- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-13
- Bylos Nr.
- A-1983-756/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00155-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, Audrius Bakaveckas, Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- D. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. J. ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas D. J. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas skunde nurodė:
2.1. Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 13 d. iki 2018 m. sausio 13 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) neskyrė jam specialaus dietinio maitinimo, dėl ko pareiškėjui pablogėjo sveikata, skaudėdavo šoną, buvo atlikti skubūs tyrimai Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Pareiškėjas ne kartą kreipėsi į Pravieniškių PN-AK Sveikatos priežiūros tarnybą, taip pat žodžiu kreipėsi į valgyklos darbuotojus dėl dietinio maitinimo. Valgyklos darbuotojai jam nurodė, jog pareiškėjas nėra įtrauktas į sąrašus nuteistųjų, kuriems skirtas dietinis maitinimas. Pareiškėjas dėl to kreipėsi ir į gydytoją, tačiau gydytoja negalėjo paaiškinti, kodėl pareiškėjas negauna dietinio maitinimo.
2.2. Dietinis maitinimas pareiškėjui buvo skirtas tik nuo 2018 m. sausio 13 d. Administracijos pareigūnai aplaidžiai vykdydami savo pareigas sukėlė pavojų jo sveikatai, todėl pareiškėjas patyrė dvasinių ir emocinių išgyvenimų.
Atsiliepimas
3. Atsakovo atstovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, atsiliepime nurodė:
3.1. Pareiškėjui gydytojos A. G. 2018 m. sausio 9 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 81(1)-12, Sveikatos priežiūros tarnybos vedėjo M. K. medicininiu pažymėjimu Nr. 81(2)96 dietinis maitinimas buvo paskirtas nuo 2018 m. sausio 11 d. Paskirtą maitinimą pareiškėjas pradėjo gauti nuo 2018 m. sausio 11 d. pagal patvirtintą dietinio maitinimo valgiaraštį. Pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu su skundais į administraciją dėl negaunamo dietinio maitinimo nesikreipė.
3.2. Pareiškėjo skundas turėtų būti paliktas nenagrinėtas, kadangi pareiškėjas nepasinaudojo išankstine ginčų nagrinėjimu ne per teismą tvarka.
II.
4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. balandžio 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
5. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad asmenų, kuriems ribojama laisvė, aprūpinimą maistu reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 173 straipsnio nuostatos. Pataisos įstaigoje suimtųjų ir nuteistųjų maitinimas organizuojamas vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintomis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės). Šių Taisyklių 7 punktas nustato, kad suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą – pagal dietinio maitinimo valgiaraščius. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose patvirtinimo“ 2.1 punktu, ligonių, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimas organizuojamas pagal medicinos duomenis ir Lietuvos dietologų draugijos metodines rekomendacijas. Teismas akcentavo, kad atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą asmenų dietinis maitinimas kalinimo įstaigose yra organizuojamas pagal medicininius duomenis, t. y. gydytojų išvadas.
6. Iš atsakovo pateiktų pareiškėjo asmens sveikatos istorijos duomenų teismas nustatė, kad Sveikatos priežiūros tarnybos gydytoja nuo 2018 m. sausio 9 d. paskyrė pareiškėjui nuolatinį dietinį maitinimą (R?B? dieta). Minėtais duomenimis taip pat nustatyta, kad vizito pas Pravieniškių PN-AK vidaus ligų gydytoją A. G. metu 2017 m. rugpjūčio 27 d. buvo paskirtas dietinis maitinimas nuo rugsėjo mėnesio. Terminas, kuriam laikotarpiui paskirtas dietinis maitinimas, nėra nustatytas. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertino, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio iki 2018 m. sausio 13 d. Pravieniškių PN-AK buvo maitinamas ne pagal gydytojo rekomendacijas, t. y. pareiškėjas negavo maitinimo pagal gydytojo išvadą.
7. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs teisės normų, reglamentuojančių nuteistųjų maitinimo organizavimą analizę, teismas sprendė, kad Pravieniškių PN-AK visą ginčo laikotarpį (keturis mėnesius) neužtikrino pareiškėjui priklausančio dietinio maitinimo (R?B? dietos), todėl konstatavo, kad Pravieniškių PN-AK pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis. Teismas vertino, kad pareiškėjas dėl minėtų aplinkybių galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų, papildomą diskomfortą, sveikatos pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis (jei jam būtų skirtas tinkamas maitinimas).
8. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir pateiktus duomenis, į pažeidimo trukmę ir pobūdį, remdamasis teismų praktikoje taikytinais neturtinės žalos vertinimo kriterijais, pareiškėjui priteisė 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
9. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo atstovo argumentus, kad pareiškėjo skundas turėtų būti paliktas nenagrinėtas, kadangi pareiškėjas kreipdamasis į teismą nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinės ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima pasinaudoti ta tvarka. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, o tokio pobūdžio ginčams teisės aktai nėra numatę privalomos išankstinės ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.
III.
10. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu. Teigia, kad teismas neatsižvelgė į pareiškėjo patirtus nepatogumus 4 mėnesius negavus tinkamo maitinimo, neįvertino galimos žalos jo sveikatai.
11. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo atstovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: Pravieniškių PN-AK Sveikatos priežiūros tarnybos 2018 m. gegužės 4 d. pažymą; gydytojos A. G. paaiškinimą; Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“; Pravieniškių PN-AK Sveikatos priežiūros tarnybos 2017 m. rugpjūčio 16 d., rugsėjo 12 d., lapkričio 13 d., lapkričio 17 d., lapkričio 24 d., gruodžio 6 d., gruodžio 14 d., gruodžio 22 d., 2018 m. sausio 9 d. tarnybinius pranešimus.
Atsiliepimas
12. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nurodo:
12.1. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas maitinimo pažeidimą, netinkamai įvertino atsakovo atstovo pateiktus įrodymus, o konkrečiai nuteistojo asmens ligos istorijoje esančius duomenis. Teismas iš asmens medicinos knygelės įvertinęs tik gydytojos pasirašytas pastabas sau, nustatė, jog pareiškėjui maitinimas buvo skirtas netinkamai. Detaliau išnagrinėjus asmens ligos istoriją, joje yra įrašas, kad pareiškėjui paskirtas vizitas pas gydytoją gastroenterologą, pas kurį pareiškėjas vykti atsisakė pasirašytinai. Tą patvirtina ir įrašai asmens ligos istorijoje.
12.2. Pareiškėjui, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK l-ame sektoriuje, dietinis maitinimas vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. V-257 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ pagal R?B? valgiaraštį ginčo laikotarpiu nebuvo skirtas. Nuteistajam rekomenduota racionali mityba. Nuteistasis nuolat skundėsi pilvo skausmais, todėl vidaus ligų gydytoja A. G., įtardama ūmų pilvo organų susirgimą, nuteistąjį išsiuntė į Laisvės atėmimo vietų ligoninę gydytojo chirurgo konsultacijai. Taip pat buvo užsakyta planinė gydytojo gastroenterologo konsultacija. 2017 m. rugpjūčio 23 d. asmens sveikatos istorijoje gydytoja pasižymėjo, kad po konsultacijos (rugsėjo mėn.), pasitvirtinus ūmaus susirgimo diagnozei, nuteistajam reikės skirti dietinį maitinimą, tačiau tuo metu dietinio maitinimo paskyrimo poreikio nebuvo. Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2017 m. rugsėjo 7 d. išraše gydytojas chirurgas ūmios patologijos ir dietinio maitinimo poreikio taip pat nenustatė, tik rekomendavo planinę gydytojo gastroenterologo konsultaciją. Atsižvelgiant į gautas rekomendacijas, nuteistajam dieninis maitinimas iki gastroenterologo konsultacijos negalėjo būti paskirtas. Pareiškėjui planinė gydytojo gastroenterologo konsultacija buvo numatyta 2017 spalio mėnesį, tačiau nuteistasis konsultacijos atsisakė, tai patvirtina 2017 m. spalio 12 d. įrašas asmens sveikatos istorijoje.
12.3. Gydytoja A. G. dietinį maitinimą paskyrė nuo 2018 m. sausio 9 d. atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjas nuolatos reikalavo dietinio maitinimo, yra lieso kūno sudėjimo ir nuolat išsako nusiskundimus skausmu dešiniame šone, įtariama tulžies pūslės akmenligė, planuojamas echoskopinis pilvo organų ištyrimas diagnozės patikslinimui.
12.4. Dietinis maitinimas pagal valgiaraštį R?B? beveik nesiskiria nuo paprasto valgiaraščio. Pagrindiniai skirtumai yra šie: mažesnis kalorijų kiekis, balta duona vietoj juodos ir papildomai skiriamas sezoninis vaisius (dažniausiai obuolys). Dietinis maitinimas nuteistiesiems yra teikiamas tuomet, kai yra gaunamas gydytojo tarnybinis pranešimas apie reikalingą skirti dietinį maitinimą nuteistajam. Tarnybinį pranešimą tvirtina Sveikatos priežiūros skyriaus vedėjas ir perduoda Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriui, kuris privalo informaciją apie paskirtą dietinį maitinimą perduoti nuteistųjų maitinimą vykdančiai įmonei.
13. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, palaiko savo pateiktame apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš Pravieniškių PN-AK pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo) laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 13 d. iki 2018 m. sausio 13 d. neužtikrinant jam paskirto dietinio maitinimo.
Žemesnės instancijos teismas
15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, spręsdamas, kad Pravieniškių PN-AK ginčo laikotarpiu neužtikrino pareiškėjo teisės gauti dietinį maitinimą. Pareiškėjas ir atsakovo atstovas, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinius skundus.
16. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniuose skunduose akcentuojamus argumentus.
17. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu. Tuo tarpu atsakovo atstovas apeliaciniame skunde ginčija teismo atliktą įrodymų vertinimą ir padarytas išvadas, teigdamas, jog teismas nepagrįstai nustatė, kad dietinis maitinimas pareiškėjui buvo paskirtas nuo 2017 m. rugpjūčio 27 d. Atsakovo atstovas savo teiginiams pagrįsti pateikė naujus įrodymus.
18. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką laisvės atėmimo vietose kalintys asmenys, turintys sveikatos sutrikimų, atsižvelgiant į medicinines indikacijas, gali būti maitinami pagal specialius valgiaraščius, tačiau šiuo klausimu būtinos kalinimo įstaigos sveikatos priežiūros tarnybos išvados (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1125-662/2018, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-810-492/2017, 2017 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-474-261/2017 ir kt.). Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, jog tinkamo maisto neužtikrinimas kalinimo įstaigose kelia grėsmę nuteistųjų sveikatai (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. liepos 24 d. sprendimą byloje I. S. prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 35972/05), 2012 m. balandžio 17 d. sprendimą byloje Culev prieš Moldovą (pareiškimo Nr. 60179/09).
19. Pirmosios instancijos teismas iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos duomenų nustatė, kad 2017 m. rugpjūčio 27 d. vizito pas Pravieniškių PN-AK Sveikatos priežiūros tarnybos Vidaus ligų gydytoją A. G. metu pareiškėjui buvo paskirtas dietinis maitinimas nuo rugsėjo mėnesio (b. l. 51), nors pagal atsakovo atstovo pateiktus duomenimis Pravieniškių PN-AK Sveikatos priežiūros tarnybos gydytoja tik nuo 2018 m. sausio 9 d. paskyrė pareiškėjui nuolatinį dietinį maitinimą (R?B? dieta) (b. l. 31–65). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, taip pat įvertinęs pareiškėjo paaiškinimus, kurių Pravieniškių PN-AK nepaneigė, t. y. kad pareiškėjui 2017 m. rugsėjo mėnesį gydytoja A. G. paskyrė dietinį maitinimą, bet pareiškėjas jį pradėjo gauti tik 2018 m. sausio 13 d., teismas sprendė, jog Pravieniškių PN-AK pareigūnai nebuvo pakankamai rūpestingi ir laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio iki 2018 m. sausio 13 d. nepagrįstai neskyrė pareiškėjui priklausančio dietinio maitinimo (R?B? dieta).
20. Atsakovo atstovas, nesutikdamas su tokiomis teismo išvadomis, apeliaciniame skunde teigia, jog Pravieniškių PN-AK Sveikatos priežiūros tarnybos Vidaus ligų gydytoja A. G. 2017 m. rugpjūčio 27 d. vizito metu pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje sau pasižymėjo pastabą apie nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio skirtiną dietinį maitinimą, įvertinus gydytojų chirurgo ir gastroenterologo išvadas, kurių konsultacijai pareiškėjas buvo siunčiamas. Kadangi Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2017 m. rugsėjo 7 d. išraše gydytojas chirurgas ūmios patologijos ir dietinio maitinimo poreikio nenustatė, tik rekomendavo planinę gydytojo gastroenterologo konsultaciją, o planinės gydytojo gastroenterologo konsultacijos pareiškėjas 2017 m. spalio 12 d. atsisakė, dietinis maitinimas jam skirtas nuo 2018 m. sausio 9 d., atsižvelgiant į pareiškėjo nuolatinį reikalavimą dietinio maitinimo, jo liesą kūno sudėjimą ir nuolat išsakomus nusiskundimus skausmu dešiniame šone (įtariama tulžies pūslės akmenligė) (žr. nutarties 12.1–12.3 p.). Tokiems argumentams pagrįsti atsakovo atstovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė Pravieniškių PN-AK Sveikatos priežiūros tarnybos 2018 m. gegužės 4 d. pažymą, gydytojos A. G. paaiškinimą, Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“, Pravieniškių PN-AK Sveikatos priežiūros tarnybos 2017 m. rugpjūčio 16 d., rugsėjo 12 d., lapkričio 13 d., lapkričio 17 d., lapkričio 24 d., gruodžio 6 d., gruodžio 14 d., gruodžio 22 d., 2018 m. sausio 9 d. tarnybinius pranešimus.
21. Teisėjų kolegija pažymi, kad esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Šia nuostata yra ribojama proceso šalies teisė teikti naujus dokumentus, ji užtikrina sąžiningo, operatyvaus teismo proceso pirmosios instancijos teisme buvimą. Pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalų nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Prie tokių aplinkybių priskirtini atvejai, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako išreikalauti įrodymus, kai dalyvaujantis byloje asmuo pats jų gauti negali, arba įrodymas atsirado jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo ir keičia ginčo situacijos vertinimą, kai nauji įrodymai yra priemonė paneigti kitos šalies apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus teiginius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1361/2008, 2017 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2198-502/2017, 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3571-502/2017).
22. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo atstovui buvo apribota teisė teikti įrodymus ir paaiškinimus pirmosios instancijos teisme, Pravieniškių PN-AK apeliaciniame skunde nenurodė, dėl kokių priežasčių naujų įrodymų, pateiktų kartu su apeliaciniu skundu, jis neturėjo galimybės pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Akcentuotina ir tai, kad pareiškėjo skundo faktinis pagrindas buvo grindžiamas aplinkybėmis, jog 2017 m. rugsėjo mėnesį jam buvo paskirtas dietinis maitinimas, tačiau jis jį gavo tik nuo 2018 m. sausio 13 d., todėl Pravieniškių PN-AK iki bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pabaigos turėjo objektyvias galimybes pateikti visus, jo manymu, nagrinėjamai bylai reikšmingus įrodymus. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija atsisako tirti atsakovo atstovo kartu su apeliaciniu skundu pateiktus dokumentus kaip įrodymus nagrinėjamoje administracinėje byloje.
23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal byloje pateiktus pareiškėjo asmens sveikatos istorijos duomenis (įrašą D. J. sveikatos istorijoje) gydytoja A. G. jau 2017 m. rugsėjo mėnesį paskyrė pareiškėjui dietinį maitinimą. Papildomai pažymėtina, kad pagal byloje pateiktus duomenis pareiškėjas dietinį maitinimą pradėjo gauti nuo 2018 m. sausio 11 d., todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad pareiškėjas dietinio maitinimo negavo iki 2018 m. sausio 13 d. Dėl išdėstytų aplinkybių konstatuotina, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai, nesiimdami priemonių išspręsti klausimą dėl dietinio maitinimo pareiškėjui skyrimo, atliko neteisėtus veiksmus, nes pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pareiškėjo teiginiai, kad dietinį maitinimą gydytoja jam paskyrė nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio nėra paneigti atsakovo atstovo į bylą pateiktais įrodymais, o įrodymai, kuriais Pravieniškių PN-AK siekia paneigti teismo padarytas išvadas, t. y. Pravieniškių PN-AK Sveikatos priežiūros tarnybos 2018 m. gegužės 4 d. pažyma ir gydytojos A. G. paaiškinimas apie dietinio maitinimo skyrimo pareiškėjui aplinkybes, buvo surašyti jau po bylos pirmosios instancijos teisme išnagrinėjimo, kas kelia abejones dėl minėtų dokumentų objektyvumo. Proceso šalys turi nepiktnaudžiauti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdamos į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-935/2011). Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo atstovas laiku nepateikdamas įrodymų savo procesines teises įgyvendino netinkamai ir aplaidžiai.
24. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog tinkamo asmens maitinimo užtikrinimas yra susijęs su pagrindiniais asmens fiziologiniais poreikiais, todėl nustačius, kad atsakovas pažeidė pareiškėjo teisę į dietinį maitinimą, nėra pagrindo abejoti, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginta pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017, 2017 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-474-261/2017).
25. Pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo priteistos neturtinės žalos atlyginimo būdo ir dydžio, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
26. Kiekvienas žalos dėl kalinimo nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo. Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016 ir kt.).
27. Nors pareiškėjas skunde prašė, kad jam būtų priteistas 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėjo būti priteista tokio dydžio neturtinė žala.
28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi CK 6.250 straipsnyje bei teismų praktikoje suformuluotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, teisingumo, protingumo principais, įvertinusi pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę (4 mėnesius nebuvo skirtas dietinis maitinimas), atsižvelgusi į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, į tai, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o administracinėje byloje nėra duomenų, jog dėl nesuteikto dietinio maitinimo pareiškėjo sveikatos būklė būtų pablogėjusi, sprendžia, kad pareiškėjui pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos dydis nėra adekvatus padarytam pažeidimui ir patirtai žalai. Atsižvelgusi į nurodytus kriterijus teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjui priteistinas 360 Eur neturtinės žalos atlyginimas.
29. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, sprendžia, kad atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 360 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo D. J. apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą pakeisti.
Pareiškėjui D. J. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, priteistą neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 360 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt eurų).
Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 11 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.