Akivaizdu, kad tokio pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių įvykdyti nėra galimybių, nes lizingo sutartys jau yra nutrauktos t. y. išnyko laikinųjų apsaugos priemonių taikymo objektas. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šioje dalyje skundžiama nutartis pakeistina, panaikinant laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis atsakovams yra uždrausta tiesiogiai ar per kitus asmenis nutraukti tarp ieškovo ir atsakovų sudarytas finansinio lizingo sutartis.

Kaip minėta, ieškovas ieškiniu prašo pripažinti vienašališką lizingo sutarčių nutraukimą ir reikalavimą perduoti lizinguojamą turtą pripažinti neteisėtais. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi minėtą ieškovo reikalavimą užtikrino taikydamas CPK 145 str. 1 d. 3 ir 6 punktuose numatytas laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė atsakovams tiesiogiai ar per kitus asmenis reikalauti ar/ir perimti iš ieškovo pagal tarpusavyje sudarytas finansinio lizingo sutartis naudojamą turtą, areštuojant šį turtą ir paliekant šį turtą naudotis ieškovui komercinei ūkinei veiklai vykdyti. Apeliantai atskiruosiuose skunduose iš esmės sutinka, kad laikinosios apsaugos priemonės šioje byloje gali būti taikomos, tačiau tokios, kurios mažiau varžytų atsakovo teises, pavyzdžiui, įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo. Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant klausimą dėl lizingo sutarčių vienašališko nutraukimo teisėtumo, tikslinga lizinguojamą turtą palikti ieškovui t. y. lizingo gavėjui, kad šis turtas lizingo davėjo nebūtų perleistas tretiesiems asmenims ne tik nuosavybės teise, bet ir nebūtų perleista teisė šiuo turtu naudotis ar disponuoti, kas galimai lemtų lizinguojamo turto būklės blogėjimą ir vertės mažėjimą. Apeliantai nepateikė teismui įrodymų, kad ieškovas lizingo davėjui priklausantį turtą niokoja ar kitaip mažina jo vertę. Ieškovas yra suinteresuotas rūpintis lizinguojamu turtu, nes tai tiesiogiai susiję su pareikštais ieškinio reikalavimais.

Apeliantų nuomone, lizingo gavėjui naudojantis lizinguojamu turtu ir nemokant už jį eilinių įmokų, lizingo davėjas neturi galimybės gauti pajamas iš jam priklausančio turto, o tai lemia nepagrįstus apeliantų teisių suvaržymus. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju yra aktualus ekonomiškumo principas, nes ieškovas ieškiniu siekia, kad sudarytos lizingo sutartys ir toliau būtų vykdomos, taip pat siekia galimybės naudoti savo veikloje lizinguojamą turtą, kad galėtų gauti pajamas ir vykdyti savo įsipareigojimus tiek atsakovams, tiek tretiesiems asmenims. Tuo tarpu atsakovams neperėmus lizinguojamo turto, ši aplinkybė neturėtų tokios neigiamos įtakos atsakovams, lyginant su tuo, kokią neigiamą įtaką ieškovui turėtų lizinguojamo turto perdavimas atsakovams.

Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, likusioje dalyje taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų nepažeidė, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią naikinti atskiruosiuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Kiti atskiruosiuose skunduose ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 4 punktu, 338 straipsniu

nutar i a:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nutartį pakeisti.

Panaikinti nutarties dalį, kuria teismas uždraudė atsakovui Danske Bank A/S Lietuvos filialui tiesiogiai ar per kitus asmenis nutraukti tarp ieškovo ir atsakovo Danske Bank A/S Lietuvos filialo sudarytas Finansinio lizingo sutartis Nr. D200606F-5845; Nr. D200607F-6156; Nr. D200607F-6157; Nr. D200607F-8652; Nr. D200607F-8653; Nr. D200607F-9780; Nr. D200607F-9781; Nr. D200607F-9964; Nr. D200604F-5414; Nr. D200604F-5415; Nr. D200604F-6917; Nr. D200604F-9356.

Panaikinti nutarties dalį, kuria teismas uždraudė atsakovui UAB „Danske lizingas“ tiesiogiai ar per kitus asmenis nutraukti tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Danske lizingas“ sudarytas Finansinio lizingo sutartis Nr. 200605F-5590; Nr. 200606F-6033; Nr. 200707F-6139; Nr. 200610F-6918; Nr. 200610F-6904; Nr. 200610F-6959; Nr. 200705F-8443; Nr. 200705F-8444; Nr. 200710F-9310; Nr. 200710F-9392; Nr. 200710F-9441; Nr. 200711F-9615; Nr. 200606F-6034; Nr. 200607F-6158; Nr. 200611F-7183; Nr. 200711F-9553; Nr. 200610F-6940; Nr. 200608F-6347; Nr. 200710F-9360.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Vytas MiliusMarytė MitkuvienėNijolė Piškinaitė